Lenkia prie pigesnių vaistų

Valstybė siekia, kad jos piliečiai sunkmečiu gydytųsi pigesniais kompensuojamaisiais vaistais. Jau kuris laikas visuomenė buvo pratinama prie šios minties, o dabar pereinama prie ryžtingų priemonių taupyti.

Kitais metais pas gydytoją apsilankiusieji neturėtų nustebti, jei jis tikins brangius kompensuojamuosius vaistus pakeisti pigesniais, o vaistinėje juos dar kartą pasiūlys vaistininkas, net ir neklaustas.

Ketinama gydytojus finansiškai skatinti vadinamuosius patentinius (firminius), naujus ir brangius vaistus keisti į generinius - patentinių kopijas, jie yra senesni, bet pigesni.
Ligonių kasų 2010 metų sutartyse su vaistinėmis įtrauktas reikalavimas, kad jos turėtų atitinkamą sąrašą pigiausių vaistų. Šis sąrašas dar bus tvirtinamas. Bet to, vaistininkai privalės įrengti monitorius ar kitu būdu viešai informuoti gyventojus apie pigiausius medikamentus.

Siekiant mažinti išlaidas sveikatos priežiūrai, generiniai vaistai laikomi gera išeitimi.
Apie šiuos ir kitus numatomus vaistų kompensavimo pokyčius praėjusią savaitę Panevėžio apskrities ligoninėje vykusioje medikų konferencijoje kalbėjo Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė.

„Sparčiai didėjant gydymo išlaidoms atsiranda neatitikimas tarp poreikio gydytis naujais, brangiais vaistais ir valstybės galimybių finansuoti tokį gydymą", - patikino Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Regina Venckienė.
Jos teigimu, pigiausias vaistas nėra blogiausias. Svarbiausia - tinkamai parinkta veiklioji medžiaga, o ne gamintojas. Pavaduotoja įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo gydytojo ir paciento dialogo.

„Jeigu žmogus jau vartoja patentinį, t. y firminį vaistą, jo pakeitimus generiniu yra sunkus. Bet, jei gydytojas pacientui suteikia išsamią informaciją apie jo būklę, paskirtą vaistą, ligonis gali rinktis, kokį vaistą jam pirkti - naujesnį ir brangesnį ar senesnį ir pigesnį", - aiškino R.Venckienė.

Kaip tvirtina gydytojai, jie nėra nusiteikę prieš pigesnius generinius vaistus, tačiau bijo, kad nebūtų perlenkta lazda ir, kaip dažniausiai atsitinka, nesupriešinti su pacientais.
Skirtumai ir panašumai

Ligoniai dažniausiai nesupranta, kuo skiriasi generiniai vaistai nuo patentinių. Į sunkios ligos patalą paguldytam žmogui svarbiausia, kad greičiau pagerėtų būklė. Turintieji teisę gauti kompensuojamuosius vaistus dažniausiai nori gydytis naujais medikamentais, nors priemoka už juos ir didesnė.

Gydytojai irgi dažniausiai yra už naujos kartos medikamentus, nes jie laikomi efektyvesniais. Tačiau medikų profesinėje literatūroje dėl generinių vaistų apstu prieštaringų nuomonių.

Vieni specialistai teigia, kad jie, palyginti su patentiniais, nėra tokie veiksmingi, sukelia daugiau nepageidaujamų organizmo reakcijų. Kiti įrodinėja, kad iš esmės jie niekuo nesiskiria.

R.Venckienės teigimu, sunkmetis riboja ir valstybės, ir gyventojų galimybes rinktis naujausias technologijas. Jos nuomone, žmonėms reikia kuo suprantamiau paaiškinti patentinių ir generinių vaistų skirtumus ir panašumus.

Patentiniai, arba etiniai, vaistai - tai naujai išrasti patentuoti medikamentai. Kompanija, norinti pateikti rinkai naują vaistą, turi atlikti daugybę įvairių tyrimų, jie trunka iki 10-15 metų, pareikalauja nemažai išlaidų. Todėl šie vaistai yra brangūs.
Pantentinius vaistus gaminančios kompanijos tam tikrą laiką neleidžia jų vaisto kopijuoti kitiems gamintojams. Praėjus patentavimo laikui, kitos kompanijos pagal bendrą formulę gali gaminti generinį vaistą.

Šio vaisto veiklioji medžiaga yra tokia pati, kaip ir patentinio, bet gali skirtis tam tikri priedai. Pasak R.Venckienės, norėdami šiuos vaistus užregistruoti, gamintojai privalo įrodyti jų veiksmingumą, saugumą, išaiškinti šalutinį poveikį. Šie vaistai yra gerokai pigesni už patentinius, nes yra jų kopijos.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja sakė norinti išsklaidyti kelis pagrindinius mitus apie generinius vaistus: kad jie organizme pradeda veikti vėliau, kad jų poveikis silpnesnis, kad mažiau saugūs. Pasak R.Venckienės, taip pat netiesa, kad šie vaistai gaminami taikant pasenusias technologijas. Jos teigimu, generinių vaistų kompanijos turi įrangą, lygiavertę etinių vaistų kompanijų įrangai. Dažniai etinės vaistų kompanijos gamina savo ar kitų kompanijų etinių vaistų atitikmenis, bet parduoda be prekinio ženklo.

R.Venckienė sakė, kad abiejų vaistų grupių šalutinis poveikis yra panašus.
Kadangi generiniai medikamentai gerokai pigesni, patentinių vaistų įmonės naudojasi įvairiomis priemonėmis kuo ilgiau neleisti generiniams vaistams patekti į rinką. Pasak pavaduotojos, Europos Komisija, atlikusi konkurencijos farmacijos sektoriuje tyrimą, susirūpino, kad konkuruojama netinkamai.

Kaip tikino R.Venckienė, ligoniai neturėtų baimintis, kad gydytojai nebeišrašys naujų, brangesnių vaistų. Juolab kad kai kurie pantentiniai vaistai neturi pigesnių analogų.
Pasak Ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos, spręsdamas, kokį vaistą ligoniui skirti, gydytojas turi įvertinti ne tik tai, ar jis bus efektyvus ir saugus, bet ir tai, ar pacientui prieinamas. Paskyrus ar pakeitus vaistą, ligonis turi būti atitinkamai stebimas, ar nėra šalutinių reiškinių.

Krauna ant gydytojų pečių

Daugelis gydytojų turi savo nuomonę apie generinius vaistus. Iš esmės jie nepeikia jų, bet, jei leistų galimybės, būtų linkę pacientus gydyti naujausiais. Dabar skirdami vaistą jie priversti įvertinti ligonio piniginės storį ir dar padėti taupyti valstybei.
„Ant mūsų pečių jau dabar užkrauta sunki atsakomybės našta ir, atrodo, ją dar norima padidinti", - sakė Panevėžio poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė gydytoja Violeta Šimanauskaitė.

Jos tikinimu, kompensuojamųjų vaistų sąraše yra pakankamai naujų, brangių vaistų psichikos ligoms gydyti. Gydytojai pacientų visada pasiteirauja, ar jie įstengs įpirkti paskirtą medikamentą, paaiškina, kad galima vartoti ir brangesnį, ir pigesnį analogą.
„Būna, kad ligoniai pereina prie generinių vaistų, paskui vėl grįžta prie patentinių. Vis dėlto yra šiokių tokių skirtumų tarp šių vaistų", - kalbėjo ji.

Gydytoja siūlė pasvarstyti apie tai, kad gydymas naujesniu, brangesniu vaistu irgi dažnai duoda ekonominį efektą - žmonių nereikia guldyti į ligoninę.

Panevėžio Aukštaičių šeimos klinikos direktorius, šeimos gydytojas Romualdas Gasiūnas nesupranta, kokiais būdais gydytojai bus skatinami skirti generinius vaistus.
„Gal neskatinami, o verčiami. Girdėjau, kad bus reikalaujama recepte nurodyti pigiausio vaisto firminį pavadinimą", - kalbėjo jis.

Pasak R.Gasiūno, dažnai prireikia laiko, kol pacientui atitaikomas tinkamiausias medikamentas. Būna, kad tas pats, bet kitų gamintojų vaistas ligonį veikia skirtingai. Jo manymu, būtų absurdas gydytojus spausti išrašinėti pigiausius medikamentus.
Dabar gydytojai recepte gali nurodyti cheminį vaisto pavadinimą arba firminį, arba pastarąjį rašyti skliausteliuose.

Vaistų kainyne-jau pigesni medikamentais

Vakar sveikatos apsaugos ministerija informavo apie kompensuojamųjų vaistų kainyno pakeitimus, kurie leis taupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir mažinti pacientų priemokas.
Į kainyną įrašyti 45 nauji pigesni vaistai, 13 medikamentų sumažintos gamintojo deklaruotos kainos. Tarp naujai įrašomų -preparatai, kuriais gydomos onkologinės ir onkohematologinės, kraujotakos sistemos ligos, glaukoma, psichikos ir elgesio sutrikimai, vaistai reikalingi dializuojamiems bei ligoniams po inkstų operacijų.
Pavyzdžiui, pastariesiems ligoniams skirtų vaistų Epoetinum grupėje įrašyti pigesni vaistai Binocrit 4000 TV, 5000 TV ir 2000 TV. Bazinė kaina sumažėjo nuo 924,62 Lt iki 618 Lt, ligonio priemoka -nuo 4,97 iki 4,84 Lt.

Glaukomai gydyti skirtų vaistų Latanprostum grupėje įrašytas generinis vaists, bazinė kaina sumažėjo nuo 53,36 iki 32,39 Lt. ligonio priemoka kompensuojant 80 procentų, nuo 13.38 iki 8.58 Lt.

Kompensuojamųjų vaistų kainyno pakeitimai įsigalios praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo „Valstybės žiniose".