Vasara – vaistažolių metas

Pirmą vasaros mėnesį surenkama daugiausia žolelių. Skinami asiūkliai, aviečių lapai, žemuogių ir mėlynių lapai su uogomis, barkūnai, baltašaknės, takažolės, dilgėlės, notrelės. Reikėtų prisiskinti raugerškių lapų, jie valo inkstus.

Bene populiariausios iš visų žolių yra tramažolės. Jos gydo slogą, malšina gerklės ir dantų skausmus.

Galima prisiskinti juodalksnio, alksnio, baltalksnio lapų - puiki priemonė nuo karščiavimo. Nuo peršalimo puikus vaistas - šaltalankio lapai, jų nuoviras naikina pleiskanas, stiprina plaukus. Nuo kosulio gelbsti šeivamedžio žiedai. Jie taip pat gydo šlapimo takų uždegimą.

Jau renkami medetkų žiedai, nors skinti galima visą vasarą. Renkamos melisos, mėtos. Jų kvapios arbatos suteiks ramybę niūriais žiemos vakarais. Žydi rugiagėlės ir ramunėlės, tačiau chemikalais nupurkštuose javų laukuose jų rinkti negalima. Kvapiais žiedais pasipuošė liepos, bet jų žiedų mieste bei šalikelėse rinkti nedera, reikia važiuoti į kaimą.

Moterys turėtų prisirinkti gervuogių žiedų, jie praverčia klimakso metu, reguliuoja karščio bangas. Skinamos nakvišos, jos reguliuoja moterų ir vyrų lytinių hormonų veiklą. Moterys savo vyrams turėtų pririnkti skleistenių, ši žolė gydo prostatos ligas.

Vaikams ir suaugusiesiems

Nepamirškite prisirinkti gysločių lapų. Jie gydo žaizdeles, o arbatos tinka gastritui gydyti, gerina skrandžio sulčių išsiskyrimą esant mažam rūgštingumui. Taip pat gysločių dedama į arbatų mišinius nuo bronchito, kosulio.

Alergijai, odos ligoms gydyti dera nepamiršti dirvinių našlaičių ir lakišių. Sergantiesiems egzema, odos bėrimais šis augalas gali padėti. Jo dedama į mišinius nuo alerginės bronchinės astmos. Birželį pražydę lakišiai renkami iki rudens. Lakišiai tinka net kūdikiams, kurie serga alergija. Alergiškus vaikus galima maudyti jų nuovire, girdyti arbatėle.

Norintiesiems pagerinti atmintį, kraujotaką derėtų prisirinkti lazdynų lapų. Tuomet nereikės vaistinėje palikti gražios sumelės už ginkmedžio preparatus.

Ravint daržą žliūgių nereikia išmesti, jos - puikus vaistas kraujospūdžiui mažinti.

Norintieji numesti svorio vietoj šlykščių piliulių gali gerti vaistinių veronikų arbatą, ji gerina medžiagų apykaitą.

Pasirodo, juodųjų serbentų lapai ne tik mažina temperatūra, bet ir gali pagelbėti kenčiantiesiems nuo osteoporozės - patartina maudytis jų nuoviro voniose.

Nereikia pamiršti prisirinkti juozažolių, čiobrelių, kraujažolių, taip pat kiečių. Paprastieji kiečiai gerina apetitą ir virškinimą, kartusis - gydo virškinamojo trakto ligas.

Kur rinkti

Vaistažolių negalima rinkti miestuose ar kitose užterštose vietovėse, augančių greta didelių pasėlių laukų, nes jie būna purškiami įvairiais chemikalais. Vaistinius augalus, ypač žoles, rinkti reikia toli nuo pramonės įmonių, kelių.

Neverta vaistažolių rinkti parkuose, kitose poilsio vietose. Paprastai jos neturi gydomojo poveikio, nes kaupia pramonės ir buitines atliekas.

Geriausia žoleles rinkti laukuose, pievose, kur retai vaikšto žmonės. Vaistiniai augalai, surinkti tikrame miške, pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis. Pačios geriausios vaistažolės surenkamos priekalnėse ir kalnų aikštelėse, kur dirvožemis turtingas mineralų, oras itin grynas ir švarus.

Rinkimo laikas

Antžeminė augalo dalis (žolė) renkama nukritus rasai, saulėtą dieną. Geriausias laikas rinkti žolę - prieš augalo žydėjimą ar jo pradžioje, šaknis - rudenį ar pavasarį, žievę - anksti pavasarį, kol neišsiskleidę pumpurai, lapus - prieš žydėjimą ir augalams žydint, pumpurus - kol neišsiskleidę, žiedus - žydėjimo pradžioje. Sėklas ir vaisius - kai visiškai sunoksta.

Šviežios žaliavos laikymas

Vaistinė augalinė žaliava surinkta išrūšiuojama į atskirus indus. Būtina stebėti, kad augalai ir jų dalys nebūtų suspausti, induose jų negalima laikyti ilgiau nei tris keturias valandas (kartais vieną ar dvi), nes jie susiguli, sušyla, genda. Nepamirškite, kad pažeidus rinkimo taisykles prastėja žaliavos kokybė ir gydomosios savybės. Ilgai nedelsus vaistažoles reikia išdžiovinti.

Kaip džiovinti

Džiovinimas - specifinis konservavimo būdas. Pašalinus vandenį susilpnėja fermentų veikla ir išsaugomos augalo gydomosios savybės. Prieš džiovinant vaistažoles reikia perrinkti. Išmetamos netinkamos džiovinti augalų dalys. Tai būtina, nes gedimo procesas gali išplisti.

Lapams, žiedams, stiebams džiovinti geriausiai tinka šilti, saulėti, bet nekaršti orai. Nedidelis vėjelis tik padės greičiau išdžiovinti žaliavą. Džiovinama iš karto surinkus, tam vietą reikia paruošti iš anksto. Tai gali būti medžio pavėsis, taip pat idealiai tinka palėpė. Svarbu, kad būtų švaru, šilta, pakankamai šviežio oro.

Antžeminės augalo dalys kruopščiai išklojamos ant švaraus, natūralaus pluošto audinio. Galima naudoti švarų popierių, brezentą. Klojama 1-2 cm sluoksniu. Lapai klojami 2-3 sluoksniais, dideli ir mėsingi - vienu sluoksniu.

Negalima skubėti ir augalus išdžiovinti per vieną dieną. Tai turi trukti 2-3 dienas.

Pumpurams džiovinti reikia šaltų, sausų orų, kad neišsiskleistų. Jie klojami 3-4 cm sluoksniu.

Šakniastiebius ir šaknis galima džiovinti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Nuvalomos žemės, šaknys nuplaunamos. Stambias šaknis galima pjaustyti. Jas džiovinti galima ir orkaitėje.

Sėklos, turinčios nedaug drėgmės, džiovinamos atvirame ore ar džiovinimo spintoje. Krapų, kmynų, pankolių sėklos renkamos su stiebais.

Vaisiai neturi būti visiškai sunokę. Sultingi vaisiai, tokie kaip avietės, žemuogės, serbentai, perrenkami. Aviečių plauti negalima, išdėliokite ant popieriaus lapų. Nešvarius serbentus, žemuoges nuplaukite. Iš pradžių sultingos uogos džiovinamos saulėje, vėliau - orkaitėje. Temperatūra palaipsniui didinama iki 70-80 laipsnių.

Savybės

Vaistinių augalų džiovinimo procesas ilgas, reikalaujantis kantrybės ir daug dėmesio. Džiovinant vaistažoles reikia 2-3 kartus supurtyti, kartais apversti. Tai reikalinga tam, kad jos gerai išdžiūtų. Taisyklingai džiovinamos vaistažolės išsaugo savo tikrąją spalvą. Gerai ir tinkamai išdžiovintos šaknys, šakniastiebiai laužiami nelinksta, jie lūžta. Lapai, žiedai, žolė juos trinant tarp pirštų virsta milteliais. Uogos ir pumpurai spaudžiami delne nelimpa prie pirštų, lieka birūs.