Vaistinė ramunė

Vaistinės ramunės - vienamečiai, gausiai šakoti, 10-70 cm. aukščio augalai. Lapai plunksniškai suskaldyti siūliškomis skiltimis. Žiedai šakų viršūnėse susitelkę gana smulkiais, 1,5-2 cm. skersmens, kūgio pavidalo graižais. Liežuviškieji graižo žiedai balti, vamzdiškieji- geltoni. Augalai yra būdingo savito kvapo.

Vaistinės ramunės žydi nuo gegužės iki rugsėjo. Gausiausiai žydi birželio-liepos mėnesiais. Auga žieminių javų pasėliuose, dykvietėse, šiukšlynuose, rečiau - pakelėse. Anksčiau vaistinės ramunės buvo dažnos visoje Lietuvoje, o ypač gausios vietovėse, kur vyrauja molio ir priemolio dirvožemiai. Šviesomėgiai, pavėsio nepakenčiantys augalai. Dabar pasėliuose pasitaiko retai, todėl vaistams paprastai auginamos daržuose.

Savaime vaistinės ramunės, tikriausiai, paplitusios gana sausringose pietinėse Europos ir Pietvakarių Azijos srityse, o Lietuvoje, taip pat ir daugelyje Europos šalių, jos priskiriamos prie archeofitų. Taip vadinami augalai, kurie į tam tikrą teritoriją labai seniai pakliuvo dėl žmonių veiklos. Gali būti, kad vaistinės ramunės pateko su javų grūdais arba nuo labai seniai buvo auginamos kaip vaistiniai augalai.

Lietuvoje liaudiškai ramunėmis dažnai vadinami kelių skirtingų genčių augalai, pirmiausia- paprastosios baltagalvės, taip pat šunramuniai ir bobramuniai. Be vaistinių ramunių, šalyje nuo XIXa pabaigos visur išplito bevainikės ramunės, augančios kiemuose, pakelėse, prie takų. Liaudies medicinoje bevainikių ramunių nuoviras paprastai naudojamas išoriškai: išbėrimams, votims, žaizdoms gydyti ir vonioms.
Jaunų vaistinių ramunių lapų kartais dedama į salotas ir mišraines, jais puošiami patiekalai. Iš džiovintų graižų verdama kvapni arbata.

Vaistinės ramunės, neretai vadinamos ramunėlėmis arba ramunėliais, nuo labai seniai gerai žinomi ir bene dažniausiai Europoje naudojami vaistiniai augalai. Džiovintų vaistinių ramunių anksčiau būdavo beveik kiekvienuose namuose, jų antpilu gydyta daug ligų.

Vaistinių ramunių antpilas liaudies medicinoje nuo seno vartojamas įvairiems virškinimo sistemos sutrikimams šalinti, nervinei įtampai, dirglumui slopinti, o išoriškai - pūliuojančioms žaizdoms, nudegimams, įvairioms odos ligoms gydyti. Žiedų antpilas taip pat malšina skausmą ir spazmus, slopina uždegimus, skatina prakaito ir šlapimo skyrimąsi, praplečia kraujagysles, stiprina organizmą. Graižų nuoviras veiksmingai gydo vaikų virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus, kūdikiams padeda kaip raminamieji dygstant dantims. Vaistinių ramunių nuoviru skalaujama gerklė ir burnos ertmė esant uždegimui, sergant angina, gydant gleivinių opas. Daug antpilo arba nuoviro gali sukelti vėmimą. Iš stiebu distiliacijos būdu gaunamas chamazulenas efektyviai gydo alergijas ir vartojamas nuo astmos, šienligės.

Iš visų vaistinių ramunių dalių gaminami homeopatiniai preparatai, skirti mažinti vaikų dirglumą dygstant dantims.

Vaistinių ramunių eterinis aliejus ir ekstraktas plačiai naudojami parfumerijoje. Jie įeina j kremų, šampūnų, losjonų sudėtį. Seniau šių augalų stiebų, kad atbaidytų vabzdžius, dėdavo į čiužinius. Žiedai audinius dažo geltonai arba gelsvai.

Graižai skinami, kai pradeda skleistis kraštiniai vamzdiškieji žiedai ir graižąs būna dar beveik plokščias. Nuskynus graižus, augalai šakojasi ir vėl žydi. Surinktą žaliavą reikia džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Norint užsiauginti vaistinių ramunių, sėklas geriausia sėti rudenį (rugsėjo pabaigoje) arba anksti pavasarį.