Paprastoji rugiagėlė

Paprastosios rugiagėlės yra vienamečiai, dažniausiai žiemojantys, 20-80 cm. aukščio augalai. Stiebas stačias, gausiai šakotas, apsiraizgęs voratinkliškais plaukeliais. Lapai lancetiški, apatiniai- kotuoti, viršutiniai - bekočiai. Žiedai susitelkę graižais, po vieną išaugančiais šakų viršūnėse. Kraštiniai graižo žiedai piltuviškieji, viduriniai - vamzdiškieji, dažniausiai sodriai mėlyni, rečiau - violetiniai arba balti. Dabar išvesta nemažai veislių paprastųjų rugiagėlių, kurių žiedai balti, melsvi, tamsiai mėlyni, violetiniai, rausvi.

Paprastosios rugiagėlės gausiausiai žydi birželio mėnesį, pavienių žydinčių augalų pasitaiko iki vėlyvo rudens. Auga dirbamuose laukuose, žiemkenčių pasėliuose, pūdymuose, dykvietėse, dirvonuose. Dažniausiai įsikuria trąšiame, vidutiniškai drėgname dirvožemyje. Paprastosios rugiagėlės yra šviesomėgiai, pavėsio nepakenčiantys augalai. Paplitusios visoje Lietuvoje ir yra dažnos javų pasėlių piktžolės.

Įdomu, kad 1968 m. rugiagėlė išrinkta Estijos nacionaline gėle. Tokį estų pasirinkimą lėmė daug motyvų. Javuose augančios rugiagėlės daugeliui siejasi su rugiais ir kasdienine duona. Rugiagėlių žiedai puošnūs ir tradiciškai iš jų merginos per šventes pina vainikus, tačiau apie vieną, ir bene svarbiausią, visiems žinomą priežastį ilgai niekas nekalbėjo. Estams mėlyna rugiagėlių žiedų spalva buvo nacionalinės, Sovietų Sąjungoje uždraustos vėliavos simbolis. Taigi rugiagėlės tuo metu tapo ir savitu rezistencijos simboliu. Net sunku patikėti, bet 1969 m. vykusioje Estijos dainų šventėje sovietų valdžia uždraudė naudoti simboliką su mėlynomis rugiagėlėmis ir įsakė jas perdažyti raudonai, kad taptų panašios į gvazdikus.

Liaudies medicinoje paprastųjų rugiagėlių preparatai naudojami nuo labai seniai, tačiau šiuolaikinėje medicinoje šie augalai beveik pamiršti. Prancūzijoje iki šiol kartais naudojami iš rugiagėlių vainiklapių paruošti preparatai akių nuovargiui malšinti.

Nuo seno tikima, kad rugiagėlės geriausiai padeda mėlynakiams, o rudakiai turėtų vartoti iš plačialapių gysločių pagamintus akių lašus.

Paprastųjų rugiagėlių džiovintų žiedų antpilas slopina kosulį, turi sutraukiamųjų ir kraujavimą stabdančių savybių, yra švelniai veikianti šlapimo skyrimąsi skatinanti ir truputį vidurius laisvinanti priemonė, turi baktericidinių savybių, gerina apetitą, stiprina organizmą. Žiedų, graižų arba žolės antpilas kartais vartojamas vandenligei gydyti, nuo vidurių užkietėjimo, antpilu skalaujama gerklė ir burnos ertmė gleivinėse esant opelių arba kraujuojant dantenoms. Augaluose esančios karčiosios medžiagos skatina skrandžio ir kepenų veiklą, tulžies skyrimąsi, padidina organizmo atsparumą užkrečiamosioms ligoms. Liaudies medicinoje paprastųjų rugiagėlių sėklos buvo vartojamos kaip švelniai veikiantys laisvinamieji, ypač tinkami vaikams. Žolės arba tik lapų nuoviru gydytas reumatas.

Rugiagėlių antpilas arba nuoviras naudojami plaukams skalauti, nes stiprina jų šaknis ir padeda atsikratyti pleiskanų.

Jauni paprastųjų rugiagėlių ūgliai valgomi švieži arba troškinti su daržovėmis. Šviežių piltuviškųjų žiedų kartais dedama į salotas ir mišraines, jais puošiami patiekalai. Iš žiedų gaunami mėlyni dažai naudojami konditerijos gaminiams, rečiau- gėrimams, dažyti.

Anksčiau iš paprastųjų rugiagėlių žiedų gamintas mėlynas rašalas, o naudojant kandikus mėlynai dažyti audiniai. Deja, dažai yra palyginti nepatvarūs. Rugiagėlių ekstraktas naudojamas gaminant kai kuriuos šampūnus ir losjonus plaukams.