Močiutės skrynelė

Svogūnai kilę iš Vidurinės bei Pietvakarių Azijos (tuose regionuose jie buvo auginami jau 4000 m. pr. kr.). Dabar jie auginami visame pasaulyje.

Užkietėjus viduriams arba sergant inkstų akmenlige, rekomenduojama valgyti keptus obuolius.

Anglai tvirtina: „Suvalgyk per dieną po obuolį - nesirgsi". Obuoliuose yra daug lengvai pasisavinamų angliavandenių - gliukozės ir fruktozės - energijos ir žvalumo šaltinio. Be to, jie turtingi įvairių organinių rūgščių, palankiai veikiančių virškinamąją sistemą, medžiagų apykaitą, varo šlapimą, todėl slūgsta tinimai, krinta svoris.

Sergančiuosius epilepsija, liaudyje vadinama nuomaru, kamuoja traukuliai, o kartais sutrinka sąmonė. Ši liga gali atsirasti vyresnio amžiaus žmonėms po traumų, infekcijų, stresų. Manoma, kad priepuolius išprovokuoja jaudulys, pervargimas.

Neatskiriami poilsio gamtoje palydovai - įkyriai zyziantys ir besikandžiojantys uodai. Pelkėtose ir apskritai drėgnesnėse vietose šiltu oru žmogų ir gyvūnus puola nesuskaičiuojami uodų spiečiai.

Šis straipsnis - natūralios medicinos gerbėjams, kurie peršalę neskuba į vaistinę pirkti bent trijų rūšių vaistų. Kol liga neįsisenėjusi, galima pabandyti pasinaudoti gamtos dovanomis.

Naujausi mokslo tyrimai įrodo, kad ramunėlių arbata saugo organizmą nuo daugelio ligų, tarp jų - nuo peršalimo. Amerikiečių mokslininkai tyrė keturiolikos sveikų asmenų šlapimą. Tiriamieji dvi savaites kasdien išgerdavo po penkis puodelius ramunėlių arbatos.

Visi iš vaikystės prisimename, kaip peršalę gerdavome karštą aviečių arbatą su medumi. Šis vaistas tikrai padėdavo, nes aviečių uogose yra salicilo rūgšties, vitaminų C, B1, B2, PP, karotino. Jose yra ir sterinų, kurie padeda mažinti cholesterino kiekį, slopina aterosklerozę, daug fruktozės, todėl uogos tinka ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu.

Daugelis tikriausiai žino legendą apie stebuklingąjį papartį, kuris pražysta vieną kartą per metus - Joninių naktį. Kai kas tuo tiki, kai kas - ne, bet viena aišku: papartis - nuostabus augalas. Jis augo prieš milijonus metų ir išliko nedaug pasikeitęs, tik sumažėjo.

Sultingus ir sausus nenubyrančius vaisius, žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai turi savyje mažiau vandens ir greičiau džiūsta.

Negydomas kosmetinis defektas gali tapti sveikatos problema, reikalaujančia keliauti pas dermatologą ir paploninti piniginę.

Vaistinių augalų pažinimas, meilė gamtai ir saikas - šias tiesas žino kiekvienas, panoręs vaistažolių įsigyti ne turgavietėse, o susirinkti savo rankomis.

Kad gerai jaustumeisi, ne visada reikia vaistų iš vaistinės. Ir namuose yra sveikatą stiprinančių priemonių. Viena iš tokių - raudonieji burokėliai.

Pagal garsiąją žolininkę Eugeniją Šimkūnaitę, pirmojo metų mėnesio medis - pušis. Šis amžinai žalias augalas žiemą teikia žmonėms vertingų priedų prie maisto ir gydo.

Ir medikui svarbu prisiminti, kad vaistažolių nuoviras kartais padeda labiau nei paskubomis išgerta tabletė. Vasara - laikas, kai namų vaistinėlę galime papildyti būtiniausiomis vaistažolėmis. Šįkart mūsų akiratyje - vaistažolės moterims. Trumpai pristatysime vaistinius augalus, kurie padeda gydyti moterų ligas.

Nesunkiai paruošiama, maloniai kvepianti vonia sumažina skausmą, greitai pašalina nuovargį, ramina nervų sistemą, valo odą, suteikia žvalumo, pagerina apykaitos procesus ir miegą, o svarbiausia - sumažina sąnarių skausmus, raumenų įtampą.

Esate labai pavargę ar kankina nemiga - pasidarykite liepžiedžių vonią.

Įvairių tautų netradicinė medicina siūlo daugybę jaunystės eliksyro receptų.

Alijošius dėl mėsingų, dygliuotų lapų primena kaktusus, tačiau priklauso lelijinių šeimai. Jį vadina pirmosios pagalbos augalu ir vartoja farmacijoje, kosmetikoje.

Nuo peršalimo nėra skiepų, nes jie turėtų susidoroti su 200 įvairių virusų, tačiau ieškoma patikimų būdų, kurie galėtų padėti žmonėms apsisaugoti nuo paprastų, tačiau dažnų peršalimų.

Kur ir kada pradėti auginti ridikai, nežinoma, bet senovės paminėjimų apie šį šakniavaisį yra gana daug. Ridikų piešinių išliko senovėje Amono Ra šventykloje Karnake, Egipte, kaip maisto davinį jų gaudavo garsiosios Cheopso piramidės statytojai.

Visuomet drėgnos rankos ir tamsūs ratai po pažastimis nė vieno nepuošia ir pasitikėjimo savimi nesuteikia. Kartais tokie trūkumai gali būti itin reikšmingi ir turėti lemiamos įtakos žmogaus gyvenime.

Gerokai anksčiau nei įprastai pražydusios žolelės paskubino vaistažolininkų darbus. „Arnikos paprastai žydėdavo nuo birželio vidurio, o šiemet jų žiedus pamačiau jau gegužės vidury. Ir liepų žiedai tikrai nesulauks kito mėnesio. Gamta ir daugiau staigmenų gali iškrėsti", - pokyčiais augmenijos pasaulyje stebėjosi žolininkė Nijolė Pagareckienė.

Turbūt sunku būtų rasti žmogų, nemėgstantį arbatos, to šildančio sielą ir tonizuojančio gėrimo. Žinomos juodoji, žalioji, raudonoji, geltonoji ir kitos rūšys. Paskuti-niu metu daug kalbama apie baltąją arbatą. Kuo ji ypatinga?

Jeigu tuojau pat, kai tik susitrenkėte į stalo kampą ar kur kitur, ant traumuotos vietos uždėsite šaltą pavilgą, poodinis kraujo išsiliejimas bus mažesnis ir išnyks per kelias dienas. Galima uždėti ir ledukų.

Nijolė Pagareckienė, iš prosenelės gydymosi žolelėmis tradicijas perėmusi moteris, miškuose bei laukuose renka ir džiovina vaistažoles.

Jeigu jaučiate spengimą ausyse, nuolatinį nuovargį, visąlaik esate mieguisti, išmėginkite beveik visiems tinkamą energijos gėrimą: vienoje stiklinėje karšto kmynų nuoviro ištirpinkite ne daugiau kaip vieną valgomąjį šaukštą medaus ir karštą mišinį išgerkite prieš miegą.

Labai apmaudu matyti, kad daugelis pažįstamų nusigręžė nuo liaudies medicinos ir susirgę geria antibiotikus arba, kaip dabar populiaru, homeopatinius vaistus ir nepelnytai pamiršo liaudies mediciną, senolių išmintį.

Kas gali pasigirti turintys tokį turtą kaip dar gyvus senelius ar močiutes arba bent prisiminimus apie juos, jų giedrą šypseną ir jų išmintį? O labiausiai - pirmąją pagalbą ištikus bėdai: šaukštelį cukraus su valerijonu ar nubrozdintos kojos patepimą beržine (beržo pumpurų užpiltine, ne, ne rykšte), ar puodelį šiltos liepžiedžių ar mėtų arbatos ar ant nudeginto piršto uždėtą tulžies kompresą... Atrodo, jų išmintyje tilpo visas liaudies medicinos lobynas.

Pakalbėkime apie plaukus. Juk mes visi esame plaukuoti, nuo galvos iki kojų. Tik tie plaukai kai kur tik truputį matosi, o kai kur ir per daug.... vienus plaukus (viršugalvio, o kai kada ir barzdos) visaip puoselėjame ir gražiname, o kitus visokiausiais būdais naikiname.

Mūsų senoliai sakydavo, kad strazdanos - jaunystės požymis. Ir iš tikrųjų, argi ne gražus veidas saulutės papuoštas rudais taškeliais? Atrodo dėl to visiškai nereikėtų jaudintis, bet jei kažkam tai tragedija jam liaudies medicina gali padėti.