Gydymas pagal liaudies mediciną

Labai apmaudu matyti, kad daugelis pažįstamų nusigręžė nuo liaudies medicinos ir susirgę geria antibiotikus arba, kaip dabar populiaru, homeopatinius vaistus ir nepelnytai pamiršo liaudies mediciną, senolių išmintį.

Noriu pasidalinti tais liaudies medicinos trupinėliais, kuriuos žinau ir kuriais naudojuos pati, gydau vaikučius.

Visų pirma, vaistažoles turbūt žino visi, kad geriausia rinkti kuo mažiau užterštoje aplinkoje, toliau nuo kelio, labai gerai miške.

Šalpusnių arbata labai padeda kostint. Užpylus verdančiu vandeniu šalpusnius palaikyti kelias minutes ir gerti arbatą su medum.Nereikės jokių vaistų.

Liepžiedžių arbata skatina prakaitavimą, reikia gerti, kai yra temperatūra ir po to gulėti lovoje, prakaituoti.

Dilgėlių arbata, miško žemuogių lapelių arbata yra puikus vaistas nuo mažakraujystės, nes turi daug geležies.

Ramunėlių arbata labai tinka skalauti skaudant gerklę, kai skauda dantį, yra koks uždegimas, tinka nuplauti žaizdas ramunėlių nuoviru, prausti kūdikio veidelį ir kūnelį, bet ne per dažnai, kad nesausintų odelės.

Spanguoles, trintas su cukrumi, labai tinka valgyti žmonėms, besiskundžiantiems padidėjusiu kraujospūdžiu.

Aviečių arba aviečių lapų (geriau miškinės) arbata tinka karščiuojant.

Šviežios, džiovintos ar šaldytos mėlynės labai gerai turintiems regėjimo sutrikimų. Mėlynių nuoviras labai tinka viduriuojant.

Kmynų arbata taip pat tinka viduriuojant. Kmynų arbatą gali gerti ir žindyvės, nes ji skatina laktaciją.

Melisos arbata turi raminamąjį poveikį.

Valerijonų šaknų arbata taip pat pasižymi raminamosiomis savybėmis.

Beržų lapų nuoviras tinka pilti į vonelę kūdikiams, kad šie būtų ramesni ir geriau miegotų. Tą patį poveikį turi apynių nuoviras arba apyniai, supilti į drobinį maišelį ir padėti netoli lovytės, kur miega kūdikis.