To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Pone daktare, ar tikrai aš visiškai negalėsiu išgerti...

- Pone daktare, ar tikrai aš visiškai negalėsiu išgerti?
- Visiškai!- atsakė gydytojas.- Juk jau praeitą mėnesį aš jums šitai išaiškinau.
- Na, taip, tačiau, daktare, negi medicina per tą mėnesį taip ir nepadarė jokios pažangos?

  • Jei nėščioji jaučiasi gerai bei valgo sveiką ir visavertį maistą, jokių maisto papildų geriau nevartoti (išskyrus folio rūgštį). Maisto papildai, net ir skirti nėščiosioms, gali ...

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • 0,33 litro butelis alaus turi tokį pat alkoholio kiekį kaip standartinis stikliukas stipriųjų gėrimų, ar stiklas vyno.

Aterosklerozė

Straipsnio šaltinis: 
www.SOS03.lt
Ateroskleroze.jpg

Aterosklerozė - tai lėtinė arterijų sienelių liga, kai jose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė liaudiškai vadinama „kraujagyslių kalkėjimu". Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose atsiranda dar jaunystėje, o senstant progresuoja. Jau dvidešimtmečiams randami pakitimai arterijų sienelėse (15 proc.).

 

Ir net 70 proc. keturiasdešimtmečių kraujagyslės pakitusios. Vakarų šalyse aterosklerozės sukeltos ligos - dažniausia mirties priežastis.

Patologija

Arterijos sienelė sudaryta iš trijų sluoksnių: išorinis - adventicija, vidurinis - medija ir vidinis - intima (sudarytas iš vieno sluoksnio endotelio ląstelių). Aterosklerozės atsiradimas yra aiškinamas taip: pirmiausia dėl įvairių priežasčių pažeidžiamas endotelis, prie pažeidimo vietos prikimba trombocitai ir eritrocitai. Tam tikri leukocitai migruoja po endoteliu, ten išskiria specialų augimo faktorių, o tai sukelia viduriniojo arterijos sienelės sluoksnio storėjimą. Čia taip pat pradeda kauptis riebalai. Vėliau virš šių sankaupų užsideda jungiamojo audinio „stogelis". Tokia plokštelė gali sukalkėti. Kartais tokios plokštelės gali plyšti (tai vadinamoji nestabili plokštelė), plyšimo vietoje formuojasi trombai, kurie gali užkimšti kraujagyslę arba atitrūkti ir nukeliauti į kitą vietą (tokie trombai jau vadinami embolais).

Priežastys

Aterosklerozė vystosi žmogui senstant, tačiau yra tam tikri rizikos veiksniai, kurie sukelia ar spartina jos vystymąsi,

  • Rūkymas. Rūkymo metu toksinės medžiagos pažeidžia arterijų endotelį.
  • Hipertenzija (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas). Nuolat padidėjęs ir nekoreguojamas arterinis kraujo spaudimas mechaniškai pažeidžia endotelį.
  • Cukrinis diabetas. Nekoreguoto cukrinio diabeto metu kraujyje yra per didelė gliukozės koncentracija (hiperglikemija). Dėl hiperglikemijos kraujas tampa netinkama terpe įvairiom ląstelėm, taip pat ir endoteliui. Taip vėl pažeidžiamas endotelis.
  • Riebalų apykaitos sutrikimas (dislipidemija) ir jų koncentracijos kraujyje padidėjimas (hiperlipidemija).
  • Antsvoris ir nejudrumas. Nutukusių žmonių širdis daug didesnė, o širdies kraujagyslės nedidėja, todėl turi aprūpinti didesnę masę, be to, nutukimas skatina arterinę hipertenziją ir riebalų apykaitos sutrikimus.
  • Hormoniniai kontraceptikai.
  • Vyriškoji lytis. Manoma, kad moteriškasis hormonas estrogenas apsaugo endotelį. Tačiau po menopauzės, kai organizmas nebegamina estrogenų, moterys pradeda sparčiai vytis vyrus sergamumu ateroskleroze.
  • Paveldimumas. Dažniausiai šalia paveldimumo būna bent keli aukščiau minėti rizikos veiksniai.

Diagnostika

Aterosklerozė paprastai diagnozuojama kai jau yra pakankamai įsisenėjusi ir atsiranda simptomai. Tai angiografija, įvairūs ultragarsiniai tyrimai, pradedamas taikyti branduolinis magnetinis rezonansas.

Požymiai

Daug metų aterosklerozė nesukelia jokių simptomų. Aterosklerozinė plokštelė ilgai auga, o arterijos spindis siaurėja pamažu. Kol nėra trombozės, aterosklerozė nėra labai pavojinga. Klinikiniai aterosklerozės požymiai pradeda ryškėti, kai arterija susiaurėja 50 proc. ir daugiau. Kai susiaurėjimas pasiekia 75 proc. sutrinka tam tikro organo kraujotaka. Tai - lėtinė išemija. Jei ateroma plyšta ir virš jos formuojasi trombas, kraujagyslė užkemšama staiga ir pasireiškia ūminė išemija.

Pavyzdžiui, susiaurėjus širdies arterijoms, pasireiškia krūtinės angina, tylioji išemija. Kraujagyslėm užsikimšus, susergama miokardo infarktu. Smegenų kraujotakos sutrikimas pasireiškia nuo demencijos ir laikinų priepuolių iki insulto. Dėl aterosklerozės gali įvykti ir kitų organų infarktai (inkstų, blužnies, žarnyno), taip pat gali sutikti galūnių kraujotaka (nuo skausmo vaikštant iki gangrenos).
Aterosklerozė gali komplikuotis arterijų aneurizmomis, kurios plyšta, trombuojasi.

Gydymas ir profilaktika

Aterosklerozė - neišgydoma ir nėra įrodyta, kad ji gali regresuoti. Tačiau aterosklerozės progresavimą galima žymiai sulėtinti ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę taikant šias priemones.

  • Gyvenimo būdo koregavimas. Antsvorio gydymas, fizinio krūvio didinimas, dieta - cholesterolio ir kitų riebalų ribojimas, metimas rūkyti.
  • Hipertenzijos ir cukrinio diabeto korekcija.
  • Hiperlipidemijos gydymas vaistais (statinai, fibratai).
  • Kiti vaistai, koreguojantys endotelio funkciją, plečiantys kraujagysles (beta adrenoblokatoriai, AKF inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai).
  • Simptominis gydymas - įsisenėjus aterosklerozei ir pasireiškus klinikiniams požymiams.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

As jauna, taciau jau buvo nustatytas kaklo srityje kalkejimas. Liepe du kart per metus leistis magnezium, eufilina ir dar vienus vaistus. As to nedarau. Ir dabar laukiuosi ir uzeina vos ne priepuoliai nuo skausmo kaklo srityje, kurie pereina i galvos skausma. Ar magnis ir eufilinas gali pakenkti nestumui? Aciu uz atsakyma.

sveiki,turiu tokia problemele,jau labai daug metu (apie 20 m) spengia desneje ausyje,neprigirdziu,(ausys lyg ir tvarkoj)...ar tai ateroskleroze?
Dar karta buvo,kai vakare ejau gult,atsigules pajutau nerealu skausma krutines sritije,atrode,kad dega,tai tesesi apie 2 h.Kas tai galeja but?
aciu uz atsakymus!

Baisi ta ateroskleroze... Jaunam organizmui kas kiek metu reiketu tikrintis?

Paisitikrinti - labai sunku. Galima daryti angiografija, taciau tai - sudetingas invazinis tyrimas, galintis tureti komplikaciju, todel atliekamas esant rimtoms indikacijoms. Jos metu matosi tik rimtai pakenktos kraujagysles. Profilaktiskai galima atlikti netiesiogini aterosklerozes rodikli - cholesterolio ir kitu lipidu kieki kraujyje. Jaunam zmogui ju reikia daryti kas 5 metai, virs 40 metu amziaus - kas 2 metai, o veliau kasmet. Vis del to svarbiausia aterosklerozes profilaktikai yra sveika mityba, fizinis aktyvumas, harmoningas gyvenimas.

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai