Vaistinė notra

Vaistinė notra - daugiametis 30-100 cm. aukščio žolinis augalas su šliaužiančiu šakniastiebiu. Notros stiebas stačias, išsilenkusiu pamatu, keturbriaunis, viršutinėje dalyje kartais šakotas, plaukuotas, tamsiai raudonas arba juodai rudas. Nortos lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, širdišku pagrindu, buki, stambiai karbuoti, plaukuoti; žemutiniai lapai 8- 12 cm. ilgio ir 3-5 cm. pločio, ilgakočiai, viršutiniai - mažesni, trumpakočiai; stiebo lapų dažniausiai būna tik 2(3) poros. Žiedai tankiuose menturiuose viršūninių lapų pažastyse; žiedų menturiai palaipsniui stiebo viršūnėje suartėja ir sudaro tankų, varpos pavidalo žiedyną. Vainikėlis purpurinis arba baltas, dvilūpis.

Vaistinė notra žydi birželio-rugsėjo mėnesiais. Vaisius - pailgai kiaušiniškas, tamsiai rudas, šiurkščiu paviršiumi riešutėlis. Dauginasi sėklomis.

Auga šviesiuose mišriuose miškuose, jų aikštelėse, kirtimuose ir pamiškėse, sausose pievose. Mėgsta derlingus, vidutinio drėgnumo kalkingus dirvožemius. Paplitęs visoje respublikoje. Dažnas.

Notra kaip vaistinis augalas buvo žinomas jau senovės egiptiečiams, romėnams ir graikams. Vaistams vartojami notros lapai ir žolė. Žaliava renkama augalui žydint: lapai skinami su lapkočiais, o žolė pjaunama žemiau apatinės sveikų žalių lapų poros. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiuvusi žolė yra nemalonaus kvapo, aitriai karti. Vartotina dvejus metus.

Žolėje yra apie 15 proc. rauginių medžiagų, dervų, gleivių, eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, cholino, organinių rūgščių, alkaloidų, mineralinių ir kitų medžiagų.

Vaistinės notros preparatais gydomos kepenų ligos ir geltligė- atskirai ir mišiniuose su
panašaus veikimo žolėmis. Žolės nuoviras gerina virškinimą, reguliuoja vidurius, vartojamas nuo kvėpavimo takų kataro su kosuliu. Iš žolės gaminamas užpilas kojų prakaitavimui mažinti.