Miokardo infarktas

Miokardo infarktas - tai negrįžtamas širdies raumens ląstelių pažeidimas, širdies smūgis, kurį sukelia užsitęsusi išemija (nutrūkęs aprūpinimas krauju ir deguonimi). Tai viena dažniausių mirties priežasčių. Pastaruoju metu miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių – daugėja pacientų vos perkopusių 30 metų.

Miokardo infarkto metu labai svarbu laiku kreiptis į gydytojus, nes susirgus galima mirti per valandą nuo skausmo krūtinėje pradžios.

Priežastys

Miokardo infarkto priežastys tos pačios, kaip ir nestabiliosios krūtinės anginos. Ligos pagrindas – vienos ar kelių arterijų, maitinančių širdies raumenį, užsikimšimas – dažniausiai trombu. Skirtumas tas, kad nestabilios krūtinės anginos metu trombas ne visai užkemša kraujagyslę ir pokyčiai yra grįžtami. Miokardo infarkto metu okliuzija yra visiška. Ląstelės pažeidžiamos negrįžtamai ir žūva (nekrotizuoja). Įtakos gali turėti ir kraujagyslių spazmas, arterijų uždegimai, embolai (trombai, riebalai, oras, svetimkūniai, atnešti su krauju iš kitų vietų).

Vis dėlto, dažniausia priežastis – aterosklerozinės plokštelės plyšimas ir trombo formavimasis toje vietoje. Tai reiškia, kad įmanoma išvengti, ar bent nutolinti miokardo infarktą vengiant ir koreguojant aterosklerozės rizikos veiksnius (rūkymas, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, nutukimas, nejudrumas, riebus maistas ir pan.).

Požymiai ir diagnostika

• Pagrindinis miokardo infarkto požymis - skausmas – angininis (deginantis, spaudžiantis, plėšiantis, veržiantis), už krūtinkaulio, trunkantis daugiau nei 20 minučių ir nepraeinantis nuo nitroglicerino. Dažnai ligonį išpila šaltas prakaitas, jis pajunta silpnumą, atsiranda mirties baimė. Kartais skausmas prasideda naktį, apie ketvirtą valandą.
• Gali būti ir netipinės miokardo infarkto formos: skrandinė (lydima pykinimo, vėmimo, skausmo žemiau krūtinkaulio), astminė (kai labiau vyrauja dusulys nei skausmas), aritminė (skausmo metu sutrinka širdies ritmas), smegenų (kai prarandama sąmonė) ir periferinė (kai skausmas yra netipinėse vietose, toli nuo širdies – ranka, žandikaulis, smilkiniai, etc.).
• Arterinis kraujospūdis gali ir padidėti, ir sumažėti. Gali vystytis širdies nepakankamumas.
• Specifiniai pakitimai elekrokardiogramoje. EKG – labai jautrus tyrimas miokardo infarktui nustatyti.
• Specifiniai žymenys kraujo serume – troponinas I ir troponinas T, kreatinfosfokinazė.
• Ultragarsinis tyrimas (širdies echoskopija) – parodo pažeistą širdies raumenį. Kartais taikomas branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas.

Komplikacijos

• Skilvelių virpėjimas. Pradėjus virpėti skilveliams, paprastai ištinka staigi mirtis, net nespėjus atvykti į ligoninę.
• Kitos aritmijos ir laidumo sutrikimai.
• Plaučių edema. Dėl širdies nepakankamumo kraujas kaupiasi plaučių kraujagyslėse, ir plazma pradeda sunktis į plaučius. Tai pavojinga būklė ir jei negydoma, greitai sukelia mirtį.
• Kardiogeninis šokas (trinka viso organizmo kraujotaka, temsta sąmonė)
• Kairiojo skilvelio raumens struktūros pasikeitimas. Pažeista vieta, kur įvykusi ląstelių nekrozė, perauga jungiamuoju audiniu, susidaro randas – plotas, neatliekantis savo funkcijos. Taigi kitos širdies raumens dalys turi atlikti daugiau darbo, persitempia ir vystosi širdies nepakankamumas. Rando vietoje gali vystytis širdies aneurizma – širdies sienelė išplonėja ir išsipučia. Aneurizmoje dažnai kaupiasi trombai, kurių atitrūkusios dalys (embolai) gali nukeliauti į smegenis ir sukelti insultus.
• Širdies plyšimas. Mirtina miokardo infarkto komplikacija.

Gydymas

• Miokardo infarkto gydymas - pirmoji pagalba – po liežuviu dedama tabletė nitroglicerino, kas penkias minutes, bet ne daugiau kaip tris kartus ir vieną tabletę aspirino (kuris pradeda tirpdyti trombą).
• Greitosios pagalbos medikai paprastai suleidžia nuskausminamųjų (morfijaus) ir gabena ligonį į ligoninę.
• Ligoninėje užtikrinamos ligonio gyvybinės funkcijos ir pradedamas tirpdyti trombas: specialiais tromboliziniais vaistais (bet ne vėliau 6 val. nuo skausmo pradžios) ar mechaniškai –intervencijos metu, stebint angiografiškai.
• Vėliau skiriamas medikamentinis gydymas nitratais, beta adrenoblokatoriais, AKF inhibitoriais.
• Jei pakenkimai yra ir kitose širdies kraujagyslėse, atliekama šuntavimo operacija.