To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Dantų gydytojas sako pacientei...

Dantų gydytojas sako pacientei:
- Nereikia taip plačiai išsižioti.
- Jūs pats man pasakėte, kad turite ten įkišti veidrodį ir instrumentus.
- Bet pats aš lieku išorėje!

  • Nevalgykite daugiau negu 3g druskos per dieną, nes didelis natrio kiekis kraujyje gali būti viena iš hipertenzijos priežasčių.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Jaunesni nei 35 metų amžiaus asmenys, kurie patyrė širdies smūgį, bet toliau rūko, turi tris kartus didesnę riziką sirgti širdies ligomis nei tie, kurie neberūko.

Gamtos vaistinė nuo peršalimo ligų

Straipsnio šaltinis: 
Valstiečių laikraštis, www.valstietis.lt
medus nuo visu ligu.jpg

Pajutote pirmuosius peršalimo požymius? Skubėkite plikytis vaistažolių arbatos ir gerai išprakaituoti. Žinoma žolininkė Jadvyga Balvočiūtė sako, kad ligos daugybės vaistažolių bijo labiau nei velnias šermukšnio lazdos. Kodėl taip sakoma? Šermukšnyje yra tokia gausybė sveikatai naudingų dalykų, kad prie juos vartojančio žmogaus ligai pristoti yra labai sunku. Beje, liaudies medicinos patarimai gali padėti išvyti daug ligų, tad ir prisiminkime juos.

Šermukšniai turi ne tik daug vitaminų (naudingi sergantiesiems avitaminoze, mažakraujyste, organizmui išsekus), bet ir pektinų, kurie sujungia į žarnyną patekusias nuodingas medžiagas ir neleidžia joms rezorbuotis į kraują. Taip pat neleidžia per plonojo žarnyno sieneles rezorbuotis angliavandeniams, dėl ko žmogaus organizmas gauna mažiau kalorijų ir liesėja. Be to, šermukšniai turi antibakterinių savybių, tad patariama vartoti sergant uždegimais, peršalus.

Prakaitas išsunkia ligą

Kai puola peršalimo ligos, pirmiausia būtina gerai išprakaituoti. Daug žolelių skatina prakaitavimą. Geriausiai žinoma - avietė. Tinka jos vaisiai, lapai ir kamienas. Aviečių arbata yra labai veiksminga su anyžių sėklomis, šalpusnių lapais, liepžiedžiais. Liepžiedžiai labiau skatina prakaitavimą sumaišyti su kmynų, moliūgų sėklomis, gervuogių lapais, jonažolėmis, juodojo šeivamedžio žiedais.

Gerai ir bruknių arbata, nes ji malšina troškulį, o tai aktualu karščiuojant. Prisigėrei tokios karštos arbatos, pamirkei kojas karštame vandenyje su druska (geriausiai tinka jūros druska, bet jei jos neturite, gerai ir valgomoji), garstyčiomis, ir - po šiltais patalais. Išprakaitavus nereikia greitai šokti iš lovos. Reikia tik persirengti sausais rūbais ir pagulėti, tikintis, kad rytoj ligos nebus nė kvapo.

Jei po ranka nėra jokių prakaitavimą skatinančių vaistažolių, tinka bet kokios kvapiosios žolelės. Ypač su medumi.

Gerklę reikia patepti

Peršalus dažnai visų pirma pradeda perštėti, skaudėti gerklę. Jei nieko nedarysite, pradėsite ir kosėti. Gerk¬lei gydyti žolininkė rekomenduoja naudoti šeivamedžio, vingiorykščių, debesylų žolelių arbatas. Plautės šalina užkimimą, gydo kosulį.

Kai skauda gerklę, į arbatą gerai įberti sėmenų, kad jų gleivės suteptų gerklę. Sėmenys turi priešuždegiminių savybių. Pasninko metu senovės lietuviai sėmenimis netgi maitindavosi, o jų prikimštais čiužiniais nuo pragulų gynėsi.

Jei skauda gerklę ar kosėjame, pakvėpuokime bulvių garais: išvirkime bulvių su lupenomis, užsimeskime ant galvos paklodę ir pabūkime toje garų kameroje keliolika minučių. Kai kas rekomenduoja bulvių nuovirą ir gerti (būtinai šviežią ir šiltą), bet jų garai - veiksmingesni.

Kosuliui įveikti

Nuo kosulio padeda nemažai vaistažolių. Debesylų šaknų nuoviras leng¬vina atsikosėjimą, tinka įvairioms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Šalpusniai labai lengvina atsikosėjimą, mažina uždegimą, skystina skreplius ir skatina jų išsiskyrimą. Sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru labai veiksmingos yra rasakilos. Atsikosėti padeda ir pušų pumpurų užpilas ar nuoviras.

Organizmą reikia stiprinti

Prie imuninę sistemą stiprinančių žolių J.Balvočiūtė visuomet pamini ežiuolę. Kasdien galima pasigaminti arbatos iš kiečių, garšvų, stumbražolių, bruknių, beržų, juodųjų serbentų, gervuogių, šaltalankių, aviečių lapų, erškėčių, kalendrų vaisių, drebulės pumpurų. Patartina nepamiršti česnako - paties paprasčiausio liaudiško antibiotiko, prilygstančio penicilinui. Organizmas bus stipresnis ir to žmogaus, kuris valgo daug svogūnų. O kur dar šaltalankiai, gudobelės, kuriose sutelpa kone visa Mendelejevo lentelė.

Nepamirškime medaus

Daugelį ligų rekomenduojama gydyti medumi, po kruopelytę sunešiotą iš įvairiausių augalėlių. Jis tinka ir peršalimo ligoms. Labiausiai žinomas patarimas - gerti karštą pieną su medumi arba vaistažolių arbatomis.

J.Balvočiūtė pataria į karštą skystį medaus nedėti, nes prapuola jo vaistingosios savybės, lieka tik saldumas. Jei nuo peršalimo ligų į arbatą, kurią gersime su medumi, įtarkuosime imbiero šaknies, tai bus ypatingai veiksminga priemonė.

Pakilus temperatūrai dažnai nesinori valgyti. Taip organizmas pataria, kaip elgtis. Jei nesinori valgyti, vadinasi, tuo metu ir nereikia, organizmas negali dėmesio skirti virškinimui.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai