Baltijos jūra pati radioaktyviausia pasaulyje

"Antropogeninių (žmogaus sukurtų) radionuklidų kiekis Baltijos jūroje yra didesnis nei bet kuriame kitame pasaulio vandens telkinyje" tvirtina tarptautiniai ekspertai iš tarpvalstybinės Helsinkio Komisijos savo ataskaitoje. Jūra nukentėjo nuo Šaltojo karo bandymų su atominiais ginklais atmosferoje, vėliau - nuo Černobylio avarijos ir Selafieldo (D. Britanija) branduolinių medžiagų perdirbimo įmonės išmetamų radioaktyvių teršalų. Deja, dėl praeities taršos nieko negalime pakeisti.

Šiandien problemą dar pagilina aplink Baltijos jūrą veikiančios atominės elektrinės ir laikinos branduolinių atliekų saugyklos. Radioaktyvi tarša iš veikiančių atominių elektrinių, branduolinių atliekų saugyklų ir kitos su branduoline energetika susijusios pramonės didina ankstesnį užterštumo lygį ir nuodija mūsų vandenį, maistą bei orą, atpučiamą nuo jūros. Kvėpavimas užterštu oru ir užterštos žuvies valgymas sukelia rimtas sveikatos problemas, įskaitant vėžį. Pavyzdžiui, krūties vėžio atvejų padaugėjo po Černobylio avarijos, tuo tarpu žemyniniuose Švedijos regionuose jų kaip tik sumažėjo.

Atominė energetika ir Baltijos tarša radioaktyviomis medžiagomis

Atominės elektrinės aplink Baltiją nuolat išleidžia radioaktyvias atliekas į jūrą. Baltijos vanduo naudojamas reaktorių aušinimui, po to jis patenka atgal į jūrą. Tai sąlygoja cheminę, terminę (šiluminę) ir radioaktyvią jūros vandens taršą, bloginančią vandens kokybę. Žmones nuodijanti tarša dar papildomai brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams, švaistant finansinius išteklius.

2005 m. ištirta, kad Forsmarko (Švedija) žemo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų saugykloje nuotėkos į Baltijos jūrą kartais net 10 kartų viršija „normalius" radioaktyvaus cezio normatyvus. Nuotėkos iš radioaktyvių atliekų konteinerių, kuriems buvo teikiama 50-100 metų saugumo garantija, dėl vandens sukeltos erozijos pradėjo tekėti jau po 10 metų!

Ko galime tikėtis iš daug pavojingesnių saugyklų su aukšto radioaktyvumo panaudotu kuru, planuojamų šalia Olkiluoto AE vakarinėje Baltijos pakrantėje Suomijoje ir Forsmarke - rytinėje Švedijos pakrantėje ? Tie pavojingų radioaktyvių atliekų kapinynai turėtų būti saugūs ateinančius 100 000 metų! Šiandien nėra jokių garantijų, kad tuneliai po jūra ar vario konteineriai laikys tiek laiko, ir dar per ledynmečius, žemės drebėjimus ir t.t. Atominės energetikos pramonė ir lobistai patys pripažįsta, kad radioaktyvių atliekų valdymas - neišspręsta problema.

Ignalinos atominė elektrinė, sustabdyta 2009 m. ne išimtis dėl Baltijos taršos. Šiandien niekas negali atsakyti, ar pavyks saugiai palaidoti ir saugoti radioaktyvias atliekas šalia Ignalinos AE ateinantiems dešimtmečiams ir šimtmečiams. Vidutinio ir mažo radioaktyvumo atliekų saugykla šalia Ignalinos AE įsikurs keliems šimtmečiams. Labai radioaktyvių atliekų Ignalinos AE saugyklos statyba vėluoja 3 metus ir klimpsta teisiniuose ginčuose. Atliekos bus laikomos iki 50 metų, nežinant ką toliau su jomis daryti. Jau pasigirdo kalbų, kad Lietuva galėtų priimti radioaktyvias atliekas iš kitų Europos šalių !

Lietuvos valdžia, planuodama naują atominę elektrinę Visagine, radioaktyvių atliekų tvarkymą paliko už dėmesio ribų ir nenagrinėjo to klausimo Poveikio vertinimo ataskaitoje, palikdama tai ateities kartoms.

Rusijos Kaliningrado srityje planuojamos Baltijos AE ir šalia Vilniaus planuojama statyti Baltarusijos AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaitose nėra jokių pagrįstų sprendimų ir nuorodų, kaip bus tvarkomos ir saugomos susidarančios radioaktyvios atliekos.

Lenkija, besitaikydama į akcijas planuojamoje Visagino AE, dar ketina statyti savo atominę elektrinę ant jūros kranto, šitaip didindama radioaktyvaus užterštumo ir saugumo riziką regione.

Stop radioaktyvių medžiagų pervežimams jūroje!

Švedija ir Rusija importuoja radioaktyvias atliekas ir užterštus metalus iš daugelio šalių į Studsvik ir (Švedija) ir Ecomet S (Sankt. Peterburgas) perdirbimo gamyklas. Tos atliekos turėtų būti saugomos kapinynuose, bet naudojamos kaip "antrinės žaliavos".
Atliekų transportavimas jūra dar padidina riziką, dėl galimų avarijų laivuose (buvę susidūrimų ir pavojingų incidentų su uranu, metanoliu, atidirbusiu branduoliniu kuru). Gaisrų ar sprogimų laivuose atvejais radioaktyvios medžiagos gali pasklisti didelėje teritorijoje.

Tarptautinė pakrantės bendruomenių ir vietinės valdžios organizacija KIMO protestavo prieš pavojingus jūrinius pervežimus, sukeliančius pavojų milijonams žmonių šalia judrių jūrinių magistralių Baltijoje. KIMO reikalavo, kad atliekos liktų ten kur sukuriamos, o ne vežiojamos pirmyn-atgal, taip sukeliant didelę aplinkosauginę riziką.

Neteršk Baltijos jūros!

Neabejotina, kad didelis radioaktyvus Baltijos užterštumas prisideda prie vėžio, apsigimimų, ligų ir mirčių didėjimo. Tarptautinės konvencijos (Jungtinių tautų Espoo, Arhus konvencijos) suteikia kaimyninėms šalims teisę prieštarauti pavojingų projektų atsiradimui pasienyje, kurie gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką viso regiono aplinkai ir žmonėms. Tai kodėl nei viena šalis nepasinaudoja šia teise ? Ar ne todėl, kad pradėjo beprotiškas lenktynes, kuri pirma pasistatys naują atominę elektrinę arba pirks iš jos elektrą geresnėmis sąlygomis (palikdama visas problemas elektrinės šaliai-turėtojai).

Baltijos jūra - NE pamazgų duobė !

Todėl reikalaujame:

1. Kad radioaktyvi tarša būtų įtraukta į visas priemones mažinti Baltijos jūros taršą.
2. Išsamių tyrimų dėl radionuklidų Baltijos jūroje: vandenyje, žuvyse, dugno nuosėdose ir radioaktyvios taršos šaltinių stebėsenos bei prevencijos.
3. Moratoriumo - sustabdyti naujus atominės energetikos projektus Baltijos jūros pakrantėje ir regione, įskaitant planuojamus Suomijos ir Švedijos panaudoto branduolinio kuro galutinio laidojimo vietas po Baltijos jūra !

Tavo teisė

Trumpalaikiai nepamatuoti sprendimai turi neigiamą poveikį žmonėms ir gyvajai gamtai. Mes neprivalome taikstytis su kažkieno vienadiene nauda. Turime teisę pasakyti savo nuomonę ir protestuoti. Pasinaudokite savo teisėmis ir pasakykite garsiai ką galvojate.

2010 m. liepos 15-16 dienomis „Baltijos jūros infoturo" dalyviai lankysis Vilniuje. Kartu su Lietuvos aktyvistais jie surengs keletą švietimo ir gatvės renginių, piketus prie Švedijos, Suomijos, Lenkijos ambasadų ir ES atstovybės.