To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Kai jus nusišypsote, man kyla noras pasikviesti jus į...

- Kai jus nusišypsote, man kyla noras pasikviesti jus į svečius.
- Mielai ateisiu. Kur jūs gyvenate?
- Geriau į polikliniką. Aš - dantų gydytoja.

  • Nevalgykite daugiau negu 3g druskos per dieną, nes didelis natrio kiekis kraujyje gali būti viena iš hipertenzijos priežasčių.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Su alkoholiu siejama 4000 mirčių per metus ir pagal pasekmes visuomenės sveikatai jis užima antrą vietą po tabako.

Širdie, plak ritmingai

Ar visi žinome, kiek rizikuojame susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis? Paskutinį rugsėjo šeštadienį tradiciškai bus minima Pasaulinė širdies diena. Ta proga Lietuvos širdies asociacija rugsėjį paskelbė Širdies mėnesiu ir kviečia pasidomėti, kodėl sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis taip sparčiai daugėja. Kodėl jomis serga visi jaunesni žmonės, kodėl jos prilyginamos epidemijai?

Tampa epidemija

„Lietuvoje mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 54 proc. visų mirčių, tuo tarpu Švedijoje ir Suomijoje - tik apie 40 proc. ES valstybėse senbuvėse - apie 40 proc., naujose - 49, 7 proc.", - pastebėjo Lietuvos širdies asociacijos prezidentas Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas doc. Pranas Šerpytis.

Pasak jo, civilizuotuose kraštuose šios ligos yra labai dažnos, nes gyvenama nuolat jaučiant įtampą, skubant.

Nerimą kelia ir prastos prognozės - ateityje daugelyje pasaulio šalių širdies ir kraujagyslių ligų gali dar padaugėti.

„Gyvename informatikos, kompiuterijos amžiuje. Anksčiau eidavome į biblioteką atsinešti knygos, eidavome išsiųsti laiško, atsinešti siuntinio ar fakso, dabar judėjimą sumažino kompiuteris, mobilusis telefonas. Fizinį darbą keičia sėdimas, judėjimą - pasyvus poilsis, įprastą bendravimą akis į akį - virtualus. Tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Pagrindinis jų rizikos veiksnys - paveldimumas, kurio dar nemokame valdyti, tačiau kitus - galime efektyviai mažinti", - pabrėžė doc. P.Šerpytis.

Pagrindiniai pavojaus šaukliai

Svarbiausi širdies ir kraujagyslių ligų kviesliai, pasak doc. P.Šerpyčio, yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje bei antsvoris, uždegimai, patiriami stresai.

„Sumažinti šiuos grėsmingų ligų kvieslius padeda fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Lietuviškas maistas (riebūs bulvių patiekalai, pieno produktai) nėra sveikas, jis tinka tik sunkų fizinį darbą dirbantiems, daug judantiems žmonėms. Mūsų gyvenimo būdas pasikeitė, o mitybos įpročiai - ne, tai negali neturėti neigiamų pasekmių", - pabrėžė pašnekovas.

Kardiologai žmonėms, kurių rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nėra maža, rekomenduoja Viduržemio jūros dietą, kurios pagrindą sudaro daržovės ir vaisiai, žuvies patiekalai, alyvuogių aliejus.

„Turime įskiepyti nuostatą, kad rūpintis sveikata - kiekvieno žmogaus reikalas, o ne skatinti viltį, kad už ją atsakingas kažkas kitas - žmona, mama, gydytojai ar panašiai. Sveiki mitybos, judėjimo įpročiai turi būti formuojami nuo mažens", - sakė P.Šerpytis.

Kraujo spaudimas

„Žmogaus arterinis kraujo spaudimas turėtų būti ne didesnis kaip 140. Turintieji aukštesnį kraujo spaudimą serga insultu 10 kartų, miokardo infarktu - 6 kartus dažniau negu tie, kurių kraujo spaudimas yra normalus. Be to, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas kenkia žmogaus smegenims, inkstų kraujagyslėms, skatina širdies nepakankamumą", - sakė P.Šerpytis, pabrėždamas, kad ir vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas turi būti normalus.

„Jeigu žmogus dar neserga, bet turi riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, mažindamas rizikos veiksnius, jis gali užbėgti ligai už akių ir nesusirgti. Prieš trejus metus Lietuvoje pradėta įgyvendinti Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos asmenims profilaktikos programa rezultatų duos po kelerių metų", - mano doc. P.Šerpytis.

Lietuvos širdies asociacijos prezidentas neabejoja, kad išmokyti tinkamos mitybos, mankštintis - visų pirma yra šeimos pareiga. Nors jis neneigia, kad medikai per mažai dirba prevencinio darbo. Šeimos gydytojas turėtų būti tarsi sveikatos advokatas, padedąs kiekvienam pacientui įvertinti, kiek jo gyvensena skatina širdies ir kraujagyslių bei kitas ligas, patarti, kaip įveikti blogus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau.

Ligoninės palatose

Pasak doc. P.Šerpyčio, nuo 2000-ųjų Lietuvoje labai augo darbingo amžiaus žmonių mirčių nuo miokardo infarkto skaičius. Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje dažniausiai gydosi ūmų miokardo infarktą ar širdies ritmo sutrikimus patyrę žmonės.„Širdies ir kraujagyslių ligos vyrams grūmoti paprastai pradeda pradėjus penktą gyvenimo dešimtmetį, moterims - dešimtmečiu vėliau. Besigydančiųjų skyriuje vidurkis - 60 metų. Dauguma ligonių nepensinio amžiaus", - pastebėjo skyriaus vedėjas doc. P.Šerpytis.

Šiemet skyriuje gydėsi ir 27 metų infarktą patyręs vyriškis. „Jaunas žmogus daug rūkė, porą metų dirbo be atostogų. Žmogui labai svarbu įvertinti genus. Jei jo tėvai sirgo insultu ir miokardo infarktu, išemine širdies liga, jam yra didelė rizika sirgti šiomis ligomis, juk šiandien mes visi gyvename daug intensyviau, patiriame daugiau stresų negu mūsų tėvai ir seneliai", - sakė doc. P.Šerpytis, pabrėždamas, kad antsvorio ir arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje mažinimas šimtams tautiečių leistų išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų: prieširdžių virpėjimo, širdies ritmo sutrikimo, infarkto, insulto, širdies nepakankamumo.

Sveiko žmogaus kodas

Europos kardiologų prevencijos programa nusako, koks žmogaus gali tikėtis būti sveikas. Išvengti širdies ir kraujagyslių ligų gali tikėtis tie, kurie nerūko, neturi antsvorio, kasdien pėsčiomis nueina ne mažiau negu 3 kilometrus arba 30 min. dirba vidutinio intensyvumo fizinį darbą, suvalgo kasdien bent 5 porcijas daržovių, kurių sistolinis kraujo spaudimas nesiekia 140 mm Hg, bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje yra ne didesnis kaip 5 mmol, o mažo tankio lipoproteinų cholesterolis ne didesnis kaip 3 mmol.

„Jeigu padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra paveldėtas, žmogus gali maitintis sveikai, neriebiai, valgyti daugiau kaip po 5 porcijas daržovių kasdien, būti nenutukęs, bet jo kepenys genetiškai gamina daug cholesterolio, jo žmogus nesumažins be specialių vaistų", - tęsė docentas.

 

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai