To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Girdėjai?

- Girdėjai? Petraitį atleido iš darbo?
- Už ką?
- Užklupo besimylintį su paciente.
- Gaila... geras veterinaras buvo.

  • Nėštumo metu valgykite kepenis. Tačiau tai turi būti galvijo kepenys, pirktos iš patikimo ūkininko.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Anot statistikos, 2009 m. ES 100 vyrų tenka 105 moterys. Lietuvoje šis santykis - 100:114. Blogesnė situacija tik Latvijoje ir Estijoje (100:117). Švedijoje, santykis vyrų nenaudai ima ...

Krizė veja pas gydytojus

Lietuvos psichikos sveikatos centruose padaugėjo pacientų. Ar tai labiau susiję su pasaulį gąsdinančia ekonomikos krize, ar kiekvieną rudenį paūmėjančiomis depresijomis? Šiuo metu vis girdime nerimą keliančių žinių, kas Lietuvoje gali nutikti dėl ekonomikos krizės, kas jos akivaizdoje laukia tautiečių. Šios žinios neabejotinai turi įtakos mūsų sveikatai.

Tipinės istorijos

„Mano vyras jau neteko darbo. Negalime mokėti kredito už butą. Kaip reikės gyventi? Kas laukia mūsų šeimos? Kraustytis iš buto? Ar gali tikėtis ramiai išsimiegoti naktį ir dieną galvoti apie ką nors kita, kai kamuoja tokie klausimai?" - klausė Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje sutikta keturiasdešimtmetė moteris.

„Kai gavau atleidimo lapelį, apėmė juoda neviltis. Be gydytojų pagalbos nebūčiau atsitokėjusi. Mano vaikai užauginti, vyras dirba. Iki pensijos liko penkeri metai. Negi galima pjauti save dėl nerimo, kas bus, jei ir jis neteks darbo, jei aš jo negausiu. Juk vyras dirba, aš galiu keltis gyventi į kaimą, kur turime sodybą", - pasakojo vienos sostinės poliklinikos lankytoja.

Sezoninės ligos

„Lapkričio ir gruodžio mėnesį visada pagausėja pacientų, nes šiuo metų laiku paūmėja depresijos. Susieti to su gresiančia krize nedrįstume", - sakė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja medicinai Idalija Zagurskienė.

Pasak jų, 80 proc. depresijų nulemia genetika. Gilūs stresai sukelia tik penktadalį šių ligų. Žmonių nuotaika natūraliai svyruoja. Rudenį ji prastėja, nes vienam iš neuromediatorių, gerinančių mūsų nuotaiką - melatoninui - pasigaminti reikia tiesioginių saulės spindulių.Todėl daug nerimo sutrikimų, depresijų vadinama sezoninėmis ligomis.

„Nėra įrodyta, kad sunkmečiai didina sergamumą depresija, bet girtavimą - akivaizdžiai. Nerasdami išeities, blogėjant nuotaikai, žmonės pradeda dažniau vartoti alkoholį. Tai vyksta visame pasaulyje", - pastebėjo psichiatrai.

Vilniaus dienos centre

„Mūsų klientai - sunkiai besiverčiantieji, gyvenantieji iš pašalpų ir smulkaus verslo atstovai. Stambieji verslininkai čia nesikreipia, yra privačiai dirbančių specialistų. Žmonių skunduose - socialiniai klausimai: ar susimokės už komunalines paslaugas, ar jie ir artimieji išsaugos darbo vietas. Mus, psichiatrus, piktina tai, kaip neatsakingai politikai gąsdina krize", - sakė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Konsultacinio centro vedėja Laisvė Dembinskienė.

Šios gydymo įstaigos Dienos stacionaro vadovė Jolita Sysojevienė pacientus skirsto į kelias kategorijas: „Su naujais ekonominiais sunkumais realiai susidūrė vos keli. Dauguma - nedarbingi arba ribotą darbingumą turintys žmonės, gaunantys pašalpas - į psichiatrus kreipiasi vedami nerimo ir baimės dėl ateities. Kaip teks verstis sumažėjus algoms, pajamoms, jeigu dar brangs maisto produktai, šildymas... Tai labai svarbu visiems jauniems žmonėms, turintiems paskolų. Susidaro įspūdis, kad nerimauja visi, nors krizė palies toli gražu ne kiekvieną".

Materialumas

Kaip žmonės galėtų padėti patys sau?

„Svarbu suprasti, kad krizė - laikinas dalykas. Reikia išmokti labiau skaičiuoti pinigus, įvertinti, kas gyvenime svarbiausia, ugdyti naują požiūrį į gyvenimą. O iškilus sunkumams - neužsidaryti, daugiau bendrauti su artimaisiais", - sakė J.Sysojevienė.

Pasak jos, svarbiausia padažnėjusio nerimo priežastis - materialių vertybių sureikšminimas: „Žmonės vertina vienas kitą pagal materialinius kriterijus: važinėjantis naujesniu, geresnės markės automobiliu jaučiasi pranašesnis už tokios neturintį kaimyną, gresianti būtinybė atsisakyti prabangos daug kam atrodo didelė netektis. Būtina perkainoti vertybes, suprasti, kad žmogaus vertę sudaro ne jo būstas ar mašina, o jis pats. Kai kas tiesiog negali susitaikyti, kad teks susiveržti diržus. Net darbo netekimas nėra pasaulio pabaiga, o tik būtinybė ieškoti kitos veiklos", - sakė psichiatrės.

Kaip padėti sau?

Kada nerimą patiriantis žmogus turėtų kreiptis į specialistus?

„Jei žmogus neįveikia savo baimės, negali priimti sprendimų, susikaupti ir dirbti, atsiranda miego sutrikimų, apatija, nenoras bendrauti, blogėja bendra savijauta, reikia kreiptis į psichologą. Jis matys ir patars, ar žmogui pakaks jo, ar reikės ir kitų specialistų pagalbos", - teigė psichiatrės.

Jos pabrėžia, kad šiuo metu labai sunku todėl, kad iš visų pusių skamba gąsdinimai.

Susidaro įspūdis, kad po pasaulinės finansinės krizės apskritai liks mažai gyvųjų, silpnesniems žmonėms kyla minčių, kad gal nebeverta stengtis.

SPECIALISTŲ KOMENTARAI

Gediminas Navaitis, psichoterapeutas

Ekonominė krizė skirtingas visuomenės grupes veikia nevienodai. Darbdaviai reaguoja vienaip, samdomi darbuotojai kitaip, o štai pensininkai, pedagogai, kurie labai priklausomi nuo valdžios sprendimų, privalo prisitaikyti. Blogiausia tiems, kurių elgesys mažai ką lemia. Jie gali taupyti, solidariai streikuoti, bet apsispręsti veikti aktyviai - persikvalifikuoti ar susirasti darbą, imtis verslo - turi mažai galimybių.

Žmonėms svarbu apsispręsti, ar jie rinksis aktyvią poziciją ir ieškos naujų galimybių, keis veiklos kryptį, ryžtingai taupys, ar apsišarvuos kantrybe ir vadovausis budistine nuostata: jei supranti, kad nuo tavo elgesio situacija mažai priklauso, neverta dėl jos nervintis - vistiek nieko nepakeisi. Buvo ir blogesnių laikų - prisiminkime „perestroiką", Rusijos krizę, infliaciją, bankų griūtis. Mūsų tėvai ir seneliai išgyveno net du karus.

Aktyvi veikla padeda išbristi iš krizės. Dvejojimas - negerai. Net pasveikti galima kur kas greičiau, jei kažką darai, o ne tik lauki, kol pradės veikti vaistai.

Raimundas Alekna, psichiatras psichoterapeutas

Krizė veikia kaip ir kiekvienas praradimas: žmonės liūdi, pyksta, o po to susitaiko. Stresas labai atsiliepia žmogaus dvasinei įtaikai, nuotaikoms, net imuninei sistemai. Patyrę didelį stresą, netekę darbo žmonės greičiau suserga infekcinėmis ligomis, paūmėja ir chroniškos. Tai atsilieps ir ekonomikai. Daugiau bus išleista pinigų vaistams, tyrimams, ligoninėms.

Tačiau nustatyta, kad krizės akivaizdoje savižudybių mažėja. Jų skaičius išauga ekonomikai kylant, o jai smunkant žmonės stengiasi išgyventi, svarbiausi tampa baziniai poreikiai - pavalgyti, sumokėti už būstą.

Auganti ekonomika skatina įvairius lūkesčius, žmonės turi daugiau laiko ir pinigų, pradeda dairytis aplink ir pamato, kad kiti gyvena geriau, turi daugiau, ir tai neretai nuveda į neviltį. Taip atsėlina depresija.

Sunkmečio metais nelieka laiko dairytis, mąstyti - reikia išgyventi, todėl prieš save ranka keliama rečiau.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai