To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Daktare, kaimynai mane laiko išprotėjusiu todėl, kad aš mėgstu dešreles...

- Daktare, kaimynai mane laiko išprotėjusiu todėl, kad aš mėgstu dešreles...
Gydytojas:
- Kokios nesąmonės! Aš taip pat mėgstu dešreles.
Pacientas:
- O, tada eikime pas mane! Aš parodysiu jums savo kolekciją!

  • Per dieną suvalgykite apie 400 gramų daržovių ir vaisių (išskyrus bulves). Jie padės  išvengti nutukimo, sumažins vėžio riziką, cholesterolio kiekį kraujyje, aprūpins organizmą ...

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Rūkant 10 cigarečių per dieną sergamumas sudaro apie 55 ligos atvejus 100 000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių - 300 atvejų 100 000 žmonių.

Depresija

Straipsnio šaltinis: 
www.SOS03.lt
Depresija.jpg

Depresija (lot. depressus - tylus, žemas, nuleistas, gilus) - liguistai prislėgta nuotaika. Depresija - tai nuotaikos (kitaip vadinamas afektiniu) sutrikimas, kuris pasireiškia liūdna nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu, interesų praradimu, energijos išsekimu, padidėjusiu nuovargiu. Depresija - rimta ir dažna liga, kuri, jei negydoma, neretai baigiasi mirtimi. Jos paplitimas - 6 proc.

Priežastys

Tiek depresija, tiek kiti nuotaikos sutrikimai (manija, dvipolis afektinis sutrikimas) sąlygojami daugelio priežasčių. Dar nėra galutinai ištirtos visos priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia depresija, tačiau aiškios kelios priežasčių grupės:

  • Genetiniai veiksniai - paveldėjimas.
  • Kai kurios tam tikro organizmo ypatybės (pavyzdžiui, neuromediatorių - noradrenalino, serotonino kiekis, išsiskyrimas).
  • Gyvenamosios aplinkos veiksniai.
  • Įvairios ligos, apsinuodijimas kai kuriomis medžiagomis.
  • Psichologinės ir socialinės problemos.

Paprastai susideda daugelis iš išvardintų priežasčių. Pavyzdžiui, vien psichologinis stresas retai sukelia depresiją. Kartu dažnai būna ir paveldėjimas, ir organizmo ypatumai, ir dar kelios priežastys.

Depresijos pagrindas - tai serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimas, tiksliau, jų sumažėjimas.

Požymiai

Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos požymiai: sumažėjusi dėmesio koncentracija, kaltės jausmas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, pesimistinės mintys apie ateitį, savižudiškos mintys ar veiksmai, miego ir apetito sutrikimai.

Depresijos yra įvairių formų, kartais vietoj liūdesio gali pasireikšti nerimas, hipochondrija. Kai kurie pacientai pradeda gausiai vartoti alkoholį, kiti būna irzlūs ir t.t.

Pagrindinės depresijos formos (depresijos tipai)

1. Didžioji depresija. Ji pasireiškia tokiais požymiais:

  • Prislėgta, liūdna nuotaika. Kartais, ypač vaikams - irzli nuotaika. Tokia nuotaika būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien.
  • Sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla.
  • Svorio pokyčiai - sumažėjimas ar padidėjimas.
  • miego sutrikimai - mieguistumas arba nemiga.
  • Kasdieninis nuovargis.
  • Nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas.
  • Sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas.
  • Savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.

2. Somatinio tipo depresija. Šiai depresijos formai būdingesni organizmo pokyčiai, kurie kartais painiojami su organine patologija:

  • Sumažėję interesai ir pasitenkinimas.
  • Ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau).
  • Susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus.
  • Požymiai sunkesni rytais.
  • Apetito sumažėjimas ir svorio kritimas.
  • Lytinio aktyvumo sutrikimas.
  • Širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (vadinamoji kardialinė depresijos forma).
  • Galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas - cefalginė depresija.
  • Virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas - abdominalinė depresijos forma.

3. Melancholinio tipo depresija. Jai būdingi šie simptomai:

  • Interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis).
  • Silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis).
  • Kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.

Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų - kliedesių, haliucinacijų.

Depresijos diagnozė patvirtinama, kai minėti požymiai pasireiškia nuolat, ne mažiau nei dvi savaites.

Komplikacijos

  • Buvusių psichikos sutrikimų paryškėjimas.
  • Savižudybė (50 proc. depresija sergančiųjų bando žudytis, o 10-15 proc. nusižudo).
  • Virtimas lėtine ar nepagydoma depresija. Dažnai tokia depresija nepagydoma nei vaistais, nei psichoterapija.

Gydymas

Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Atsižvelgiama ir į gretutines ligas. Depresijos - tai sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos atkryčiai (tai liga visam gyvenimui). Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją (tai retai įmanoma), bet pasiekti ligos remisiją (požymių išnykimas).

Vaistai nuo depresijos

  • Antidepresantai (gydymas jais ilgas; juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina. Visiška ligos remisija pasireiškia po 2-3 mėnesių antidepresantų vartojimo).
  • Psichoterapija. Dažnai tai - pagalbinis metodas. Jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų - labai efektyvus.
  • Kiti metodai (labiau pagalbiniai): magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija.
  • Socialinė pagalba - paciento, jo artimųjų mokymas.

Prognozė

Dėl depresijos, tik apie pusė sergančiųjų kreipiasi į gydytoją, o iš jų tik nedidelė dalis adekvačiai ir efektyviai gydosi. Mirtingumas - 10-15 proc. Negydomos depresijos mirtingumas daug didesnis. Efektyviai gydant depresiją galima pasiekti labai gerų rezultatų, tačiau dažnai liga recidyvuoja.

Plačiau apie psichikos ligas.

 

PrisegtukasDydis
Kas yra depresija.pdf201.2 KB
J.MARKUNAS - Apie depresija 2011 .mp3108.68 MB


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

padekite man nes laai sunki depresija nieko nenoriu visai nera nuotaikos nors geriu vaistus

Buvau depresijoje ilgą laiką. Radau savo būdų išlipti. Dedu savo žinutę ne uždarbio siekdamas. Rašykite man : moljeras@gmail.com Paštą tikrinu kasdien, atrašau visiems. Danas

Laba diena. Manau mano sesuo serga depresija. Ji tapo viskam apatiška, jai niekas neįdomu, kad ir kur bekviesčiau eiti ji atsisako. Per dienas ji tik guli lovoje, kartais išeina iš kambario pavalgyti. Šiuo metu ji nedirba, tai mastau, gal tai turėjo įtakos jos tokiam kardinaliam pasikeitimui. Nenoriu jos matyti tokios, kokia ji yra dabar. Koks depresijos gydymas šiuo atveju būtų efektyviausias?

Perskaiciau daug istoriju ir su kiekviena isgyvenu. Sunku suvokti kaip gali apsiversti tavo gyvenimas aukstyn kojom... Viskas prasidejo labai graziai laukem su vyru gimstancio sunaus buvom laimingi kai gime sunus panirau i depresija dar tada nesuvokiau kas man yra,nieko nenorejau daryti buvo nesvarbu verkiantis sunus niekas nebuvo miela as jokio palaikymo negavau visi mane peike,kad as beviltiska nieko nesugebu nieko nedarau,paskui prasidejo migrena bemieges naktys,skyremes ir taikemes su vyru, tai mane paveike dar labiau likau viena su vaiku ant ranku ir visa laika galvoju ka tokio padariau,kad taip mane gyvenimas baudzia...daznai galvoju apie savizudybe,bet kai paziuriu i sunu suvokiu,kad negaliu jo palikti... neturiu su kuo pasikalbeti neturiu kam issipasakoti... nieko nenoriu niekas neteikia dziaugsmo jau praejo 3metai sveriu vos 45kg sunku pasveikti nuo to kai taves nesupranta niekas tau nepadeda , gal kas zino gera psichologa kuris dirba su tokiais zmonemis kuriem reikia pagalbos... buciau labai dekinga...

Labas ar galetum man parasyt i email arba 869140566.
Aciu

REKLAMINIS IRASAS - ISTRINTA

galvoju,kad as uzsakytas,persekiojamas,mane visi nori isduot,ar kazkaip panasiai,niekam neiitinku ir net nekovoju,nes manau ,kad jie teisus ,bet kokiu atveju del mano kaltesar nekaltesas,ar kas gali padet,ar koki psichologa patart numeri

Nesiliauju,mastyt ,kad esu nuskriaudes ar net nuzudes nepilnamete,po paskutinio susitikimo neatsimenu kaip issiskyrem. Pries tai nakty geriau,mylejausi su ja, paskui ieskojau prie juros

Sveiki!taip-tai liga,bet kaip atleisti tam,kas ją išsauke?Nerandu argumentu kaip priimti isdavyste ,neistikimybe kaip gyvenimo norma? Jug tas skausmas ir palauzia tokia jėga,kad nebegali kovoti.Sventai tiki žmonių padorumu,saziningumu ir pats artimiausias žmogus,kuriuo besąlygiškai tiki,visa tai sugriauna,net negalvodamas apie pasekmes.Sakykit,brangieji,kaip vėl atgauti tikėjimą,kad žmones geranoriski,kad tiesa visada nugali? Nieko nebeliko,nieko.Vaistais jug neatgausi ,kad pasaulyje gera gyventi,kad žmogus zmogui draugas.Bandai sau padeti,kažką įrodyti,bet kai matai tave sulauziusio žmogaus abejingumą,vėl netenki jėgų pakilti naujam gyvenimui.Abejingumas-pats didžiausias asmenybes naikintojas.Kol žemėje gyvens tokie sutverimai,kurie be sąžinės grauzaties sugriauna kito žmogaus gyvenimą,tol mes-saziningieji kentesime,nors ir beprasmiskai.

O gal per daug sureikšminat tą padorumą ir vyro vertimą santykiauti su vienintele, prieštaraujant gamtos dėsniams. Tada išaiškėjus realybei ir prasideda depresijos, skyrybos.

labas,

sergu depresija jau pusmetis. Du menesius isgyvenau pragara, tikraja to zodzio prasme. Bet ir pragare reikia nepamirsti kas esi, kuo buvai, koks buvai. Ir bunant toj busenoj reikia buti, kaip uzsispyrusiam zydui, daryt viska atvirksciai. Nori nejudet - judek, nori nedaryt darbu - susirask ka dirbt, sakot neimanoma susikaupt - imanoma, reikia tik daug pastangu. Pats per sunkiausia akimirka sugebedavau atsijunkt keliom minutem, ir tos minutes budavo palaimos pilnos. Vergdavau kada man suzaliuodavo zole, saule sviesdavo taip skaisciai, kaip niekad. Dievas man dave pamatyt neitiketina grozi, kurio nematydavau budamas sveikas. Tada sau kartodavau, as negaliu sito prarast. Kai buvo labai sunku as kyldavau ir begdavau, toli, ir nesvarbu, kad svaigtavo galva, vemdavau, skaudedavo galva stubura ir kelius, bei lisdavo mintys apie nuzudimus zmoniu. Kodel jos lisdavo i galva iki siol nesuprantu. Bet budami dugne, kur salia giltine, kartokit - as galiu but ryskesne sviesa, as nepasiduosiu... As taip darydavau kasdien...

Ir stai as jau pusmetis negeriu alkoholio, pasportuoju, vartoju vaistus ir man zymiai gereja. PO truputi gryztu prie savo hobio - muzikos ir kartais uzpulsta noras sukurt kazka neaapsakomo... tikiu, kad tie zmones kurie serga gali paveikti... stiprybes jums, pakantumo ir isminties....

depresija tai kada truksta serotonino. yra amino rugsciu kompleksai AMINOPLUS BURNOUT ir AMINOPLUS NEUROSRESS/pagal depresijos lygi.mano nuomone, svarbu ziureti preparato gamintoja,as perku Kyberg vital GMBH/vokietija/ dar derinau glutamin verla-irgi vokiska- naikina streso hormona. Siuos preparatus pradejau vartoti, nes antidepresantai mane gasdino galimais salutiniais poveikiais. man padejo.

Beveik 5 metus laiko naudojau antidepresantus (seroxat, cipraleks). Kiek pamenu mano visas gyvenimas buvo pilnas baimių, kasdien jaučiau nerimą. Aplinkiniai nesupranta su kuo susiduriu kasdien, kiek pastangų turiu įdėt, kad perlipčiau per save ir padaryčiau bent menkiausią darbelį. Toks gyvenimas buvo nepakeliamas. Beveik neišeidavau iš namų. Mano dėdė gyvena Amerikoj ir sakė, kad jo pažįstamas depresijai gydyti naudoja Laminine. Tas Lamininas sumažina streso hormono kortizolio kiekį organizme (jis sumažėja apie 50 proc.). Pradėjau naudot ir iš pradžių nepajaučiau jokio skirtumo, bet po 2 mėnesių atrodo kad pirmą kartą po 5 metų pamačiau saulę ir pasijutau laimingas. Mane užplūdo toks ramybės jausmas. Vis dažniau pradėjau išeit iš namų. Labai sumažėjo nerimas. Pagaliau einu į paskaitas nebijodamas kad ištiks panikos priepuolis. Šiais metais man baigiamieji, dėl to kad vartoju Lamine jaučiuos daug labiau pasitikintis savimi.

perskaičiau atsiliepimą apie maisto papildą laminine,norėčiau sužinoti kokiomis dozėmis naudojot ir ar vartojot kartu su antidepresantais.

Sveiki, ieskau bendraminciu musiu is to paties voratinklio.
Na... neslepsiu, norisi kazkam suprantanciam kartais pasipasakoti kas kankina.O kankina daug kas, depresija, nerimo sutrikimas, fobijos...Esu ''dovanele'' : )
Viskas slepiasi po kauke, didizoji dauguma aplinkiniu nezino apie mano tokius ypatumus, o ir su paciais artimiausiais zmonemis ne visai viskuo pasidalinti drystu, nes kartais ir man baisu nuo mano minciu, ka ten apie normalu sveika zmogu kalbeti.. : ) Noreciau suzinoti daugiau apie svetima patirti ir pasidalinti savaja. Rasykite ! vanagoplunksna@gmail.com

As geriu 2 menesius cipralex .Taciau man kol kas negeriau.Taip pat jauciuosi .Skauda kasdien galva.Vargina nemiga.Nakciai geriu lorofen.Nezinau ka daryti .Galva skauda daug metu.Lexotonil tai padeda bet gydytoja sako kad sie vaistai negydo.Patarkit ka daryti.

Sveiki, mano mama geria 'truskali' ar 'truksali', gal zinot vaisto sudeti, nes niekur nerandu informacijos apie vaista. Ji tapo mieguista, leta, labai rami, be nuomuones, adrenalino, dziaugsmo balse, lyg zombis :(

Seip cipralex yra antidepresantas,jeigu per 14dienu niekas nesikeiciai,reike bandyti kitus vaistus,as pati sergu jau 5metai depresija,ir man atitaike velafaksina,pradziai rase leksotonili kad organizmas lengviau prijimtu depresanta,lorofenas irgi negydo,patarciau keisti antidepresanta

geriausias gydymas nuo depresijos mano nuomone yra -suolis :D vistiek juk ar taip ar taip :Dkaip sakoma ar anksciau ar veliau... :D tas pat laukia :D

Aha, juk kiekvienas mūsų yra Sizifas.
Šiaip ar taip, kodėl gi dar nepasimėgavus tebeatrandamais (!) mažais gyvenimo malonumais. Bent jau kol kažkaip tebepavyksta išsilaikyti visuomenėj, kol kūnas jaunas.. Gimimas visgi unikali dovana. Aš už pavilkinimą, skatinu ir kitus. Šuolis - kraštutinumas, absoliuti degradacija.

Bet geriau kuo veliau!!!jei nori daryk,bet paskui nesigailek!!!

Tik visiskai kvailas zmogus gali manyti kad depresija isgydoma vaistais, o jiegu jus "isgyde", tai nebuvo pas jus jokios depresijos. Tai klaida. Ir jus susimokejote uz ta klaida brangiai farmacininkams godiems ir neadekvaciai turtingiems sazine praradusiems biznieriams, kurie pelnosi is jusu nelaimes.
Is nelaimes pelnosi labai daug grupiu zmoniu, nes nelaimeje zmones yra daug pazeidziamesni ir lengviau valdomi - jie tampa lyg kerpamomis avimis, kurios nebesipriesina, kritiskai neanalizuoja ir paklusta bet kokiam, net ir iskrypeliskam ir absurdiskam "gydymui". Pasinaudojantys situacija zmones yra didziojo blogio pakasti ir ju ivairove seka nuo sukciu iki kunigu, nuo biznieriu iki mokslininku, todel labai linkiu zmonems, sergantiems depresija, pasistengti neprarasti sveiko proto, nes isgydyti save galite tik jus patys. Pagalba imanoma, bet ji yra tik siaip - palaikymas, kuri gali duoti ir jusu draugai, ir artimieji - nebutina ir visiskai nereikia nieko pirkti ar kazkam paklusti ar eiti i kazkokius uzsiemimus. Tai tik spastai, kurie maximum tures jums trumpalaiki poveiki, o berengiantiems atnes finansine ar kitokia nauda - kas niekuo nesusije nei su jusu gydymu, nei noru jums padeti. Masalas yra tik masalas. Supraskit...

Sekmes praregint.

Taip..kai isduoda artimiausi zmones. Vyras iseina pas kita, geriausi draugai emigrave toli, o tevai niekada nelaike jusu geru vaiku ir nepagyre o tik peike del visko, tai kokio palaikymo ir is ko galima tiketis? Vaistai sumazina savizudybes planavima nuo 50ies kartu per diena iki 10ies...

Pagaliau, bent vienas, tiesiai į dešimtuką.
Tobula tiesa.

Nėra vienodų išsigydymo receptų visiems. Aš irgi kažkada senokai išlipdama iš depresijos praėjau daug kelių. Psichoneurologo Kačergiaus autogenines treniruotes sakyčiau JOS GERAS DALYKAS. Ksaveros Vaištarienės sveikesnės mitybos kursus, Aleksandro Žarskaus paskaitos irgi atvėrė daug. Kun Valerijus Rudzinskas žinomas Lietuvoje kaip WWW. Panaros vienuolyno įkūrėjas davė daug mano gyvenime visose sielos srityse. Buvo ištrinta kituose forumuose tema "KOKĮ VAISTĄ VARTOJĘ VISIŠKAI IŠSIGYDĖTE DEPRESIJĄ" pasakius panacėjos neatrasi. Žinoma VAISTAI BŪTINI bet pats galutinis išgydymas priklauso nuo žmogaus pastangų. Į KUN. VALERIJAUS RUDZINSKO 13:00 sekmadienio mišias po kurių šventina ir egzortuoja vandenį, vaistažoles, šventina įvairius daiktus,, žmonės iš visos Lietuvos važiuoja. Kun yra visoje Lietuvoj ir už jos ribų žinomas kaip PNB įkūrėjas 20MIN ARBATOS PERTRAUKĖLĖS METU TAIP PAT GALIMA SU FAINAIS ŽMONĖMIS PABENDRAUT AR PABŪT CIVILIZACIJOS BEVEIK NEPALIESTOJE GAMTOJE. LABAI DAUG PALAIMINIMŲ, VIDINIŲ IŠLAISVINIMŲ IR ASMENINIŲ PALAIMINIMŲ. AKIVAIZDŽIAI PAKEIČIA Į GERA GYVENIMUS, KURIUOS PATYS LIUDIJAME Į KNYGĄ. GALIMA ĮSIGYT ĮV.VAISTAŽOLIŲ, CD IR KT........... Aš neprimetu visiems savo kelio TIK PARODAU KOKIE YRA KELIAI KAD IR JONO MARKUNO KNYGA IR PASKAITOS DEPRESIJA 2011 m.vasario 1 d.

Sveiki,

Radau Andromedos Milinienės straipsni, kuris pakels ne viena depresuotoja is lovos.Paskaitykit.

Kiekvieną rudenį kone kiekviename leidinyje galima rasti straipsnių apie depresiją, kuriuose įprastai akcentuojama mintis, jog ši būsena (beje, vadinama masiniu reiškiniu) yra ne šiaip liūdesys, o "liga, gydoma vaistais".

Regis, pamoką, didžiam farmacijos pramonės džiaugsmui, jau būsime neblogai išmokę.

Žmogus gi žino: "Depresija gydoma vaistais". Ir ne kitaip.

Psichoanalitikai, psichoterapeutai ir kitų psichologijos šakų atstovai piliulių savo pacientams nesiūlo. Depresinę būseną jie apskritai vengia vadinti liga, mat liga įprastai mums asocijuojasi su likimu - kaip kažkas primesta be mūsų žinios ir valios, vadinasi - ne mūsų valia ir pagydoma. Psichoanalizės tikslas - padėti žmogui susigaudyti, kas jame vyksta, kaip vyksta ir kodėl, kad šitai išsiaiškinęs, jis galėtų sau padėti pats.

Žodžiu, psichologai žuvies nesiūlo - tik meškerę. O "sužvejoti" savyje depresijos priežastis - sunkus darbas, reikalaujantis valios, noro žinoti ir pasiryžimo keistis. Nuryti tabletę - paprasčiau.

Ar žinote, kiek vaistų Lietuvos gyventojai nusiperka (be receptų) per metus? Už tris šimtus milijonų litų. O receptų išrašoma 10 milijonų. O įsivaizduojate, kas būtų, jeigu nereikėtų recepto vaistams "nuo depresijos"?

Neseniai šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė guodėsi, jog pacientai iš jos primygtinai reikalauja raminamųjų. Nes jie, matyt, kažkur girdėjo, kad nerimas yra "liga, gydoma vaistais", nemiga - "liga, gydoma vaistais", kaip ir įvairios baimės, ir maudžiantis vienatvės jausmas, ir mintys, jog gyvenimas prabėgo pro šalį, ir įsitikinimas, kad tu niekam nereikalingas. Žmonės nebenori savo problemų spręsti kitaip, kaip tik gerdami vaistus.

"Problema ta, kad mes nežinome, kokia faktinė antidepresantų nauda. Visa informacija apie jų poveikį yra pateikiama studijose, kurias remia farmacijos pramonė, gaminanti šias piliules", - danų laikraščiui "Metroxpress" teigė gydytojas terapeutas Matsas Lindbergas (Mats Lindberg).

Danijoje atlikta studija parodė, kad iš 5,4 mln. šios šalies gyventojų maždaug 250 tūkstančių reguliariai vartoja antidepresantus, bet tik vienas iš penkių jaučia teigiamą efektą.

Jeigu sielos skausmas būtų "liga, pagydoma vaistais", matyt, pasaulyje nebūtų tiek nelaimingų, vienišų, ramybės ir vietos po saule nerandančių žmonių. O farmacijos pramonė iš ketvirtos vietos - po karo pramonės, narkotikų ir sekso industrijos - pakiltų į pirmą.

Aš - ne gydytoja, tačiau neskubėkite ant manęs pykti už tai, kad leidžiu sau turėti nuomonę "depresijos klausimu". Iš labai arti mačiau, ką ši būsena gali padaryti žmogui, kuris mano, kad labiausiai jam gali padėti vaistai, o mažiausiai - jis pats.

Irvingo Stouno biografinėje knygoje apie Froidą aprašytas toks atvejis. Į ligoninę paguldė moterį suparalyžiuotomis kojomis. Gydytojas jai suleido placebo ir pasakė, kad tai eksperimentiniai vaistai, kurie arba per minutę grąžins jai gebėjimą vaikščioti, arba po savaitės ji mirs. Ir po minutės moteris pajudino kojas. Ne, ji nesimuliavo, - tačiau paralyžius buvo isterinis. Kur lenkiu? Jeigu žmogui depresiją išgydė vien tik nurytos piliulės, galbūt jis buvo sveikas?

Kodėl mes savo dvasines problemas skubame vadinti liga, o ligą - likimu? "Mes tikime likimu iš baimės, jog negalime jo pakeisti", - sako ontopsichologas profesorius A. Menegetis.

Žmoniją yra apėmęs paviršutiniškumas ir tingumas, bet pirmiausiai - baimė, kuri slepiasi po tingumu, sako italų psichologas. Žmogus nedaro daugiau, nes nenori rizikuoti. Jis bijo keistis, bijo būti nepanašus į kitus, bijo iškristi iš žaidimo. Narkotikus vartoja iš baimės, vaistus geria iš baimės, girtuokliauja, ištvirkauja irgi iš baimės. Ir laikosi įsikibęs į kitą, rėkdamas, jog myli, tik iš baimės likti akis į akį su savimi.

Kad depresiją reikia gydyti, mes jau skaitėme. Kad ji yra sielos skausmas, irgi žinome. Bet kodėl jį kenčiame, pagalvoti... tingime arba bijome. O tai, anot Menegečio, vienas ir tas pats.

Tai, ką medikai vadina depresija, italų psichologas apibūdina kaip "gyvenimiškųjų instinktų dekadansą". Kai vidinės žmogaus galimybės neranda kelio į išorę. Gyvybiniai instinktai, nepaversti veiksmais. "Depresiją kenčia žmonės, represavę savo žmogiškąjį potencialą."

Menegetis sako, jog žmogus privalo keistis kartu su gamta - bent dukart per metus. "Mes neturime galimybės sustoti. Upė teka, debesys plaukia, o mes esame šio nesiliaujančio judėjimo dalis. Turime atsiverti naujai patirčiai, išeiti iš mirtino futliaro, prie kurio taip pripratome, ir mokytis žvelgti į viską, kas vyksta, pozityviu žvilgsniu. Depresija signalizuoja, kad gyvenimas mums siūlo kažką nauja, ir tik mes esame atsakingi, ar tą naują jėgą investuosime į veiksmą, skirtą atnaujinti save pačius", - straipsnyje "Metas keisti kailį" rašo Menegetis.

Depresija yra skausminga, ir natūralu, kad žmonės ieško vaistų nuo skausmo. Tik ar tikrai jų galima rasti vaistinėje?

"Nėra vaistų nuo ligos, kurios negali išgydyti meilė", sakė Markesas.

Bet jei mes tik gulėsime lovoje, gersime vaistus ir lauksime meilės, jos niekada nesulauksime. Nes jeigu mūsų niekas nemyli, tai ne liga. Bet niekas, išskyrus mus pačius, negali rasti atsakymo, kas tai.

....bandysiu ryt keltis....Aciu.

Sweiki. Turiu du waikus, wyra, gywename lyg ir twarkoje, bet man wis kazkas blogai, niekas netinka, atrodo wisi mane smerkia, werkiu del kiekwieno man nepatikusio zodzio, smerkiu pati sawe del iswajzdos,kartais atrodo kam as iswis cia reikalinga. Net apie mirty galwoju, nepamenu kada nuosirdziai juokiausi, negi man depresija?

Pradėkim nuo to, kad išmokime rašyti normaliai... W...

ar ZOLOFT gali isprovokuoti dispepsiją?

Aisku, kad taip. Man nuo Seroxato, Cipralex visai nebevirskina maisto. Tik labai lengva ir nedaug kad butu.Jie sutrikdo virskinimo liauku veikla ir bijau, kad negriztamai. Geriu 5 m. Geriu Kreona po 4 kaps per diena

Man taip pat pries pusantru metu buvo pripazinta depresija, taippat esu jauna ir kur tik mane negyde, kas tik negyde.. praeina kiek laiko ir vel tas pats. vaistais buvau net apsinuodyjusi, ir vis dazniau galvojau apie savizudybe kol kaimyne nepasaiule uzeiti i psichohilerio saita. uzsiregistravau siaip sau paziuretkas bus, klausiau klausiau tas paskaitas ir pastebejau toki dalyka kad dingo noras zudytis, kazkoks jausmas gyvenimui atsirado. po tu paskaitu isvykau i kelione vykdziau visus patarimus ir kolkas tf utfu tfu pas mane viskas gerai

gal galite pasakyti sio psl adresa

sveika, gal nebutu sunku parasyti svetaines adresa, kur buvai uzsiregistravus?

Sveiki. Sunku pasakyti kada pradejo sirgti depresija, bet ja suvokti pradejo pries kazkokius metus....bemiegies naktys su uztraukta cigarete sedint prie lango... galvojau : kaip viskas yra beprasmiska ir sunku... viskas kas yra apsupe mane neturi prasmes... baimes jausmas iki siol kaip smekla persekioja mane.. mintys padrikusios, sunkiai susukaupiu, tas kas domino visiskai nebedomina, nes tai neturi tikslo man ir prasmes... pagalvojau kad reikia pasigyditi, ieskojau pagalbos.. Aciu Dievui tada pasakiau, nes pagalba suradau, jinai beveik visa laka prie manes buvo, parduotuves lentynose stovejo... Tai buvo geras vaistas - tikras antidepresantas - pionerius.. tik tai va jis turejo salutini poveiki.. dazniasiai ryte, tada ir vel visos mano baimes kaip baubas is po lovos i galva skverbtis pradejo... tai ka pagalvojau, per maza doze vaistu naudoju, reikia doze padidint... ir tai truko apie metus, pats negalejau suvokti kodel as isgerineju...praradau brangu zmogu.... ne del to kad vartojau alkoholi, su juo as negeriau, bet liudesys ir pesimizmas neapleisdavo mane niekada, jie buvo mano istikimiausi draugai - bendrazygiai. Susivokti pradejau pomzau..meciau gerti, nes kartais klausdavau save: kam as geriu? Kreipiasi pas gydytoja, konstatavo depresija, israse vaistu. Vartuoju juos viena savaite... idomu kas bus toliau..

Greit bus metai, kai pasibaigė mano žmogiška istorija.
Gegužės 12 - ąją. Lygiai prieš metus juokiausi, šypsojausi ir giliai kvėpavau. Natūraliai. Po galais, iš tiesų troškau kalnus versti.

Dabar eilinį kartą apžvelgiu laiką iki pat šios minutės ir matau mano galvai sunkiai suvokiamo masto pokyčius. Kas aš dabar? Galiu atsakyti. Ogi: grįžkit, brangieji, aš visa galiu, aš pasveiksiu, aš pati sugrįšiu. Bet. Esu ką tik gimusio, aklo, maldaujančio šunėko stadijoj. Šliaužiantis pažeme, uostinėjantis, ieškantis šilumos, savo guolio. Bet staiga išdygusi ranka tvirtai sugriebia jį už pakarpos ir bloškia šalin. Šunėko nelieka. Laukiam naujo. Man niekaip nepavyksta nuo tos rankos išsisukti.

Manau, jog gyvenime pati visada susirasdavau problemas. Į aplinkinių skatinimus į viską žiūrėti paprasčiau atsikirsdavau įniršio perkreiptu žvilgsniu. Man niekas niekuomet neatrodė paprasta. Nepykstu ant savo skylėtos, traumuotos, jau nuo pat ankstyvos paauglystės egzistencialistinius klausimus gvildenančios makaulės. Negaliu perprasti elementariausios kasdienės veiklos variklio veikimo. Negaliu įsijungti. Visuomet iškildavo kvailas: kam visa tai? Bet tai nereiškia, kad nenoriu(ėjau) gyventi. Nieko tokio, kad vaikystėje motina dirbo kaip jautis ir aš jos beveik nemačiau ir nejaučiau; nieko tokio, kad tėvas ją kapojo, ir kapojo, ir kapojo, kol mano vaiko akyse melsva šeimos pilis nesubyrėjo į šipulius - dabar tėėtėė yra, pasirodo porą kartų į metus, praturtina materialiai, bet jis juk yra; nieko tokio, kad mane paliko mano žmogus. Glaudė, žadėjo, žadėjo, žadėjo, rišo prie savęs, kol - stukt - tuomet dar švelnios virvelės staigiai nepaleido. Rodos, kritau, užsimušiau ir prisikėliau. Skaudžiai tėškiausi į žemę, todėl ir liko šitas nesibaigiantis pamėklės plevėsavimas ir vaitojimas. Nieko tokio, nieko tokio, nieko tokio, maršo tempu. Man nenutiko nieko ypatingo, viskas šlykščiai stereotipiška. Tik.. oo. Dabar pokalbiai su pora mano artimiausių žmonių vyksta apie sielos spazmus ir kaip juos įveikti. Ir tiesą sakant, žiūrėdama į šitas menkas, ką tik išraitytas eilutes jaučiuosi apgailėtinai. Nenoriu būti tas pacientas šautine žaizda, kuris pagaliau sulaukė savo eilės ir štai brigada gelbėtojų atlekia jam padėti. Gyvenime aš meistriškai moku nuslėpti kraujuojančias žaizdas. Meistriškai.

Nutiko daug. O dabar, po visko liko tik mano nuolatinė ironija, kone kasdienis akių tušo skalavimas sūriu vandeniu, ilgos naktys ir be proto sunkūs rytai, eks-gyvenimą išvingiuojančios melodijos, nikotino glėbys, tie patys minėtieji spazmai (sielos ne sielos, iš tiesų nežinau, kas per?) ir kiti menki niuansai. Randų niekas niekada niekada nenušlifuos, savižudybės mintys kol kas paliktos tolimiausiose smegenų žievelių kertėse, bet suvokiu, jog mano gyvenimas daugiau ar mažiau bus it išdaužtas lango stiklas. Žinau, jog man nepadės jokie vaistai, jokios terapijos, pokalbiai su specialistais-profesionalais ar panašus, atsiprašant, šlamštas. Paprasčiausiai jausčiausi kaip kokiam mini spektakliuke.

Tiesiog kaip yra, taip. Žmogiška istorija baigta, bet reikia rinktis griaučius ir nešti juos kažkur į tunelio šviesą. Nors pasaulis mano akimis - išsigimusi, silikoninė nuotaka, kasdieną pratęsianti savo pompastiškas blizgučiais nukarstytas vestuves. Galbūt išsiilgtas natūralumas ir nežmoniškas aplinkinis dvasinis skurdas, nesuprantami aplinkinių poelgiai, neša mano sveiką, šviesią nuovoką tyrlaukiais tolyn. Jeigu turėčiau absoliutų nulį tikrumo, garantuotai migčiau amžiams. Pragyvenau tik 18 metų, pažinimo šulinys dar neišsemtas, vos palytėtas, bet pečius kasdieną jau slegia tas tironiškas plienas. Sąvokos kaip liūdesys, nusivylimas ar beviltiškumas per skystos kalbėti apie mane. Čia auga daugiau, galingiau. Nežinia dėl rytojaus, dėl jo negali būti tikras net ir laimingas vėjavaikis. Aš tik stumiuosi laiku, esu merdintis šios aplinkos brokas, sumauta nihilistė. Tik, o varge, per daug dievinu Dangų ir tebenoriu į jį žvelgti iš apačios. Kad ir kaip perštėtų akis.

Sveika!

Simtus kartu stengiuos issakyt kaip jauciuos, bet daja, neturiu tokios zodzio galios kaip tavoji. Skaitydama tavo gyvenimo proza jauciaus tarsi vartyciau savo jausmu memuarus.

...jau keturi metai egzistuoju ne lietuvoj. O vienatve cia dar juodesne. Cia esantys ant pirstu suskaicuojami draugai ir artimieji pavargo nuo mano neprognozuojamu poelgiu ir nelogisku problemu spendimo. Bet juk kitaip elgtis nemoku! Man nieko nera paprasto ar lengvai suprantamo, skruzdelines problemos virsta dramblio dydzio, o vaivorykstine diena apsiniaukia zaibo greiciu; jau senai tam nereikia realiu ivykiu ar poelgiu, uztenka padrikai vaizduotei slystelt ne tuo smegenu labirintu vingiu.
Tikriausiai likimas jau nuo pirmo klyksmo buvo irasytas mano ledinej sirdy ir neapykanta deganciam kraujyje, jis uzkoduotas genuose ir vaikystes prisiminimuose. Tavoji vaikyste beveik identiska manajai: mamos pavargusios rankos ir liudnos akys, tevo kumsciai ir skraidancios lekstes nepadavus sauksto…
Ironiskas, kartais pusiau angliskas (ismokau is cionyksciu), apgaulingas sypsnys, pagalastas liezuvis ir niekuo netikintis zvilgsnis –tai viskas ka nesioju su savim. Graudu.
Kartais taip noretus sutikt zmogu kuris suprastu nerislias sapaliones ir padetu isnarplyt vaizduotes voratinklius…

O kaip jautiesi po metu ? Kaip dabar klostosi gyvenimas.. ? Nes kai skaiciau pries metus, as nebuvau tokioj padety kaip buvai tu, o dabar isigyvenu viska ta pati..Is kur ta stiprybe tavo viska istverti ?

Sveika Dita!
Sedejau darbe ir skaitinejau senus emailus...prisiminiau ir sia svetaine.
klausi kaip laikaus? Super gerai! Supratau savaja problema- neturejau tikslo ir galva kvarsindavau visokiom nesamonem- samonem... Dabar turiu dukryte. kuri nuspalvino mano pasauli vaivorykstinem spalvom. Kolegos vis klausia: kaip tu? ar nepabodo namuos? ar neuzgule kasdienybe?- atsakau- gyvenime nebuvau tokia uzsiemus, tiesa- nespeju nieko ypatingo per diena nuveikt, saves neliko, neliko ir depresijos. Vien tik vaiko juoko ir zaidimu pilnos dienos. galejau pasukt ir kitu keliu- gailet saves ir sedint prie pampersu ir puodu skustis seimininkes padetim. taciau emiaus iniciatyvos, pakeliau nosi ir pradejau matyt kas toliau manes dedas, pasaulis grazus ir laikas tirpsata pirstuos. todel skubekim gyvent, nustokim skustis. po asaru lietaus- suzydekim pavasariu gaiviu! iveikim savo baimes ir lietuviska niurzgejimo tradicija. Geros dienos, Mielieji!

Deja neturiu tavo kontaktų, pakalbėtume.

Gali man keverzot i si email'a: vilma.f@gawab.com

Turite talenta.Galite rasti.Kiekviena diena nors po viena puslapi...Gaila butu issvaistyti tokius gabumus.

Mano tėtis prieš 7m.sirgo depresija,sirgo maždauag apie 3,5 m. ištiesu tai baisi liga, nes per ta depresija ir meilužę buvo susiradęs ir su mama išsiskyrė, žinoma jis gydėsi,bet manau jam ne kiek vaistai padėjo, o mes artimieji, nes kai su mama išsiskyrė po poros metų jis vėl sugrižo pas mama, ji jam atleido, nes suprato kad jam reikia padėti ir reikia ji gydyti manau kad ir mylėjo dar tėtį mama,žinoma meiluže paliko prieš susitaikan su mama, vėl kartu pradėjo gyventi ir mama ir mes visi artimieji padėjom jam pasveikti.Ir po poros metu mano tetis visiškai išsigydė depresija, dabar labai gražiai ir laimingai gyvenam ir su mama gerai sutaria, nesipyksta, myli ja, užsienyje susirado gerai apmokama darbą ir laimongai gyvena, manau šios Depresijos atvėju tėčiui padėjome mes artimieji, o vaistai tik prisidėjo prie pasveikimo, džiugu, kad ši liga tečiui dagiau nesikartoja.
Bet gaila kad mūsų giminėje tai ne vienas depresijos atvėjis, prieš 5m. Mano dėdė vardu Darius susirgo sunkia depresijos forma, kur tik jis nesigydė ir Rokiškyje ne kartą gulėjo ir brangiausius vaistus naudojo, kol vaistus naudojo jam ištisu padedavo, bet manau jis labai sunkia depresijos forma sirgo todėl jam niekas nepadėjo, o jam buvo vos 25m. ;( jis man buvo kaip brolis, nes mums su mama labai daug padėjo kai tevai buvo išsiskyrę.Labai geras dėdė buvo, jis jaunesnis budamas ne viena mašinos ir motociklo avarija turėjo, manau kad galėjo ir dėl to atsiliepti jam.Dėdė dirbo užsienyje, kiti gymynės kalbėjo kad galėjo ir nuo per didelio darbo krūvio atsiliepti. Nes jis daug dirbo ir įvairiose šalyse,tai vat viena dieną jis vėl išsiruošė į kelione su mano tėčiu kartu važiavo, nes tėvai jau buvo susitaikę,Dėdė nadojo vaistus nuo depresijos, bet važioudamas i Norvegija, manau ta diena ar kelias dienas jis pamiršo ižgerti dozę, ir jis plaukdmas į Norvegija, nušoko nuo kelto į atvirą jūrą;( visi kelto darbuotojai ir tetis labai pradėjo panikuoti,tėtis labai išsigando ir labai sunerimo kur dėdė dingo, pradėjo ieškoti, bet niekur nerado, staiga rusiškai kapitonas pradėjo rėkti kad žmogus už borto nors ne kapitonas pamatė o žmonės atrodo (tiksliai šito neatsimenu, nes nebenoriu
klausti tėvų jiems ir taip skaudu prisiminti šia nelaimę.)Ta diena jūroje siuatė audra, bet keltas kelis kartus apsuko ratus aplink tą vietą, kur dėdė išoko, deja bet nieko nerado, kelias dienas ieškojo dedes juroje, bet deja jo kūno taip ir nesurado;( Per visas radijas ir televizijas Lietuvos tiek užsienio žinias pradėjo skelbti, kad plaukiant i Švedija, žmogus nusižudė.Mes tai girdėjome per radija bet tik kitą dieną po nelaimės, močiutei, dėds mamai nuojauta jau jažką sakė ir ji kažką jau negero nujautė.O Mes pagalvojome kad tai gal kitas žmogus nusižudė tikrai ne dėdė. Bet tėtis dieną paskambino ir pasakė kad tai mūsų dėdė tai mano geriausias ir mylimiausias dėdė nusižudė;(
Mes buvome šoke, netikejau kad jis taip galėjo padaryti, gaila bet buvo per vėlu jam padėti ir pakeisti.Tik po poros metų mano artimieji sugebėjo truputi atsigauti po šios nelaimės, močiutė tai vos išgirdusi dėdės vrdą verkdavo ir verkia, mes ir verkiam prisiminę Darių, tiek mama tiek aš tiek tėtis nesulaiko ašarų, nes jis per daug geras žmogus buvo išeiti iš šio pasaulio...

Sveiki, manau,kad turiu dideliu problemu ir noreciau,kad ir zmogisko patarimo...O galbut tieisog norisi viska parasyti 'i kazkur' ir tuo pat metu i niekur,nes issakyti garsiai tieisog neturiu kam.
Man 21eri metai,pries dvejus metus mano geriausia drauge,mano artima siela,tiesiog zmogus kuris mane pazinojo geriausiai isvaziavo labai toli,bendravome vis maziau ir reciau.Emiau jaustis labai vienisa,vis reciau kur nors iseidavau,man jos trukdavo.Bendravome daug metu,o as prie zmoniu labai prisirisu,man sunku skirtis,sunku susirasti ka nors 'naujo'.Gyvenau toliau nors ir beprotiskai jos ilgejausi,o kai gaudavau koki laiskeli ar zinute po ilgo tylejimo tieisog apsiverkdavau is dziaugsmo,kad mane pamena,bet jai to taip ir nepasakiau niekada.Tai buvo mano pirmasis zingsnis i tai,kad siuo metu esu absoliuciai atsiskirusi nuo isorinio pasaulio...
Pries pusantru metu,kai jau buvau pakeitusi gyvenimo buda,buvau jautresne ir ramesne,nes 'netekusi' geriausios drauges tieisog nustojau linksmintis,pasidariau visiska naminuke ir suglebau siek tiek nuo bendravimo trukumo,galbut teigiamu emociju trukumo... tai kaip ir sakiau pries pusantru metu mano geras pazystamas,kuris buvo begalo perspektyvus jaunuolis ir protingas ir gabus,jis nusizude.Paciu baisiausiu budu ir iki siol niekam neaiskios aplinkybes.Visiems tai buvo netiketa.Man irgi.Man tai skaudziai trenke per smegenine,per sirdi,per nervu sistema.Jutau,kad pasaulis eina is proto,emiau jo gedeti,kazkaip manjakiskai,lankydavau kapa,verkdavau,mastydavau ir jauciau,kad vis labiau klimpstu i beprotybe.Tuo metu mama kuria labai myliu serga alkoholizmu ir jai ispuole eilinis protrukis,namuose kelioms savaitems uzvire pragaras,ji gerdavo paromis,vogdavo pinigus,nes jos valiuta mes su broliu slepdavome prasidejus eiliniam uzgerimui, zinodami jos liga.Uzsirakindavau duris o ji stovedavo ir i jas belsdavo, kaulydama poros litu ant alaus butelio po 2...3..valandas.Eiline nakti kai ja sugrebe abstinencija as neislaikiusi jos maldavimu jai duoti pinigu paklausiau,nejau jai velnio lasai svarbesni uz mane? Beabejo,tuo metu isgirdau teigiama atsakyma,uz ja kalbejo jos liga..taciau man to uzteko,buvau ir taip pazeista o mane tie zodziai tieisog nuzude is vidaus.Puoliau i isterija,skambinau draugui,maldavau atvaziuoti,man padeti,ka nors padaryti...nes nezinojau ka man daryti,nes nieko nebegalejau padaryti,bijojau pati saves,negalejau mastyti,viskas susikaupe ir jauciau,kad as tai nebe as.Taciau jis is savo neikainojamo laiko negalejo man skirti nei trupucio.Galu gale paliko mane ir jis,nes tieisog manes nebesuprato.As jo nekaltinu,juk ir pati saves nebesupratau.Tik skaudu,kad jis netgi nepabande...O iseidamas pasake 'tu tik sita...nesizudyk'.Pasijutau kaip idiote,kaip ligone,kuria meta nes ji niekam tikusi,taciau tuo mat metu uzjaucia ir gailisi.Tad likau visiskai viena.Visiskai.Nesuprasta ir niekada niekam nepasakojusi ka istiesu jauciu,kokiu minciu kruvos veisiasi mano galvoje,kokiu nesveiku ideju ir kokius nenupasakojamus jausmus as bent jau noreciau pabandyti kam nors nupasakoti...
Stai jau daugiau nei metai gyvenu savo vidiniame pasaulyje,mano normalioji,sveikoji ir senoji as peikia mane,sako,kad apsileidau,nusilpusi suklupau ir nebesugebu atsikelti..o dabartine as istiesu nebesugeba atsikelti,ka nors pakeisti.Naktimis nemiegu,dienas pramiegu,beveik nematau sviesos...vakare nueinu i darba ir vel gryztu i namus...nesusitinku jokiu nauju zmoniu,nevaikstau i jokius renginius,neturiu jegu mokytis,vengiu pazystamu...nes zinau,kad jie mane pamate pasibaisetu,nes dabar nebeatrodau taip kaip atrodziau anksciau...nieko nebebijau,niekuo nebesidziaugiu,nieko nesiekiu,apie nieka nesvajoju.Rodos liko tik tokie norai - parukyti,pasiklausyti muzikos ir uzmigti.Man baisu del saves,kartais baisu o kartais saves tieisog neapkenciu..dvi emocijos - gailestis ir neapykanta..tai viskas ka jauciu sau.As kaip apsesta kazko...as ,as buvau tokia aktyvi,optimistiska,gerai mokiausi,turejau daug draugu...bent jau taip maniau...manes visur buvo daug,as buvau patraukli.O dabar teliko karikatura senosios as...karikatura is pacios blogiausios puses...
As tieisog noriu ismananciu zmoniu patarimo,ar man depresija? kas man? galbut as tieisog nevykele? man niekada nieko panasaus nebuvo nutike.Man baisu.Ar jau viskas? 20 metu ir isejau i pensija? ...Palieku el.pasta,as su idomumu perskaitysiu Jusu laiskus,man idomi Jusu nuomone,as busiu dekinga uz patarimus.Taip,man jusu reikia,kaip tai bebutu apgailetina,nes i akis kam nors pasakyti,kad man reikia pagalbos nedristu...
VanagoPlunksna@gmail.com

suprantu tave. pati sergu depresija man be galo sunku. tau reiketu nueiti pas specialistu tai tikrai butu gera pradzia.

Sveiki! As nezinau, ar man depresija. Jau daugiau nei metus kazkur dingo mano gyvybingumas, daznai verkiu, man vis i galva ateina mintys, kad as noriu numirti. Nepaisant to as sugebu pasidaryt gyvybiskai butinus darbus, nors visiskai dingo poreikis puostis, praradau pomegi gaminti maista, namai sujaukti, nustojau daug veiklu daryt. Tik nezinau, ar cia jau liga, ar tiesiog nuovargis, nes sunkiai studijuoju, vienu metu buvau labai apsikrovus. Vaistu gert nenoriu, o psichoterapijos man nieks neskirs, nes ji brangi.

Agne, gerai isiskaityk i savo paskutini sakini. Vien negatyvas. Tai reiskias, jeigu tu tikrai sergi, tu nenori isgyti. Tikiuosi suprasi ka norejau pasakyti. Sekmes.

kas tai generalizuotas nerimas panikos atakos tip man pasake pries 4 metus ir niekaip nepraeina tie spazmai vis trukteli kas 1 ar 2 kartais 3 valandas tokiais intervalais kas per velnias niekaip neatsikratau tu spazmu buna ir nakti kai miegi vartojau 6 men cipralex niekaip nesuprantu kada gi jie pradings tie spazmai... gal kas susidure esat su tokia diagnoze?

Sveikas, nerimas su panikos atakomis, tai liga, pagydoma liga kaip ir visos kitos, o isgydoma ji - geromis mintimis ir gyvenimo dziaugsmu :) Nueik pas specialista, psichoterapeuta, ar psichiatra kas tau israse cipralex. turetu patarti, galbut reikia keisti vaistus, nors vartojant cipralex poveikis atsiranda tik veliau.

man26. as po gimdymo ir skyrybu pagulejau naujoj vilnioj universitetiniame skyriuje. depresija. ligonineje labai atsigavau. kita aplinka, kiti zmones, net pradejau smagiai jaustis ir dziagtis. bet griizus vel tas pats. vaistai nepadeda. norisi juros smelio ir viskas.
kas tik pavargote- iskarto zygiuokit i poliklinika ir begte pas psichologus ar psichiatrus.
ne kiek gydytojai, kiek tas pagalbos oeskojimas padeda. ir isvaziuokite dazniau
ir dirbkit dirbkit,
nors man nepadeda :)
labaiusiai padetu nauji draugai. normalus. :D

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai