Smėlyninis šlamutis

Smėlyninis šlamutis - daugiametis 10-30 cm. aukščio žolinis augalas, visas padengtas sidabriniu pūkeliu. Šakniastiebis storas, tamsiai rudas, sumedėjęs; šaknys plonos ir gausios. Šlamučio stiebas vienas arba keli, lapuotas, nešakotas, apaugęs baltais pūkeliais. Lapai pražanginiai, lancetiški, apatiniai kiaušiniški, buki, kotuoti; viduriniai ir viršūniniai bekočiai, smailūs. Juos dengiantys pūkeliai saugo augalą per sausras. Žiedai - graižuose, kurie susitelkę į skėtiškas šluoteles. Žiedai maži, oranžiniai, viršūnėje su auksinės spalvos liaukutėmis.

Smėlyninis šlamutis žydi birželio-rugsėjo mėnesiais, sėklos sunoksta rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais. Vaisius - pailgas lukštavaisis su skristuku. Dauginasi vegetatyviškai ir sėklomis.

Auga sausose smėlėtose vietose, pievose, šlaituose, dirvonuose, pamiškėse, smėlynuose. Paplitęs visoje respublikoje. Gana dažnas. Iš graikiškų žodžių (helios) - saulė ir (chrysos) - auksas. Augalo žiedai geltoni kaip auksas.

Vaistams renkami tik pražydę šlamučio graižai. Pjaunami žiedynai su 1-2 cm. ilgio stiebo viršūnėmis. Džiovinami gerai vėdinamoje ir nuo saulės apsaugotoje patalpoje, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus. Išdžiuvę graižai yra geltoni, blizgantys, silpnai kvepiantys, kartaus skonio. Tinkamai laikoma žaliava nesugenda trejus metus.

Graižuose yra flavonoidų, rauginių medžiagų, glikozidų, vitamino C ir K, karotino, eterinio aliejaus, dervų, organinių rūgščių, mineralinių ir kitų medžiagų.

Smėlyninio šlamučio preparatai skiriami kaip bakterijas naikinantieji, tulžies išsiskyrimą skatinantieji, priešuždegiminiai ir spazmolitiniai vaistai nuo geltligės, tulžies akmenligės, hepatito, cholecistito. Jo preparatai didina tulžies sekreciją, mažina klampumą ir bilirubino koncentraciją, gerina bendrą ligonio būklę, mažina arba šalina virškinimo sutrikimus ir skausmą. Pagerėjus tulžies sekrecijai ir atsiradus spazmolitiniam poveikiui, lėtiniu cholecistitu sergantiems ligoniams pamažu šalinami smulkūs akmenys bei smėlis.

Farmacijos pramonė iš šlamučio veikliųjų medžiagų gamina „Flaminum" tabletes cholecistitui ir hepatocholecistitui gydyti. Šlamučio žiedų dedama į tulžį varančius vaistažolių mišinius.

Šlamučio žiedų nuoviras seniai vartojamas nuo įvairių kepenų, virškinamojo trakto ir šlapimo pūslės ligų. Arbata geriama nuo geltligės, gastrito, moteriškų ligų, kirminų, skrandžio ir žarnyno ligų,plaučių tuberkuliozės; ją geria nuo išbėrimų. Šlamučio preparatai mažai toksiški. Tačiau nepatartina vartoti ilgiau kaip dešimt dienų, paskui reikia daryti pertrauką. Specifinio šlamučio kvapo bijo vabzdžiai kenkėjai. Šio augalo žole audinius galima nudažyti geltonai. Augalas dekoratyvus, tinka sausoms puokštėms ir verboms.