To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Psichologas – žmogus, kuris dailiai...

Psichologas – žmogus, kuris dailiai merginai įėjus į kambarį, stebi visa kita.

  • Per dieną suvalgykite apie 400 gramų daržovių ir vaisių (išskyrus bulves). Jie padės  išvengti nutukimo, sumažins vėžio riziką, cholesterolio kiekį kraujyje, aprūpins organizmą ...

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Beveik 80 proc. 20-45 metų Lietuvos didmiesčių gyventojų yra patenkinti savo lytiniu gyvenimu. Jo kokybė tiesiogiai proporcinga gaunamoms pajamoms ir atvirkščiai proporcinga amžiui, rodo ...

Vaistinė ramunė

Vaistine ramune.jpg
Lotyniškas pavadinimas: 
Marticaria recutita

Vaistinės ramunės - vienamečiai, gausiai šakoti, 10-70 cm. aukščio augalai. Lapai plunksniškai suskaldyti siūliškomis skiltimis. Žiedai šakų viršūnėse susitelkę gana smulkiais, 1,5-2 cm. skersmens, kūgio pavidalo graižais. Liežuviškieji graižo žiedai balti, vamzdiškieji- geltoni. Augalai yra būdingo savito kvapo.

Vaistinės ramunės žydi nuo gegužės iki rugsėjo. Gausiausiai žydi birželio-liepos mėnesiais. Auga žieminių javų pasėliuose, dykvietėse, šiukšlynuose, rečiau - pakelėse. Anksčiau vaistinės ramunės buvo dažnos visoje Lietuvoje, o ypač gausios vietovėse, kur vyrauja molio ir priemolio dirvožemiai. Šviesomėgiai, pavėsio nepakenčiantys augalai. Dabar pasėliuose pasitaiko retai, todėl vaistams paprastai auginamos daržuose.

Savaime vaistinės ramunės, tikriausiai, paplitusios gana sausringose pietinėse Europos ir Pietvakarių Azijos srityse, o Lietuvoje, taip pat ir daugelyje Europos šalių, jos priskiriamos prie archeofitų. Taip vadinami augalai, kurie į tam tikrą teritoriją labai seniai pakliuvo dėl žmonių veiklos. Gali būti, kad vaistinės ramunės pateko su javų grūdais arba nuo labai seniai buvo auginamos kaip vaistiniai augalai.

Lietuvoje liaudiškai ramunėmis dažnai vadinami kelių skirtingų genčių augalai, pirmiausia- paprastosios baltagalvės, taip pat šunramuniai ir bobramuniai. Be vaistinių ramunių, šalyje nuo XIXa pabaigos visur išplito bevainikės ramunės, augančios kiemuose, pakelėse, prie takų. Liaudies medicinoje bevainikių ramunių nuoviras paprastai naudojamas išoriškai: išbėrimams, votims, žaizdoms gydyti ir vonioms.
Jaunų vaistinių ramunių lapų kartais dedama į salotas ir mišraines, jais puošiami patiekalai. Iš džiovintų graižų verdama kvapni arbata.

Vaistinės ramunės, neretai vadinamos ramunėlėmis arba ramunėliais, nuo labai seniai gerai žinomi ir bene dažniausiai Europoje naudojami vaistiniai augalai. Džiovintų vaistinių ramunių anksčiau būdavo beveik kiekvienuose namuose, jų antpilu gydyta daug ligų.

Vaistinių ramunių antpilas liaudies medicinoje nuo seno vartojamas įvairiems virškinimo sistemos sutrikimams šalinti, nervinei įtampai, dirglumui slopinti, o išoriškai - pūliuojančioms žaizdoms, nudegimams, įvairioms odos ligoms gydyti. Žiedų antpilas taip pat malšina skausmą ir spazmus, slopina uždegimus, skatina prakaito ir šlapimo skyrimąsi, praplečia kraujagysles, stiprina organizmą. Graižų nuoviras veiksmingai gydo vaikų virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus, kūdikiams padeda kaip raminamieji dygstant dantims. Vaistinių ramunių nuoviru skalaujama gerklė ir burnos ertmė esant uždegimui, sergant angina, gydant gleivinių opas. Daug antpilo arba nuoviro gali sukelti vėmimą. Iš stiebu distiliacijos būdu gaunamas chamazulenas efektyviai gydo alergijas ir vartojamas nuo astmos, šienligės.

Iš visų vaistinių ramunių dalių gaminami homeopatiniai preparatai, skirti mažinti vaikų dirglumą dygstant dantims.

Vaistinių ramunių eterinis aliejus ir ekstraktas plačiai naudojami parfumerijoje. Jie įeina j kremų, šampūnų, losjonų sudėtį. Seniau šių augalų stiebų, kad atbaidytų vabzdžius, dėdavo į čiužinius. Žiedai audinius dažo geltonai arba gelsvai.

Graižai skinami, kai pradeda skleistis kraštiniai vamzdiškieji žiedai ir graižąs būna dar beveik plokščias. Nuskynus graižus, augalai šakojasi ir vėl žydi. Surinktą žaliavą reikia džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Norint užsiauginti vaistinių ramunių, sėklas geriausia sėti rudenį (rugsėjo pabaigoje) arba anksti pavasarį.

Receptai su šia vaistažole: 

Užpilo ruošimas ir vartojimas

 

  • 1 valg. šaukštas ramunėlių žiedų užpilamas stikline verdančio vandens, uždengiama ir 15 min. palaikoma. Atvėsinama, nukošiama. Geriama po stiklinę 2-3 kartus per dieną prieš valgį ir tarp valgymų. Negalima gerti karšto užpilo, tik atvėsintą - šiltą. Išoriniam vartojimui ruošiamas dukart stipresnis užpilas, kuris tinka skalavimams, pavilgams.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai