Širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumas - tai patologinė būklė, sindromas, kai širdies skilveliai nebesugeba išstumti kraujo į mažąjį ar didįjį kraujotakos ratus. Tai - labai dažna patologija, ja serga apie dešimtadalis vyresnio amžiaus žmonių. Širdies nepakankamumas (ŠN) klasifikuojamas įvairiai - ūminis ir lėtinis, kairiojo, dešiniojo ir abiejų skilvelių, sistolinį ir diastolinį.

Priežastys

Širdies nepakankamumo priežastis gali būti dauguma širdį pažeidžiančių ligų: miokarditas, toksiškos medžiagos, išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, širdies ydos, reumatas, plautinė hipertenzija, perikarditas, ritmo sutrikimai. Kartais ŠN sukelia kitų sistemų patologija (tirotoksikozė, inkstų ligos, nėštumo patologija).

Požymiai

Dažniausiai pasitaiko lėtinis širdies nepakankamumas. Prasidėjus širdies nepakankamumui, įsijungia sudėtinga hormoninė sistema, kuri skatina kai kurių požymių atsiradimą ir tolesnį širdies nepakankamumo progresavimą. Kliniškai gali skirtis kairiosios ir dešiniosios širdies nepakankamumas, nors ilgainiui sutrinka visos širdies funkcija. Širdies nepakankamumas sutrikdo įvairių organizmo sistemų funkciją:

• Kvėpavimo sutrikimas. ŠN sukelia įvairias dusulio formas: dusulys fizinio krūvio metu, naktinis dusulys (širdinė astma), sausas kosulys, padažnėjęs kvėpavimas.
• Odos mėlynumas (cianozė). Oda pamėlsta dėl veninio kraujo sąstovio (širdis nepajėgia išstumti kraujo, todėl jis lieka venose) bei dėl sutrikusios oksigenacijos (kraujas neprateka pro plaučius todėl nepakankamai įsotinamas deguonimi). Padidėja kepenys, pilvo apimtis, kraujo tyrimuose stebimi suaktyvėję kepenų fermentai.
• Kraujotakos nepakankamumas. Išsiplečia širdis, gali sutrikti jos ritmas, vožtuvų veikla. Sutrinka fizinio krūvio toleravimas. Susilpnėja ir smegenų funkcija.
• Inkstų funkcija. Ilgainiui sumažėja išskiriamo šlapimo kiekis, o skysčio perteklius kaupiasi poodyje, pilvo ertmėje, plauros ertmėje.

Kairiojo skilvelio nepakankamumo metu susidaro kraujo sąstovis mažajame kraujo apytakos rate - plaučiuose. Dėl to pasireiškia dusulys ir kiti kvėpavimo sistemos sutrikimai. Dešiniojo skilvelio funkcijos sutrikimui labiau būdingos edemos, kepenų padidėjimas, ascitas (skystis pilvaplėvės ertmėje). Kita vertus, toks skirstymas - sąlyginis, nes klinikinėje praktikoje ŠN ilgainiui tampa totaliniu, ir minėti požymiai pasireiškia kartu.

Remiantis NYHA, ŠN pagal savo sunkumą skirstomas į keturias funkcines klases:

I - kompensuota eiga, tačiau ligonis jau turi širdies pažeidimą.
II - ŠN požymiai atsiranda sunkaus fizinio krūvio metu.
III - požymiai atsiranda vidutinio fizinio krūvio metu, tačiau būklė dar gera ramybėje bei mažo fizinio krūvio metu.
IV - ŠN požymiai pasireiškia ramybės būklėje, o kartais išlieka nuolat.

Ūminis ŠN prasideda staiga, jo metu daug labiau sutrikdoma organizmo kraujotaka, kartais pasireiškia kardiogeninis šokas. Jis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

Tyrimai

Pirmiausia nustatoma ŠN sukėlusi priežastis. Vyresnio amžiaus žmonėms ŠN dažniausiai sukelia išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija; jauniems gali būti kvaišalų, vaistų vartojimas, infekcijos, širdies ydos ir t.t. Tam galima naudoti visus reikalingus kraujotakos ir kitų sistemų tyrimus.

EKG tiesiogiai nerodo širdies nepakankamumo, tačiau gali pasufleruoti jo priežastį. Funkciniai plaučių mėginiai padeda įvertinti plaučių funkciją. Kraujo dujų tyrimai parodo, kaip organizmas aprūpinamas deguonimi.

Širdies echoskopija parodo širdies anatominius pakitimus, susitraukimą, funkcijos ypatumus. Krūtinės rentgenografija parodo, ar širdis nėra išsiplėtusi, ar nėra skysčių, kraujo sąstovio plaučiuose.

Atliekami ir kiti tyrimai, padedantys nustatyti ŠN laipsnį bei diferencijuoti šią patologiją nuo kitų ligų: hormonų tyrimai, širdies kateterizavimas, Holterio monitoringas ir pan.

Gydymas

ŠN gydymas yra kompleksinis:

• Pirmiausia, reikalinga gyvensenos korekcija: svorio mažinimas, žalingų įpročių atsisakymas, arterinės hipertenzijos bei cukrinio diabeto gydymas, lengva mankšta. Sergant lėtiniu ŠN, reikia riboti skysčių bei druskos (ne daugiau kaip 3g per dieną) kiekį.
• Vaistai, mažinantys skysčių perteklių organizme - diuretikai.
• AKF inhibitoriai (ramiprilis, zofenoprilis, perindoprilis ir kt.) - mažina kraujospūdį, apsaugo širdies raumenį.
• Širdį veikiantys glikozidai (ŠVG) - digoksinas - gerina širdies susitraukimą, didina jo jėgą.
• Beta adrenoblokatoriai (ypač karvedilolis). Jie sago širdį, retina jos ritmą.
• Kiti vaistai (antiagregantai, kalcio kanalų blokatoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai) vartojami jei reikia - esant tam tikroms ŠN sukėlusioms patologijoms ar komplikacijoms.
• Galimas chirurginis gydymas (kraujagyslių šuntavimas, defibriliatoriaus impalnatavimas, dirbtinis skilvelis, kardioplastika, širdies transplantacija)

Prognozė

Turintiems ryškų širdies nepakankamumą, mirties tikimybė per artimiausius metus yra apie 35 proc. Pakeitus gyvenseną bei teisingai parinkus vaistus, prognozė žymiai geresnė, nors priklauso nuo ŠN sukėlusios priežasties.