Paprastoji trūkažolė

Paprastosios trūkažolės yra daugiamečiai, 30-150 cm. aukščio augalai, išauginantys stambią, iki 2cm skersmens ir 50cm ilgio liemeninę šaknį. Stiebas šakotas, kaip ir lapai, apžėlęs retokais šiurkščiais plaukeliais. Graižai 3-4 cm. skersmens. Žiedai mėlyni, retai rausvi arba balti. Vaisiai - lukštavaisiai su skristuku. Žydi nuo liepos iki rugsėjo.

Paprastosios trūkažolės aptinkamos pakelėse, dykvietėse, dirvonuose, kultūrinėse pievose, prie sodybų. Įsikuria įvairios mechaninės sudėties, dažniausiai šarminguose molio arba priemolio dirvožemiuose. Paprastosios trūkažolės randamos visoje Lietuvoje.

Vidurio Europoje, taip pat ir Lietuvoje, paprastosios trūkažolės priskiriamos prie archeofitų grupės. Tai tokie augalai, kurie po paskutiniojo ledynmečio paplito ne savaime, bet dėl žmonių veiklos. Dabar visoje šalyje dažnos, savaiminių augalų įspūdį sudarančios paprastosios trūkažolės tikriausiai kartu su žmonėmis iš Viduržemio pajūrio srities į šiaurę atkeliavo kaip maistiniai augalai. Vėliau, atsiradus geresnių daržovių, trūkažolės buvo beveik pamirštos ir valgomos tik nesant kitokio maisto arba vartojamos gydymuisi. Daržuose ar prie būstų veisti augalai ėmė daugintis savaime ir plisti, tačiau jie iki šiol tebeauga pažeistose buveinėse.

Literatūroje nurodoma, kad trūkažolės maistui arba gydymo tikslais vartojant ilgai ir dideliais kiekiais, jose esantys junginiai gali pakenkti akių tinklainei.

Paprastosios trūkažolės yra liaudies medicinoje seniai naudojami ir labai vertinami vaistiniai augalai. Švieži lapai ir šaknys arba džiovintų nuoviras gerina virškinimą ir apetitą, stimuliuoja kasos ir kepenų veiklą, tulžies skyrimąsi, mažina cukraus kiekį kraujyje, stiprina organizmą, turi baktericidinių savybių. Nustatyta, kad šaknų nuoviras padeda sergantiems gelta, esant padidėjusioms kepenims, juo gydoma podagra ir reumatas. Šviežių augalų nuoviras skatina šlapimo skyrimąsi, todėl vartojamas smėliui iš inkstų ir šlapimo takų šalinti. Tyrimais nustatyta, jog šaknų ištrauka lėtina širdies ritmą, veikia raminamai, bet nesumažėja jėga ir ištvermė. Pieniškomis sultimis išoriškai gydomos rankų karpos.

Paprastųjų trūkažolių šaknyse yra 50-60 procentų inulino, apie 7 procentus fruktozės. Lapuose esama inulino, seksviterpenų, laktonų, triterpenų, organinių rūgščių. Vaistams naudojamos šaknys kasamos rudenį, kai nudžiūsta lapai. Iškastas šaknis reikia nuvalyti, įvariai nuplauti, supjaustyti gabaliukais ir džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 50°C temperatūroje. Storas šaknis galima perskelti išilgai. Kavos pakaitalui(vadinamam cikorija) gaminti skirtos šaknys supjaustomos apytiksliai 1 cm. ilgio gabalėliais ir 10-12 valandų džiovinamos maždaug 100°C temperatūroje.

Manoma, kad paprastosios trūkažolės - vienos iš seniausių daržovių. Maistui dažniausiai vartojami lapai ir šaknys, rečiau- ūgliai ir graižai. Lapai kartūs, todėl nedaug jų dedama į salotas, mišraines. Tamsoje auginami lapai ne tokie kartūs, bet juose mažiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Išsiskleidusiais graižais puošiami patiekalai. Šaknys maistui vartojamos keptos ir virtos, skoniu primena pastarnokus. Trūkažolių šaknis patariama valgyti sergantiems cukralige, nes jose gausu inulino. Šaknų dedama į sriubas, padažus. Skrudintos ir maltos šaknys vartojamos kaip kavos pakaitalas. Geriausia vartoti ne senesnes kaip 2 metų augalų šaknis, nes senesnės tampa labai karčios.