Nėštumas ir naujagimis

Turbūt kiekviena mama ar tėtis, žvelgdami į ramiai miegantį ir besišypsantį savo naujagimį, ypač jei tai pirmasis vaikutis, džiaugiasi, kad jis gerai jaučiasi, yra patenkintas ir laimingas.

Dauguma iš mūsų tikriausiai esame girdėję apie pogimdyminę depresiją. Vienos nėščiosios baiminasi tokios būsenos, kitos galvoja, kad tikrai niekad nesusirgs, trečios tiesiog „plaukia pasroviui", per daug minčių tam neskirdamos.

Turėti kūdikį - natūralus kiekvienos šeimos siekis, deja, dalis porų negali jų susilaukti, nes yra nevaisingos. Pasaulyje nevaisingų šeimų yra apie 10-15 proc. Tikėtina, jog panaši situacija yra ir Lietuvoje. "Jeigu šeima per metus negali pradėti kūdikio, nors to siekia, tokia šeima vertinama kaip nevaisinga ir ją rekomenduojama tirti", - sako gydytoja ginekologė Dalia Augulienė.

Nors šiuolaikinės medicinos priemonės leidžia tiksliai atlikti daugelį tyrimų prieš nėštumą, nėštumo metu ir tik gimus kūdikiui, vos trečdalis planuojančių pastoti moterų imasi reikiamos ligų, organizmo išsekimo prevencijos.

Šiais laikais vis daugiau nėštumų užbaigiama Cezario pjūvio operacija. Kas tai yra? Ar ši operacija pavojinga? Kada ir kam atliekamas Cezario pjūvis? Kokios jos pasekmės, trūkumai ir privalumai?

Padidėjusį organizmo jautrumą vaikai dažnai paveldi. Pastebėta, jog tam daugiau įtakos turi motinos, o ne tėvo polinkis sirgti alerginėmis ligomis.
Manoma, kad alergiją sukeliančios medžiagos nėštumo metu per placentą patenką į vaisių. Ypač pavojingi pirmieji trys bei penktas-septintas nėštumo mėnesiai, kai vaisius itin jautriai reaguoja į alergenus.

Kūdikio oda yra maždaug du kartus plonesnė nei suaugusio žmogaus. Be to, iki trečios gyvenimo savaitės ant naujagimio odelės dar nesusidaro vadinamoji rūgščioji plėvelė (t.y. odos pH yra neutralus), kuri padeda apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų atakų.

Vaikučiui užsitęsė naujagimių gelta. Jis susirgo antrą parą po gimimo, o tebesitęsia iki šiol - jau 2 mėnesius Danieliaus akyčių baltymai yra geltoni. Pediatrė neskyrė jokio gydymo, tik patarė 48 valandas nemaitinti savo pienu.

Gimdymas - tai vaisiaus išstūmimas, suėjus 22 nėštumo savaitėms (anksčiau prasidėjusi gimdymo veikla vadinama persileidimu), kai prasideda ritmiški, stiprėjantys gimdos susitraukimai, atsiveria gimdos kaklelis. Atsivėrus gimdos kakleliui, gimdyvei sąmoningai stenginantis, iš gimdos išstumiamas vaisius, po to - vaisiaus dangalai ir placenta.

Visi pastebime, kaip keičiasi besilaukianti vaiko mama, tos permainos mums aiškiai matomos ir savaime suprantamos. Tačiau ir tėtis, belaukdamas į pasaulį ateinančio savo palikuonio, išgyvena daugybę tokių permainų.

Negalime įsivaizduoti gyvenimo be kompiuterio, kompiuteris namuose, kompiuteris darbe. Jei „normaliame gyvenime" apie jį moterys nė nesusimąsto, tai pradėjus lauktis vaikučio iškyla aibės klausimų. Kaip darbas su kompiuteriu atsilieps mamos sveikatai, o kas bus su vaikučiu?

Apie prenatalinį muzikos ugdymą pasakoja nėščiųjų muzikinio sveikatinimo centro „Sveikutis" vadovė muzikos mokytoja ekspertė Lolita Navickienė.

Knygose apie gimdymą sutartinai rašoma, kad jis skirstomas į tris etapus. Tą patį Jums pasakys ir gimdymo mokykloje, tačiau kiekviena moteris gimdo kitaip. Pirmą kartą gimdančiai jis vidutiniškai trunka 14 valandų, pasitaiko daug moterų, kurioms gimdymas užsitęsia ilgiau kaip dvidešimt valandų, o kai kurioms laimingosioms jis būna daug trumpesnis. Kiti gimdymai vidutiniškai trunka aštuonetą valandų.

Kūdikio vystymasis vetinamas pagal jo augimą, matuojant kūno masę ir ūgį, kitaip tariant, taip įvertinamas kūdikio fizinis vystymasis. Naudojantis tam tikromis lentelėmis, šie duomenys lyginami su normos variantais ir nusprendžiama, ar kūdikis auga normaliai, ar pakankama jo mityba. Tačiau kaip įvertinamas kūdikio psichikos vystymasis?

Persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta savaime, iki 22 nėštumo savaitės (vėliau įvykęs nėštumo nutrūkimas vadinamas priešlaikiniu gimdymu). Manoma, kad bent kartą yra persileidusios apie 20 - 30 proc visų gimdžiusių moterų.

Hemorojumi ir išsiplėtusiomis kojų venomis skundžiasi kas 3-5 nėščia ir neseniai pagimdžiusi moteris.

Kas bendro tarp hemorojaus ir išsiplėtusių venų?

Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų. Dėl jų prisireikia dažniau praustis. Tačiau persistengti nederėtų. Natūrali makšties terpė yra apsauginis barjeras, neleidžiantis daugintis kenksmingiems mikroorganizmams. Nėštumo metu dėl hormonų poveikio ši terpė pakinta.

Išmokti naudotis naktipuodžiu vaikui yra labai sunku. Ligi šiol jis savo gamtinius reikalus atlikdavo spontaniškai - bėgiodamas, žaisdamas ir visai nekreipdamas į tai dėmesio. Ir štai vieną dieną tėvai liepia sėstis ant keisto plastikinio kubiliuko.

Nėštumo požymiai - dažna mintis mamytėms. Turbūt kiekviena vaisingo amžiaus moteris yra susidūrusi su dilema - „gal aš nėščia", "kokie nėštumo požymiai"? Subjektyvūs nėštumo požymiai yra pykinimas, vėmimas, silpnumo jausmas, valgymo ypročių pasikeitimas, krūtų pabrinkimas, apetito, nuotaikų svyravimas. Šie požymiai gali būti skirtingi kiekvienai moteriai, kai kurioms visai nepasireiškia.

Nėščios moters organizme vyksta daug pokyčių, reikalaujančių papildomos energijos ir maisto medžiagų, todėl mityba turi būti įvairi, nes nuo to priklauso nėščios moters ir vaisiaus būklė.

Gimdymas ir naujo žmogaus gimimas - didžiulis stresas ne tik motinai, bet ir naujagimiui. Juk staiga jis iš ramios, šiltos (apie 370^oC) jis patenka į visiškai nedraugišką, šaltą, triukšmingą jam aplinką (net jei gimdymo vietoje yra apie 250^oC, temperatūrų skirtumas didžiulis).

Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Vaisiui geležies nepritruks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos (hemoglobino kiekis kraujyje mažesnis nei 90 g/l).

Dažni gimdymai, maitinimas krūtimi nereiškia, kad dėl to suges dantys. Ne vaisius sugadina mamos dantis, bet pati mama dėl nežinojimo pakenkia sau.

Naujagimystėje yra keletas keistų būsenų, apie kurias ir kalbamės su KMUK Naujagimių ligų skyriaus gydytoja Rasa Tameliene.

Maitinimas krūtimi - sveikiausias ir natūraliausias vaiko maitinimo būdas. Kiekvienos motinos pieno sudėtis būna priderinta prie jos vaiko poreikių; joje yra daugybė antikūnų ir baltymų, todėl Tavo mažylis bus laimingas ir sveikas. Maitinimas krūtimi gali tapti Jūsų abiejų maloniu išgyvenimu, ir nors tam - ypač iš pradžių - reikia įgyti tam tikrų praktinių įgūdžių, dėl daugybės priežasčių verta kuo labiau pasistengti.

Tuoj po gimimo, kai virkštelė jau perrišta, sveikas naujagimis ieško maisto. Dėl to jį nedelsiant reikia padėti ant mamos pilvo taip, kad mažylis rastų spenelį ir pradėtų žįsti. Vos naujagimis lūpytėmis paliečia spenelį, motinos organizme išsiskiria daugiau hormono oksitocino, kuris spartina gimdos susitraukimus, placentos atsidalijimą ir jos gimimą.

Ar žindyti, jei prasidėjo mėnesinės? Kodėl jos prasideda, jei sakoma, kad žindymas - geriausia kontracepcija? Ar tiesa, kad susirgus mėnesinėmis pasikeičia pieno skonis? Gal nežindyti tomis dienomis kai kraujuojama?

Kiek laiko turėtų užtrukti vienas maitinimas krūtimi?
Tai nėra programuotas minutėmis procesas. Kūdikį reikia laikyti prie krūties tiek, kiek jis nori, tol, kol nustoja žįsti. Kūdikio prie krūties buvimo laikas nepriklauso nuo jo amžiaus.

Sveikas naujagimis pridedamas prie krūties dar gimdykloje. Jis pats susiranda krūtį ir turi būti žindomas 5- 7 minutes. Žindoma pagal poreikį, t.y. kai naujagimis paprašo (pirmosiomis paromis 8- 12 kartų, vėliau 6- 7 k/parą); žįsti leidžiama 20 - 30 min.

1. Ar reikia duoti vitaminų vien krūtimi maitinamam kūdikiui?

Vienintelis vitaminas, kurio reikia duoti žindomam kūdikiui, tai vitaminas D. Kitų vitaminų yra motinos piene. Žinoma, svarbu rūpintis, kad žindanti mama valgytų įvairų maistą, nes, pvz., vitamino C kiekis organizme svyruoja priklausomai nuo jo kiekio, gaunamo su kasdieniu maistu.