Nėštumo planavimas

Turėti kūdikį - natūralus kiekvienos šeimos siekis, deja, dalis porų negali jų susilaukti, nes yra nevaisingos. Pasaulyje nevaisingų šeimų yra apie 10-15 proc. Tikėtina, jog panaši situacija yra ir Lietuvoje. "Jeigu šeima per metus negali pradėti kūdikio, nors to siekia, tokia šeima vertinama kaip nevaisinga ir ją rekomenduojama tirti", - sako gydytoja ginekologė Dalia Augulienė.

Nors šiuolaikinės medicinos priemonės leidžia tiksliai atlikti daugelį tyrimų prieš nėštumą, nėštumo metu ir tik gimus kūdikiui, vos trečdalis planuojančių pastoti moterų imasi reikiamos ligų, organizmo išsekimo prevencijos.

Padidėjusį organizmo jautrumą vaikai dažnai paveldi. Pastebėta, jog tam daugiau įtakos turi motinos, o ne tėvo polinkis sirgti alerginėmis ligomis.
Manoma, kad alergiją sukeliančios medžiagos nėštumo metu per placentą patenką į vaisių. Ypač pavojingi pirmieji trys bei penktas-septintas nėštumo mėnesiai, kai vaisius itin jautriai reaguoja į alergenus.

Visi pastebime, kaip keičiasi besilaukianti vaiko mama, tos permainos mums aiškiai matomos ir savaime suprantamos. Tačiau ir tėtis, belaukdamas į pasaulį ateinančio savo palikuonio, išgyvena daugybę tokių permainų.

Prieš 15-20 metų, kai ultragarso tyrimas dar buvo naujiena, gydytojai nėrėsi iš kailio, stengdamiesi kuo anksčiau monitoriuje įžiūrėti vaisiaus lytį. Dabar pamačius vaisiaus lytį apie tai garsiai leptelėti net neetiška. Gydytojai paklausia: „Ar norite sužinoti, ko laukiatės?"

Tikimybė susilaukti kūdikio, sergančio chromosomine liga, nėra didelė - tik 0,6 proc. (Lietuvoje per metus gimsta apie 30 000 naujagimių, iš jų apie 180 turi chromosominę patologiją.) Tačiau ji yra. Ir vargu ar galėsime pasiguosti, jei šis "tik" aplankys konkrečiai mūsų šeimą.