To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Seneli, o kas yra hemorojus?

- Seneli, o kas yra hemorojus?
- Vaikeli, o tau kada nors skaudėjo dantį?
- Taip
- Na, tuomet įsivaizduok, kad tavo užpakalis yra pilnas skaudančių dantų!

  • Maitinant kūdikį krūtimi, nuo 6 mėn. pradėkite primaitinti virtomis daržovėmis, košytėmis, o nuo 8 mėn. duokite virtos pertrintos mėsos. Mėsa padės išvengti mažakraujystės.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Kai skauda gerklę, reikia gerti ne karštus, o šiltus gėrimus, nes karšti tik didina uždegimą. Rūgščios sultys ir citrusiniai vaisiai sergant tonzilitu ar laringitu netinkami, nes ...

Kraujo spaudimas

Straipsnio šaltinis: 
www.SOS03.lt
Kraujo spaudimas.jpg

Kraujo spaudimas dar vadinamas kraujospūdžiu. Kraujospūdis - jėga, kuria kraujas tekėdamas kraujagyslėmis slegia jų sieneles.

Reikšmė

Kraujospūdžio reikšmė žmogaus organizme labai didelė. Dėl kraujospūdžio skirtumo arterijomis teka arterinis kraujas, todėl užtikrinamas organų ir audinių aprūpinimas deguonimi. Taip pat kraujospūdis užtikrina širdies darbą (jei sumažėja kraujospūdis, kartu sumažėja ir širdies susitraukimo jėga), šlapimo gamyba. Gydytojams kraujospūdis padeda įvertinti paciento širdies ir kraujagyslių funkciją. O dėl kraujospūdžio kapiliaruose užtikrinama medžiagų apykaita tarp kraujagyslių ir audinių bei organų.

Rūšys

Kraujospūdis skirstomas į dvi rūšis: arterinį ir veninį. Arterinis kraujospūdis priklauso aukšto kraujo spaudimo sistemai, o veninis atvirkščiai - žemo kraujo spaudimo sistemai. Arterinis kraujospūdis dar skirstomas į sistolinį (maksimalus spaudimas pasiekiamas širdies susitraukimo metu) ir diastolinį (maksimalus spaudimas pasiekiamas širdies atsipalaidavimo metu). Normalus sistolinis kraujospūdis yra 100-139 mmHg, o dialstolinis kraujospūdis - 60-89 mmHg. Dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų kraujospūdis gali padidėti arba sumažėti.

Kraujospūdžio padidėjimas

Kraujospūdžio padidėjimas dar vadinamas arterine hipertenzija (AH). Lietuvoje padidėjęs kraujospūdis aptinkamas apie 59% moterų ir 51% vyrų. AH diagnozuojama tik tuomet, jei tris kartus atsitiktinai pamatavus kraujospūdį per tą patį mėnesį jis randamas padidėjęs. Kol kraujospūdis yra padidėjęs nesmarkiai, ligonis nejaučia jokių ligos simptomų. Todėl labai svarbu matuoti kraujospūdį ir nesergant arterine hipertenzija, kad ja susirgus gydymą galima būtų pradėti kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje. Labiau padidėjus kraujospūdžiui ligoniai dažnai skundžiasi spengimu ausyse, galvos svaigimu, padidėjusiu nervingumu, galvos skausmais pakaušyje, sprande. Laiku nepradėjus reguliuoti kraujospūdžio jis pakyla dar labiau, ilgainiui pažeidžiamos smegenys, širdis, inkstai, akys. Pradeda atsirasti šių organų pažeidimo simptomai: duriantys skausmai krūtinkaulio srityje, širdies permušimai, galvos svaigimas, suprastėjusi klausa, suvokimas, mirgėjimai akyse, šlapimas putoja (dėl šlapime atsiradusių baltymų). Ir toliau nereguliuojant kraujospūdžio iškyla didelė insulto, infarkto, progresuojančio aklumo, inkstų funkcijos nepakankamumo grėsmė.

Kraujospūdžio sumažėjimas

Kraujospūdžio sumažėjimas vadinamas hipotenzija. Hipotenzija nėra tokia pavojinga kaip arterinė hipertenzija. Sumažėjęs kraujospūdis dažniausiai vargina jaunas moteris iki 30 metų. Nukritus kraujospūdžiui pacientai jaučiasi labai pavargę, mieguisti. Smarkiai sumažėja jų darbingumas. Smarkiai svaigsta galva (ypač staigiai atsistojus ar atsikėlus). Dažnai šąla rankos ir kojos. Atsiranda sąmonės netekimo rizika, o kartu ir pavojus krentant susižeisti. Todėl pajutus labai didelį silpnumą kojose reikėtų atsisėsti ar atsigulti, nuleisti galvą į apačią, o kojas pakelti į viršų.

Arterinį kraujospūdį tiesiogiai veikiantys veiksniai:

  • Stresas (didina kraujospūdį, taigi didina ir AH riziką).
  • Fizinis krūvis (didina sistolinį kraujospūdį, todėl hipotenzija sergantiems žmonėms reikėtų daugiau judėti, o sergantiems AH - vengti didelio fizinio krūvio).
  • Amžius (vyresnis amžius didina AH riziką dėl kraujagyslių sienelių standėjimo).
  • Lytis (iki menopauzės estrogenai saugo moteris nuo kraujospūdžio didėjimo).
  • Hipodinamija, rūkymas, netaisyklinga mityba (per gausus druskos vartojimas, riebaus maisto vartojimas, mineralų stoka maiste), piknaudžiavimas alkoholiu didina arterinį kraujospūdį, o kartu ir riziką susirgti AH.
  • Genetiniai veiksniai (tiek arterinė hipertenzija, tiek hipotenzija gali būti paveldima).

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis tuomet, jei pamatavus kraujospūdį jis neatitinka pateiktų normų arba žmogus jaučia kraujospūdžio sutrikimui būdingus simptomus. Gydytojas, esant reikiamybei, visuomet paskiria kraujospūdį reguliuojantį gydymą.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai