Močiutės skrynelė

Kanados žurnale „Weekly World News" pateikiamas medicininiais tyrimais pagrįstas sąrašas ligų, kurias galima gydyti cinamonu ir medumi, sustiprinančiu prieskonio veikliąsias galias.

Melionas - unikalus vaisius, nes nuo senų laikų vartojamas ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Melionuose gausu virškinimą gerinančios ir medžiagų apykaitą greitinančios ląstelienos, vitaminų C, PP, B1, B2, karoteno, folio rūgšties, kalio, magnio, geležies.

Tai ne tik dekoratyvinė, bet ir moterų gėlė, veiksmingai gydanti ginekologinius susirgimus.

Daugeliui konservavimas siejasi su acto marinatais, cukrumi ar rauginimu. Tuo tarpu konservavimas yra maisto produktų saugojimas nuo gedimo. Sveikiausias pasirinkimas ruošiant konservuoti atliekas žiemai yra šaldymas ir džiovinimas.

Trumpos, konkrečios literatūros apie bičių produktus ir jų vartojimą pirkėjui rasti praktiškai neįmanoma. Norėdami bent iš dalies užpildyti šią spragą spausdiname ūkininko ir bitininko Jono Kaušiaus surinktas žinias iš įvairių literatūros šaltinių apie bičių produktus ir jų vartojimą. Tikimės padėti savo skaitytojams pasirinkti tinkamą ir kokybišką bičių produktą.

Moliūgų minkštime yra 4-12 proc. cukraus, 2 proc. krakmolo, nemažai vitamino C, folio rūgšties, mineralinių druskų. Sergantiesiems ateroskleroze moliūgų patariama valgyti todėl, kad juose yra daug pektino. Jis pašalina iš organizmo cholesterolio perteklių. Ši daržovė skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl ja rekomenduojama gydyti širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų sukeliamus pabrinkimus.

Štai keletas mūsų senolių pastebėjimų, kuriais netikėti - negalima.

Prasidėjus slogai pravartu prieš miegą išgerti karštos liepžiedžių ar aviečių arbatos prakaitavimui skatinti. Jei yra galimybė, reikėtų pagulėti, naudoti daug vitamino C turinčių vaisių, uogų bei jų sulčių, valgyti žiedadulkių ar bičių duonos.

Vienas kitas įbrėžimas, nuo dygliuoto krūmo skinant prisirpusias avietes ar gervuoges, nieko nereiškia, palyginti su šių uogų nauda sveikatai. Pačios vertingiausios jos - šviežios, nes tai - natūralūs vitaminai. Skanios bei vertingos jos ir džiovintos, šaldytos, virtos.

Šeimininkės šiuos citrusinius vaisius vertina dėl malonaus aromato, jais paskanina gėrimus ir pyragus, netgi uogienes. Tačiau nuo seno žinoma, kad citrinos turi ne tik maistinių bei prieskoninių savybių.

Sloga - dažna mūsų palydovė šaltuoju metų laiku. Ji būna ūmi ir lėtinė. Lėtinę, užsitęsusią, slogą turėtų gydyti gydytojas, o kaip papildomą gydomąją priemonę galima pasitelkti ir sukauptą liaudies medicinos patirtį.

Kvapūs prieskoniai, švieži ir džiovinti, ne tik pagerina įvairių valgių skonį. Jie turi gydomųjų savybių, kurios apsaugo nuo daugelio negalavimų.

Gamtininkams prognozuojant dar vieną baravykų dygimo bangą, sveikatos specialistai teigia, kad šie grybai - vieni maistingiausių.

Gera naujiena itališko maisto mėgėjams: mokslininkai rado būdą, kaip panaikinti česnako kvapą. Pasirodo, tai labai paprasta - tereikia išgerti stiklinę pieno.

Pajutote pirmuosius peršalimo požymius? Skubėkite plikytis vaistažolių arbatos ir gerai išprakaituoti. Žinoma žolininkė Jadvyga Balvočiūtė sako, kad ligos daugybės vaistažolių bijo labiau nei velnias šermukšnio lazdos. Kodėl taip sakoma? Šermukšnyje yra tokia gausybė sveikatai naudingų dalykų, kad prie juos vartojančio žmogaus ligai pristoti yra labai sunku.

Skirtingoms arbatos rūšims reikia skirtingos vandens temperatūros ir laiko pritraukti. Tačiau yra kelios universalios taisyklės, kaip plikyti arbatą, kad ši būtų kuo gardesnė.

1. 150-200 ml talpos puodeliui reikia maždaug arbatinio šaukštelio arbatžolių (1,5-2 g) arba vieno pakelio. Naudojant smulkias arbatžoles, reikėtų berti šiek tiek mažesnį jų kiekį.

Grybai - labai keisti padarai. Jie turi ir augalų, ir mikroorganizmų savybių. Jų būna ir visai mažyčių, kartais net neįžiūrimų plika akimi - pelėsiai, mielės (tai mikromicetai), - ir dideli, mums įprasti grybai: baravykai, voveraitės, ūmėdės (vadinamieji makromicetai). Fungoterapija tiria makromicetų - jų grybienos ir vaisiakūnių - gydomąsias savybes.

Kad aliejus naudingas sveikatai, žino beveik kiekvienas suaugęs žmogus. Tačiau ne visi numano, kokiomis unikaliomis savybėmis jis pasižymi.

Vaistažolės tinka naudoti ne tik arbatoms ruošti ir patiekalams pagardinti. Profilaktinės vaistažolių vonios yra prieinamiausia, pigiausia ir efektyviausia ligų prevencinė procedūra.

Kai kryptelėję pasitempiame koją ar paslydę susimušame kelį ir pažeista vieta ištinsta, nebūtina iš karto griebtis vaistų. Daug maisto produktų turi gydomųjų savybių ir gali padėti, nesukeldami šalutinio poveikio. Pavyzdžiui, baltagūžis kopūstas, kuris nuo senų laikų laikomas gana efektyvia priemone nuo patinimų.

Linas nuo žilos senovės yra vienas iš populiariausių augalų mūsų šalyje, pasakose ir dainose apdainuotas, saugojęs savo gydomosiomis savybėmis sveikatą bei dabinęs mūsų protėvius iš linų pluošto išaustomis drobelėmis. Pastaruoju metu gydymas linais vėl populiarėja.

Šiuolaikiniai tyrimai, atlikti laboratorijose visame pasaulyje, patvirtina teoriją, kad tai ypač vertingos uogos.

Ilgus amžius protėviai guolį klojo žolynais, galvą dėjo ant šieno pagalvės. Ne tik nuovargiui nuvyti, sveikatai pataisyti nuo senų laikų naudojami džiovinti kvapieji augalai.

Sakoma, kad kasdien suvalgant 300 g kopūstų galima gyventi beveik amžinai. O retai šias daržoves tevartojantieji turėtų neužmiršti, kad susirgus kepenų, skrandžio, žarnyno ligomis, suskaudus gerklei, nudegus odai ar atsiradus ilgai negyjančioms žaizdoms, varginant kitiems negalavimams, nebūtina tuoj pat eiti į vaistinę - piliulę gali atstoti... kopūstlapis.

Per patį vasaros gražumą žiedais vainikuotos dainomis nuskamba Joninės. Vidurnaktį laukiama didžiausio stebuklo - pražystančio paparčio žiedo. Kas jį nuskina, sužino, kur paslėpti visi žemės lobiai, kur yra raktai nuo sveikatos skrynelės.

Vasara - metas prisirinkti vaistažolių. Jei ne gydytis, tai bent kvapnioms arbatoms. Tačiau vis dažniau net ir medikai skiria natūralius, iš gamtos, vaistus, o ne cheminius. Ar tikrai jie naudingi?

Kaunietę žolininkę Žaną Jankovskają alternatyviąja medicina susidomėti privertė artimųjų negalavimai. Šiandien ji save vadina modernia savamoksle, turinčia tradicinės medicinos žinių.

Kasdien su maistu organizmas gauna reikalingų medžiagų. Bet retas kuris valgydamas susimąsto, kad ir įprastas maistas gali būti vaistas nuo įvairių ligų.

Kiekviena šeima turi močiutės receptų, kaip išgydyti slogą ar sumažinti aukštą temperatūrą. Čia pateikiama nedidelė dalis patikrintų, natūralių, nekenksmingų receptų. Naudokitės ir būkite sveiki!

Atėjusi vasara kiekvienam suteikia galimybę sveikatos ir grožio pasisemti tiesiai iš gamtos. Tik svarbu paskendus darbuose ir rūpesčiuose nepražiopsoti tinkamo momento, kai vaistažolės, žolynai subrandina savo ūglius ar žiedus ir jų gydomosios savybės yra pačios veiksmingiausios.