To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Gydytojau, pernai jūs man patarėte vengti drėgmės...

Gydytojau, pernai jūs man patarėte vengti drėgmės. Aš taip ir dariau. Dabar visai neskauda.
- Tai ko pas mane atvykote?
- Paklausti, ar jau galiu praustis?

  • Naudokite dezodorantą vietoj antiperspiranto, nes pastarieji gali įtakoti krūties vėžio atsiradimą.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Nerimo sutrikimai, kuriems būdinga nuolatinė, įkyri, neracionali konkretaus objekto ar situacijos baimė, vadinami fobijomis. Fobijų yra apie 500 rūšių ir jos skirstomos į specifines ir ...

Juodoji kiauliauogė

Juodoji kiauliauoge.jpg
Solanum nigrum.jpg
Lotyniškas pavadinimas: 
Solanum nigrum

Juodosios kiauliauogės- vienamečiai, 20-60 cm. aukščio, gausiai šakoti augalai. Žiedai balti, sukrauti nedidelėmis kekėmis. Vaisius- uoga iki 1cm skersmens. Nesunokusios uogos būna žalios, sunokusios- juodos, šiek tiek blizgios.

Juodosios kiauliauogės aptinkamos daržuose, dykvietėse, panamėse, patvoriuose, prie geležinkelių. Įsikuria drėgname ir derlingame dirvožemyje. Šviesomėgiai augalai, gerai augantys atvirose vietose. Po medžiais arba tarp tankių žolių randamos kiauliauogės žemos, beveik nešakotos, menkai žydi ir dera. Anksčiau Lietuvoje juodosios kiauliauogės buvo gana dažnos, aptinkamos daugelyje kaimų. Dabar gerokai retesnės.

Juodosios kiauliauogės yra artimos valgomųjų bulvių ir paprastųjų karklavijų giminaitės- priklauso tai pačiai genčiai. Lietuvoje juodosios kiauliauogės priskiriamos prie archeofitų grupės. Tai augalai, kurie į šalies teritoriją pateko dėl žmonių veiklos anksčiau negu XVIa. Gali būti, kad kiauliauogės kadaise augintos maistui, bet vėliau ėmė daugintis savaime ir pasiliko prie žmonių būstų, dirbamuose laukuose ir kitokiose suardytose buveinėse.
Juodųjų kiauliauogių lapai ir ūgliai seniau buvo naudojami kaip išoriniai vaistai. Jų šutekliais gydytos auglių sukeltos opos, sunkiai gyjančios žaizdos, nudegimai. Antpilas arba nuoviras turi nuskausminamųjų savybių, atpalaiduoja spazmus, slopina uždegimus, plečia kraujagysles, veikia medžiagų apykaitą. Kai kuriose Europos šalyse iš juodųjų kiauliauogių anksčiau pramoniniu būdu gaminti nuskausminamieji. Liaudies medicinoje šviežiomis uogų sultimis malšindavo dantų skausmą.

Vaistams naudojama juodųjų kiauliauogių žolė. Žaliava renkama rudenį, kai augalai dar žydi, bet jau yra sunokusių uogų. Nuskinta žolė džiovinama labai gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia- džiovykloje, nes palyginti sultingi ūgliai ir uogos ilgokai džiūsta.
Literatūroje labai daug prieštaringų duomenų apie juodųjų kiauliauogių lapų ir vaisių nuodingumą. Vienur nurodoma, kad šie augalai nuodingi, o kitur teigiama, jog valgyti sunokusias uogas ir lapus visiškai saugu. Kai kuriose šalyse juodosios kiauliauogės iki šiol yra maistiniai augalai. Gali būti, kad nuodingumas priklauso nuo auginimo sąlygų arba per ilgą laiką žmonės nesąmoningai atrinko mažiausiai nuodų turinčius augalus, o laukiniuose susikaupia daug alkaloidų. Gausiausia nuodingo alkaloido solanino nesunokusiuose vaisiuose.

Iš juodųjų kiauliauogių uogų verdamos uogienės, jų dedama į pyragus. Šviežios uogos turi savitą švelnų kvapą, o skoniu truputį primena pomidorą, tik sultingesnės ir saldesnės. Maistui derėtų vartoti tik visiškai sunokusias uogas, nes ne visai sunokusiose gali būti likę nuodingo alkaloido solanino. Seniau Lietuvoje juodųjų kiauliauogių uogas paprastai valgydavo džiovintas, kaip razinų pakaitalą. Dažniausiai įmaišydavo į pyragus. Šviežiose uogose yra apie 2,5 procentų baltymų, iki 6 procentų angliavandenių, nedaug aliejų. Kai kuriuose Graikijos regionuose juodosios kiauliauogės nuo senų laikų auginamos kaip lapinės daržovės. Jauni lapai ir ūgliai maistui vartojami švieži arba kepti, jais gardinamos sriubos. Gali būti, kad ten auginamos mažai nuodingų medžiagų turinčios vietinių, atrankos būdu sukurtų veislių juodosios kiauliauogės.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai