Gydomosios šilauogių savybės

Šiuolaikiniai tyrimai, atlikti laboratorijose visame pasaulyje, patvirtina teoriją, kad tai ypač vertingos uogos.

Tai natūrali apsauga nuo navikinių ligų sukėlėjų. JAV Valstybinės maisto tarnybos atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad šilauogės labai turtingos natūralių antioksidantų (pvz.: vitaminų A, C, E). Antioksidantai neutralizuoja laisvųjų radikalų junginius, galinčius naikinti ląstelių sieneles ir DNR struktūrą. Panašiai kaip antioksidantai, organizmo neigiamus procesus stabdo antocianinų ir fenolių junginiai, kurių taip pat gausu šilauogėse. Uogose esančios elago ir flavonoidų rūgštys stabdo navikinių ląstelių vystymąsi (pvz., gimdos kaklelio).

Tam tikri junginiai redukuoja blogąjį cholesterolį ir padeda gaminti gerąjį. Taigi mažinama širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo rizika, insulto grėsmė, sklerozės pokyčiai ar viršsvorio vystymasis. Čia labai svarbūs fitoestrogenai - augaliniai hormonai.

Tiriamiesiems kasdien išgeriant pusę litro šilauogių sulčių, pastebėta, kad jie geriau mokosi ir įsimena žodžius, taip pat susilpnėja depresijos simptomai, rašoma tyrimo ataskaitoje, kurią paskelbė žurnalas „Journal of Agricultural and Food Chemistry". Taigi šilauogės stabdo organizmo senėjimo procesus ir profilaktiškai saugo nuo Alzcheimerio ligos ar aterosklerozės. Teigiamas uogų poveikis siejamas su jose esančiais flavonoidais, kurie pagerina neuronų jungtis, ląstelių sąveiką ir stimuliuoja neuronų atsikūrimą.

Uogos saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažiną jų infekcijų riziką. Tam tikri biologiškai aktyvūs junginiai užkerta kelią bakterijoms, atakuojančioms sveikąsias ląsteles, dengiančias šlapimo takų sieneles.

Vertingieji antocianinai, sukaupti šilauogėse, stiprina regėjimą ir mažina akių nuovargį.

Šios uogos - puiki priemonė gydyti uždegimus, pvz., Švedijoje, džiovintomis šilauogėmis gydomas viduriavimas, nes tam tikros medžiagos naikina E.Coli bakterijas.

Folio rūgštis teigiamai veikia vaisių nėštumo metu.

Pagal beta karotino kiekį uogos prilygsta sojoms, žaliesiems žirneliams ar varškei, tiamino (B1) burokėliams, kriaušėms, juodiesiems serbentams, riboflavino (B2) - šaltalankiams, citrinoms ar juodiesiems serbentams, niacino (PP) - juodiesiems serbentams.

Be jau minėtų medžiagų, uogose būna 10,3-21,4% sausų tirpiųjų medžiagų, 4,2-15,6% angliavandenių (vyrauja monosacharidai), 0,2-1,3% organinių rūgščių, 160-430 mg% antocianų, turi pektinų, antioksidantų, antocianozidų, bakterijų inhibitorių, elago rūgšties, skaidulinių medžiagų.

Uogos valgomos šviežios (turi 57 kcal) ar šaldytos (turi 54 kcal) „Higbush Blueberry Production Guide" (1992) duomenimis, šaldytos uogos tik pagal kai kurių medžiagų kiekius šiek tiek nusileidžia šviežioms.