Demencija

Demencija, dar vadinama silpnaprotyste - dažnas klinikinis sindromas, varginantis senyvo amžiaus žmones (dažniausiai virš 65 metų). Juo serga beveik dešimtadalis viso pasaulio gyventojų. Kasmet užregistruojama vis daugiau demencijos atvejų. Kadangi demencija smarkiai pablogina žmogaus ir jį supančių artimųjų gyvenimo kokybę, būtina žinoti, ką reikia daryti, kad kuo ilgiau būtų galima išlaikyti įvairius savo gebėjimus.

Priežastys

Dažniausiai silpnaprotystė pasireiškia dėl degeneracinių procesų galvos smegenyse (smegenų ląstelių irimo). Smegenų degeneraciją gali sukelti apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis, vitamino B12 trūkumas, progresuojanti Parkinsono, alzheimerio liga, hidrocefalija (smegenų skilvelių išsiplėtimas). Taip pat galvos smegenų degeneracijos priežastis gali būti ir kraujagyslių ligos, tokios kaip: arterinė hipertenzija, galvos smegenų arterijų sklerozė, insultas.

Požymiai

Demencija pagal simptomatiką ir atsiradimo priežastį skirstoma į keletą rūšių.

Jei demenciją sukelia galvos smegenų arterijų sklerozė, pirmiausia pasireiškia spaudimo jausmas galvoje, ausies ūžesys, taip pat galva gali apsvaigti pasilenkus ar išsitiesus. Ligoniai dažnai užsnūsta, naktį juos kamuoja nemiga. Pacientui darosi sunku sutelkti dėmesį, kalbant jis pamiršta žodžius, nors vardus ir skaičius įsimena greitai. Vėliau staiga labai pablogėja psichinė būklė. Pakinta žmogaus asmenybė. Kartu gali būti stebimi ir neurologiniai požymiai (paralyžiai, eisenos sutrikimai, silpnumai galūnėse). Po tam tikro laiko gali atsirasti visiška silpnaprotystė.

Demencijai pasireiškus sergant alzheimerio liga, ligoniai nesugeba įsiminti naujų faktų (nors puikiai prisimena senus įvykius), priimti sprendimų, kritiškai vertinti savo poelgių ir jausmų. Sutrinka abstraktus mąstymas, pakinta žmogaus asmenybė, galiausiai atsiranda visiška silpnaprotystė. Atsiradus hidrocefalijai (išsiplėtus smegenų skilveliams) sutrinka mąstymas, atmintis, atsiranda apatija, traukulių priepuoliai, galiausiai silpnaprotystė.

Taip pat demencijoms yra priskiriamos Picko liga ir Kenkėjų psichozė. Sergantiems Picko liga degeneraciniai smegenų pokyčiai atsiranda sulaukus keturiasdešimties metų. Tokie žmonės atrodo primityvūs, netaktiški, valdomi instinktų, abejingi. Rečiausiai iš demencijų pasireiškia Kenkėjų psichozė. Ja sergantiems asmenims vaidenasi, jog juos puola parazitai, kurie šliaužioja po odą, lenda pro kūno angas.

Tyrimai

Pirmiausia ligonis, kuriam įtariama demencija, apklausiamas, vėliau ištiriamas fiziškai, atliekamas neurologinis ištyrimas. Gali būti skiriami laboratoriniai tyrimai (kraujo, šlapimo). Taip pat įvairūs galvos smegenų tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, galvos smegenų kraujagyslių angiografija). Visuomet siekiama išsiaiškinti pirminę demencijos priežastį. Taip pat atliekami įvairūs intelekto testai, testai kognityvinėms funkcijoms (kalbos įgūdžiams, atminčiai, orientacijai, dėmesio sutelkimui) nustatyti. Gali būti atliekamas ir „laikrodžio testas". Pacientas paprašomas nupiešti laikrodį (su rodyklėmis, valandomis). Jei pacientui nepavyksta atlikti užduoties teisingai, galima įtarti silpnaprotystės požymius.

Gydymas

Gydymas dažniausiai būna tiesiogiai susijęs su demencijos atsiradimo priežastimi. Dėl kraujagyslių ligų atsiradusi demencija gydoma galvos smegenų kraujotaką gerinančiais vaistais (pvz. Nitroglicerinu). Taip pat visoms demencijų rūšims gydyti tinka smegenų medžiagų apykaitą skatinantys vaistai. alzheimerio ligos gydymui naudojami anticholinesterazės inhibitoriai. Taip pat įvairių demencijų gydymui šiuo metu plačiai naudojamas memantinas - medikamentas, gerinantis kognityvines funkcijas. Daugelyje vakarų šalių taip pat naudojamas ginkmedžio ekstraktas. Manoma, kad jis gerina atmintį, miegą, mažina galvos skausmus ir svaigimą.

Prognozė

Nors demencija nėra išgydoma liga, labai svarbu kuo labiau sulėtinti jos progresavimą. Reikia nenusiminti ir kuo ilgiau stengtis išlaikyti turimus gebėjimus. Stengtis išmokti kažko naujo, dirbti protinį darbą, nuolat kartoti tai, kas išmokta, domėtis naujais dalykais, daug bendrauti su kitais žmonėmis. Padėti gali psichologai ar psichoterapeutai, savitarpio pagalbos grupės.