Krizė įsisuko ir į venerines ligas

Sunkmetis palietė ne tik ekonomiką, bet ir veneros ligas. Vertindami statistiką, dermatovenerologai kraipo galvas.

Nei tikrinasi, nei serga

"Niekas nebesimyli", - tokia išvada peršasi Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėjai Aldonai Kajutytei, įvertinus šių metų lytiškai plintančių ligų statistiką.

Pasak A.Kajutytės, šiemet užsikrėtusius lytiškai plintančiomis ligomis galima suskaičiuoti vos ne pirštais.

Palyginti su pernai, sergamumas šiomis ligomis gerokai smuktelėjo - nuo kelių dešimčių iki pavienių atvejų. Statistikos "nepuošia" tik užsikrėtusiųjų ŽIV skaičius. Šiuo požiūriu uostamiestis vis dar pirmauja Lietuvoje.

Ilgametę patirtį turinti gydytoja prisipažįsta ir pati kartais susimąstanti, kodėl taip sumažėjo sergančiųjų lytinėmis ligomis.

"Gal labiau pradėjo saugotis, nes plinta ŽIV, hepatitas C? O gal žmones taip spaudžia krizė, rūpesčiai?" - spėliojo poliklinikos vedėja.

Šie metai gerokai praretino ir norinčiųjų pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų gretas. Pasak A.Kajutytės, palyginti su ankstesniais metais, tokių pacientų sumažėjo perpus.

Laukia po Jūros šventės

Dermatovenerologai juokauja, kad galbūt situacija "pagerės" po Jūros šventės, kai kasmet sumušami savotiški pacientų rekordai. Tada sulaukiama vos ne daugiausiai norinčių pasitikrinti gyventojų ne tik iš Klaipėdos, bet ir kitų Lietuvos miestų.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pastaruosius porą metų lytiškai plintančios infekcijos, įskaitant ir ŽIV, tarp klaipėdiečių sudarė 0,4 proc. visų užregistruotų užkrečiamųjų ligų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sergamumas sifiliu sumažėjo 3,5 karto, gonokokine infekcija - 4,4 karto, chlamidijų sukeltomis ligomis -1,7 karto.

ŽIV verčia pirmauti

Klaipėdos mieste nuo 1988 metų iki birželio pradžios buvo diagnozuota 415 asmenų, užsikrėtusių ŽIV, Lietuvoje - 1485. Pirmoje vietoje pagal užsikrėtusiųjų ŽIV skaičių yra Klaipėdos apskritis, antroje - Vilniaus.

Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Vilijos Pečkauskienės, dominuojantis ŽIV užsikrėtimo būdas buvo nesaugus intraveninių narkotikų vartojimas (53 proc.), o per lytinius santykius užsikrėtė apie 24 proc. užsikrėtusiųjų. Paskutiniu metu daugėja lytiniu būdu užsikrėtusių asmenų.