Misija įmanoma: vandens laboratorija baidarėje

Buteliukai su reagentais, matavimo indeliai, termometras, švirkštas mėginiams imti, spalvų paletės tyrimų rezultatams interpretuoti ir kitos priemonės leidžiančios atlikti vandens kokybės analizę lauko sąlygomis - visa tai telpa į Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistės Justės Buzelytės nešiojamąją laboratoriją. Šį nedidelį įspėjamaisiais ženklais pažymėtą lagaminėlį ji susipakavo į neperšlampamą maišą, kurį pasiėmė į aplinkosauginę keturių dienų ekspediciją baidarėmis Pakruojo rajone.

Kruojos ir Mūšos upėmis keliaudama drauge su šio krašto gyventojais ir svečiais iš Latvijos ji tirs vandens mėginius, o tyrimų rezultatus nusiveš į pirmadienį, birželio 6 d., Linksmučiuose rengiamą aplinkosaugos dienos šventę.

„Kelionės pabaigoje būsime sudarę savo žemėlapį su tiksliais taškais ir koordinatėmis vietų, kuriose į upę galimai patenka teršalai. Tuos duomenis naudosime diskutuodami su vietos bendruomene ir ūkininkais apie tai kokios priemonės gali būti taikomos aplinkos taršai mažinti", - sako ekspedicijos vadovė.

Nešiojamoji laboratorija leidžia nustatyti azoto ir fosforo koncentraciją, bendrą deguonies kiekį ir kai kuriuos sunkiuosius metalus, patenkančius į upę tręšiant laukus organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Šiuos matavimus padės atlikti visi ekspedicijos dalyviai, kurie bus susipažinti su tyrimų metodika bei išbandys minėtą įrangą.

„Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vadovausimės turimomis instrukcijomis, detaliai aprašančiomis tyrimų eigą. Galbūt viena sudėtingesnė aplinkybė yra ta, kad viso proceso metu susidaro pavojingų atliekų, kurias turėsime surinkti ir vėliau atiduoti saugiai sutvarkyti", - paaiškina J. Buzelytė.

Ši Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje rengiama ekspedicija - pirmoji iš trijų tiriamųjų kelionių, kurios bus organizuojamos šiais ir ateinančiais metais Lietuvą ir Latviją jungiančio Lielupės baseino upėmis, įgyvendinant tarptautinį aplinkosaugos projektą. Nors žinoma, jog šio regiono vandens telkiniai kenčia dėl intensyvios žemdirbystės, taršos lygis juose vis dar yra nepakankamai ištirtas, o pakrančių gyventojams trūksta informacijos apie tai, kaip jie gali prisidėti prie gamtos apsaugos.