Vaistažolių vonių nauda ir galia

Vaistažolės tinka naudoti ne tik arbatoms ruošti ir patiekalams pagardinti. Profilaktinės vaistažolių vonios yra prieinamiausia, pigiausia ir efektyviausia ligų prevencinė procedūra.

Tokias vonias patartina ruošti vieną du kartus per savaitę ir lepintis jose po 15-20 minučių. Malonus vonios aromatas stimuliuoja odos ir uoslės receptorius, sukelia mielus prisiminimus, pakelia nuotaiką, atstato jėgas, teigiamai veikia organizmą. Tačiau kaip pasiruošti gydomąsias vonias, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jis nustatys procedūrų skaičių, periodiškumą.

Vasarą vaistažolių vonioms arba pirtims nesunku rasti gamtoje, o žiemą jų galima nusipirkti vaistinėse. Dabar naudinga peržiūrėti namie turimas vaistažoles ir įvertinus jų galiojimo terminą (pavyzdžiui, baigiasi galiojimo laikas) pritaikyti vonioms. Mat joms arba pirtims tinka ir žaliavos atliekos (stiebai, pažeisti, pageltę bei sutrupėję lapai ir t. t.), kurios šalinamos ruošiant tinkamą ir kokybišką vaistinę augalinę žaliavą.

Vienai voniai (180-200 l) suaugusiam žmogui reikia 300-700 g augalinės žaliavos, vaikui (iki 15 metų) - 150-200 g.

Organizmą stiprinančios ir medžiagų apykaitą reguliuojančios vonios ruošiamos iš džiovintų dilgėlių, dirvinių asiūklių, takažolių, žydinčių avižų, ramunių ir ežiuolių žolės.

Raminamosioms vonioms tinka melisų žolė, apynių spurgai, levandų žiedai arba šio augalo visa antžeminė dalis ir valerijonų šaknys. Valerijonų žiedstiebių vonia itin tinka hiperaktyviems vaikams. Raminamosios vonios nerekomenduojamos sergantiems depresija ir turintiems žemą kraujospūdį.

Tonizuojančios vonios ruošiamos iš pipirmėčių žolės, pušų spyglių su šakelėmis ir kankorėžių. Tokios vonios nerekomenduojamos aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis.