Paprastasis kaštonas

Kaštonas - daugiametis, iki 30 m. aukščio medis su tankia kupoliška arba rutuliška laja. Stiebas iki 1 m. skersmens. Žievė tamsiai ruda, senų medžių atplaišiojanti stambiomis plokštelėmis. Kaštono ūgliai stiprūs, pumpurai stambūs ir sakuoti. Lapai sudėtiniai, iš 5-7 lapelių, 10-20 cm. ilgio, viršutinė jų pusė plika, apatinė prie gyslų plaukuota; rudenį pagelsta arba gelsvai paruduoja. Kaštono žiedai susitelkę į stačias, 20-30 cm. ilgio piramidiškas šluoteles. Vainiklapiai balti su rožiniais ir geltonais taškeliais. Žydi gegužės-birželio mėnesiais, o vaisiai prinoksta rugsėjo-
spalio mėnesiais. Vaisius - žalia, rutuliška su stambiais dygliais dėžutė. Dėžutė stambi, dygliuota, su 1-4 stambiomis, netaisyklingai rutuliškomis blizgančiomis sėklomi s- kaštonais. Dauginasi sėklomis ir šakninėmis atžalomis.

Kaštono tėvynė - Graikija. Adventyvinis(sulaukėjęs ir užneštas atsitiktinai) augalas. Auga derlinguose, drėgnuose, neužpelkėjusiuose dirvožemiuose. Žiemos šalčiams atsparus. Šviesomėgis. Auginamas parkuose, miestuose, soduose, sodybose, pakelėse. Dažnas. Kaštonas - medingas augalas. Žydėjimo metu jo žiedai būna aplipę bitėmis. Kaštono medus skystas, beveik bespalvis.

Vaistams vartojama kaštono žievė, vaisiai ir sėklos. Lygi, nesueižėjusi žievė lupama nuo lygių, nestorų šakų. Vaisiai renkami su kevalais, prieš jiems sprogstant. Žiedynai pjaunami, kai kekėje apatiniai žiedai visiškai pražysta, o viršutiniai dar neprasiskleidę. Sunokusios paprastojo kaštono sėklos renkamos rudenį, džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 60°C temperatūroje.

Kaštono žievėje yra glikozidų: eskulino, eskuletino, fraksino; riebalinio aliejaus, rauginių medžiagų, saponinų. Vaisiuose- 5-8 proc. riebalinio aliejaus; folinės, nikotino, cholino, amino rūgščių; vitaminų: B1, B2, B6. Sėklose- spireozido, escino, riebalinio aliejaus, rauginių ir mineralinių medžiagų, fitosterolio, krakmolo, baltymų, vitamino C.

Paprastojo kaštono preparatai mažina kraujo krešėjimą, didina kraujagyslių pralaidumą, todėl naudojami trombozių profilaktikai ir gydymui. Jie vartojami nuo kojų venų aterosklerozės, varikozinio jų išsiplėtimo, kojų audinių pabrinkimo, hemorojaus, taip pat profilaktiškai, kad nesusidarytų trombai po gimdymo, įvairių operacijų ir kaulų lūžių atvejais.

Kaštono žiedų, žievės nuovirai vartojami nuo sąnarių skausmo, tulžies pūslės susirgimų,kraujuojant iš gimdos, sergant žarnyno uždegimu. Kaštono nuoviro kompresai dedami ant skaudančių sąnarių ir malšina jų uždegimą, taip pat dedami ant sumušimų bei patinimų. Kaštono žievės nuovirais ir tinktūromis gydoma sueižėjusios rankos ir kojos, šiurkšti ar riebi veido oda.