To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Gydytojo kabinete...

Gydytojo kabinete:
- Kaip jūs jaučiatės?
- Ačiū, kur kas geriau. Manau, kad tos tabletės, kurias aną kartą išrašėte man padėjo. Aš laikiausi nurodymų, kurie ant buteliuko užrašyti buvo.
- O kas ten buvo parašyta?
- "Laikyti sandariai uždarytą."

  • Nėščioji turi kuo daugiau būti gryname ore. Tai jos kūdikiui padės išvengti rachito.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Su alkoholiu siejama 4000 mirčių per metus ir pagal pasekmes visuomenės sveikatai jis užima antrą vietą po tabako.

Depresijos užnugaris

Straipsnio šaltinis: 
Virgis Šidlauskas
Virgis Apie depresija.jpg

Žmogaus gyvenime neretai viskas būna matuojama dviem matais. Tai vienodai tinka tiek dviprasmybių, tiek jas inspiruojančių vidinių intencijų atvejais. Dauguma mūsų būtų viską atidavę už tai, kad tik pasilikti amžiams mažais vaikais, nes tai garantuotų abejonių nebuvimą, kuomet viskas būdavo priimama vienareikšmiškai be nutylėjimų ir užslėptų kontekstų. Tik suaugusiųjų pasaulyje egzistuoja vienas dalykas mus nori nenori supančiojantis savo rimtumu - tai atsakomybė.

Taigi gyvenimas, žinoma, yra ne toks, koks norėtume, kad būtų. Dažnai tapę tokiais sąmoningais, jog be vargo galime narplioti sąmokslo teorijas ir patys jas kurti, pajuntame tuštumą tarp to, ką turime ir to, ko netekome. Nekaltumas tuo ir ypatingas - užtenka suvalgyti vieną uždraustą vaisių ir šydas nuo akių nukrinta. Jo nebegrąžinsi jau vien dėl to, kad visų pirmiausiai tai ne tiek kūniškojo žinojimo peržengimas, kiek istoriškai susiklostęs kultūrinis bei paties žmogaus savistabos išsiugdymo momentas.
Svajonės ir tikrovė. Gyvenimas ir mirtis. Teisybė ir melas. Viską tenka pasverti savomis svarstyklėmis, kurios dažnai linkusios viską idealizuoti ir taip sukurti, rodos, net neįžvelgiama atskirties prarają tarp to, kas realu ir to, kas naiviai tikimąsi, jog dar gali būti tiesos dalele. Tai gan miglota, bet greičiausiai nė kiek ne mažiau nei žmogaus gyvenimas susidūrus su rimtais sunkumais.

Depresija - atsakas į realybės prieštarą idealams. Tai nesugebėjimas pripažinti skirtumo tarp susikurtosios ir egzistuojančios tikrovės, o tai pasibaigia tik neviltimi į mūsų kasdienybę tyliai įslenkant niūriai melancholijai. Jaučiamės nusivylę, jog nesusitvarkėme gyvenimo taip kaip norėjome, negalime susitaikyti su artimųjų netektimis, izoliuojame save manydami, jog niekam nepavyktų mūsų suprasti ir esame niekam neįdomūs ir nereikalingi... Bet ar tikrai?

Pati didžiausia klaida - susigyventi su melancholija taip paverčiant ją įpročiu. Vadinasi, paguostas žmogus tokiu atveju, ne tik, kad nemėgina stotis ir eiti pats, bet dar atvirkščiai - kuria naujas situacijas, kurių finale vėl susilauktų norimo dėmesio. Žinoma, kiekvieną kartą atskirtis gali būti vis kitokia, pvz. netekties ir izoliacijos atvejais - vienas iš tiesų gali norėti pabūti vienas, kitas tuo tarpu tiesiog neranda jokio kitokio būdo kaip atkreipti kitų dėmesį į jį kankinantį skausmą. Taip pat puikiai, beje, gali egzistuoti ir atvirkštinis scenarijus.

Nebematyti prasmės - reiškia nebegyventi, tad nebeturėti tvirtos žemės po kojomis nenorėtų niekas. O visgi žmogus kartais ima naikinti iš įtampos ne aplinką o būtent save. Ir pati svarbiausia problemos dalis yra būtent ta, jog mes patys nebesugebame iš savęs išvyti to liūdesio, kuris skandina ir graužia, o dažnai net patys to nepastebėdami imam ir su juo suaugam, noriai atsiduodame įkaitais skausmui. Skaudėti - reiškia užpildyti tuštumos jausmą nuo kurio kenčia depresija sergantieji. Pilnatvė tokiu būdu patiriama bent trumpam, tačiau niekada nepamirškime to, jog žaizdoms išgijus - randai lieka. Depresijos keliai - uždari keliai, ir Dieve, koks vienišas tampa ėjimas į amžinybę užgesusiais žibintais...

Šiais laikais daug kalbama apie superherojus, kokiais jie turėtų būti ir ką daryti, nepastebint to fakto, jog dažniausiai tikras heroizmas yra nematomas ir nėra viešas. Tikras heroizmas atrasti tai, jog kitas asmuo - toks pats žmogus kaip ir tu, ir jam taip pat gali būti ne tik džiugu, bet ir liūdna ir sugebėti jį atjausti bei paguosti. Heroizmas yra norėti padėti žmogui ir įrodyti, jog abejingumas tik piktžolė sudygusi ant gyvenimo tako. Kartais paprastas apkabinimas ir palaikymas gali padėti kitam žmogui aukščiau pakelti galvą. Uždekime šviesą tiems, kurie liko įkalinti tamsiame kambaryje!

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Diziausi komplimentai sio straipsnio autoriui! Tikrai zino ka raso! Nepigiai...:)))

zmogu guosti reikia visa gyvenima. viena ar kita prasme. gerai kad uzgula mus mintys ir galime leisti sau gyventi. kartais net nevarzomai.

Man patiko sio teksto paskutine mintis , kad is tiesu reikia padeti prislegtiems zmonems , o ne juos nustumti i sali , ,,nurasyti''...

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai