Naujausi straipsniai
Aha, - tarė jis - Jums vėžys...- Aha, - tarė jis - Jums vėžys...
Vaistų paieška
|
Aterosklerozė
2010, Lapkritis 5 - 11:34
Aterosklerozė - tai lėtinė arterijų sienelių liga, kai jose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė liaudiškai vadinama „kraujagyslių kalkėjimu". Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose atsiranda dar jaunystėje, o senstant progresuoja. Jau dvidešimtmečiams randami pakitimai arterijų sienelėse (15 proc.).
Ir net 70 proc. keturiasdešimtmečių kraujagyslės pakitusios. Vakarų šalyse aterosklerozės sukeltos ligos - dažniausia mirties priežastis. Patologija Arterijos sienelė sudaryta iš trijų sluoksnių: išorinis - adventicija, vidurinis - medija ir vidinis - intima (sudarytas iš vieno sluoksnio endotelio ląstelių). Aterosklerozės atsiradimas yra aiškinamas taip: pirmiausia dėl įvairių priežasčių pažeidžiamas endotelis, prie pažeidimo vietos prikimba trombocitai ir eritrocitai. Tam tikri leukocitai migruoja po endoteliu, ten išskiria specialų augimo faktorių, o tai sukelia viduriniojo arterijos sienelės sluoksnio storėjimą. Čia taip pat pradeda kauptis riebalai. Vėliau virš šių sankaupų užsideda jungiamojo audinio „stogelis". Tokia plokštelė gali sukalkėti. Kartais tokios plokštelės gali plyšti (tai vadinamoji nestabili plokštelė), plyšimo vietoje formuojasi trombai, kurie gali užkimšti kraujagyslę arba atitrūkti ir nukeliauti į kitą vietą (tokie trombai jau vadinami embolais). Priežastys Aterosklerozė vystosi žmogui senstant, tačiau yra tam tikri rizikos veiksniai, kurie sukelia ar spartina jos vystymąsi,
Diagnostika Aterosklerozė paprastai diagnozuojama kai jau yra pakankamai įsisenėjusi ir atsiranda simptomai. Tai angiografija, įvairūs ultragarsiniai tyrimai, pradedamas taikyti branduolinis magnetinis rezonansas. Požymiai Daug metų aterosklerozė nesukelia jokių simptomų. Aterosklerozinė plokštelė ilgai auga, o arterijos spindis siaurėja pamažu. Kol nėra trombozės, aterosklerozė nėra labai pavojinga. Klinikiniai aterosklerozės požymiai pradeda ryškėti, kai arterija susiaurėja 50 proc. ir daugiau. Kai susiaurėjimas pasiekia 75 proc. sutrinka tam tikro organo kraujotaka. Tai - lėtinė išemija. Jei ateroma plyšta ir virš jos formuojasi trombas, kraujagyslė užkemšama staiga ir pasireiškia ūminė išemija. Pavyzdžiui, susiaurėjus širdies arterijoms, pasireiškia krūtinės angina, tylioji išemija. Kraujagyslėm užsikimšus, susergama miokardo infarktu. Smegenų kraujotakos sutrikimas pasireiškia nuo demencijos ir laikinų priepuolių iki insulto. Dėl aterosklerozės gali įvykti ir kitų organų infarktai (inkstų, blužnies, žarnyno), taip pat gali sutikti galūnių kraujotaka (nuo skausmo vaikštant iki gangrenos). Gydymas ir profilaktika Aterosklerozė - neišgydoma ir nėra įrodyta, kad ji gali regresuoti. Tačiau aterosklerozės progresavimą galima žymiai sulėtinti ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę taikant šias priemones.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
besilaukianti — 2012, Kovas 31 - 11:40
As jauna, taciau jau buvo nustatytas kaklo srityje kalkejimas. Liepe du kart per metus leistis magnezium, eufilina ir dar vienus vaistus. As to nedarau. Ir dabar laukiuosi ir uzeina vos ne priepuoliai nuo skausmo kaklo srityje, kurie pereina i galvos skausma. Ar magnis ir eufilinas gali pakenkti nestumui? Aciu uz atsakyma.
grazvydas — 2009, Spalis 26 - 18:31
sveiki,turiu tokia problemele,jau labai daug metu (apie 20 m) spengia desneje ausyje,neprigirdziu,(ausys lyg ir tvarkoj)...ar tai ateroskleroze?
Dar karta buvo,kai vakare ejau gult,atsigules pajutau nerealu skausma krutines sritije,atrode,kad dega,tai tesesi apie 2 h.Kas tai galeja but?
aciu uz atsakymus!
Svečias — 2008, Gruodis 18 - 17:36
Baisi ta ateroskleroze... Jaunam organizmui kas kiek metu reiketu tikrintis?
GMP — 2008, Gruodis 18 - 21:08
Paisitikrinti - labai sunku. Galima daryti angiografija, taciau tai - sudetingas invazinis tyrimas, galintis tureti komplikaciju, todel atliekamas esant rimtoms indikacijoms. Jos metu matosi tik rimtai pakenktos kraujagysles. Profilaktiskai galima atlikti netiesiogini aterosklerozes rodikli - cholesterolio ir kitu lipidu kieki kraujyje. Jaunam zmogui ju reikia daryti kas 5 metai, virs 40 metu amziaus - kas 2 metai, o veliau kasmet. Vis del to svarbiausia aterosklerozes profilaktikai yra sveika mityba, fizinis aktyvumas, harmoningas gyvenimas.
Skelbti naują komentarą