Tamsioji plautė

Tamsiosios plautės yra daugiamečiai, storą gulsčią šakniastiebį išauginantys, 25-30 cm. aukščio žoliniai augalai. Stiebas status, kiek briaunotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Žemutiniai lapai plačiai kiaušiniški, širdišku pamatu, stiebo lapai bekočiai. Žiedai susispietę stiebo ir šakų viršūnėse suktukais. Plautės žiedai iš pradžių būna rausvi, vėliau tampa rausvai violetiniai, o baigiantys žydėti nusidažo beveik mėlynai. Žiedų spalva kinta dėl to, kad keičiasi žiedo ląstelių sulčių reakcija.

Tamsiosios plautės žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Auga lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, kartais pamiškėse. Pakenčia ūksmę. Dažniausiai įsikuria trąšiuose, puveninguose, priesmėlio arba priemolio, neutralios reakcijos arba šarminguose dirvožemiuose. Tamsiosios plautės paplitusios visoje Lietuvoje, bet vietovėse, kur vyrauja nederlingi smėlio dirvožemiai, gana retos.

Šalyje, be tamsiųjų plaučių, dar auga siauralapės plautės. Ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nors siauralapės turi panašių gydomųjų savybių kaip tamsiosios plautės, vaistams jų rinkti negalima. Gėlynuose auginamos vaistinės plautės, kurių lapai išmarginti aiškiomis sidabriškomis dėmėmis, gali būti vartojamos gydyti toms pačioms ligoms, kaip ir tamsiosios plautės.

Mokslinis genties pavadinimas - Pulmonaria- susijęs su augalų gydomosiomis savybėmis. Nuo labai seniai šie augalai vartojami sergant plaučių ligomis (lotyniškai pulmo- plaučiai). Šios genties augalus lietuviškai plautėmis pirmasis pavadino J.A.Pabrėža. Įdomu, kad kai kuriomis kitomis kalbomis plaučių pavadinimai irgi susiję su svarbiausiais kvėpavimo sistemos organais, kurių ligas šie augalai gydo - plaučiais: vokiečiai gentį vadina Lungenkraut, anglai - lungwort.

Tamsiosiose plautėse yra daug gleivių, todėl šių augalų preparatai padeda nuo įvairių kvėpavimo takų ligų. Ypač jie veiksmingi sergant chronišku bronchitu. Tamsiųjų plaučių žolę galima derinti su kitais vaistiniais augalais ir tokių mišinių antpilu gydomas laringitas, astma. Lapuose ir žieduose esama kraujavimą stabdančių, prakaitavimą ir šlapimo skyrimąsi, ląstelių atsinaujinimą skatinančių medžiagų. Žolės nuoviras arba antpilas vartojami sergant plaučių ir gerklės ligomis. Išoriškai tamsiųjų plaučių lapai liaudies medicinoje naudoti kraujavimui stabdyti, o nuoviras- akių kompresams.
Iš tamsiųjų ir vaistinių plaučių gaminami homeopatiniai vaistai skirti bronchitui, kosuliui ir viduriavimui gydyti.

Vaistams naudojama tamsiųjų plaučių žolė skinama augalams žydint. Nuskintus gana sultingus augalus reikia džiovinti labai gerai vėdinamoje patalpoje arba, idealiausia, džiovykloje. Žaliavą galima laikyti ne ilgiau kaip 2 metus.

Tamsiosiose plautėse yra daug gleivių, 6-10 procentų raugų, silicio rūgšties, dervų, taip pat daug mineralinių medžiagų, tokių kaip manganas, varis, geležis, vanadis, titanas, sidabras, nikelis, stroncis, vitaminų, organinių rūgščių.

Jaunus tamsiųjų plaučių lapus galima valgyti šviežius arba troškintus su kitomis lapinėmis daržovėmis. Šviežių, mažai plaušų turinčių lapų, nors jie neturi išskirtinio skonio, galima pridėti į salotas ir mišraines. Tačiau švieži lapai šiurkštoki, o troškinti tampa gleivingi, todėl ne visiems priimtini. Tamsiosios ir vaistinės plautės naudojamos gaminant vermutą. Tamsiosios plautės yra vieni iš anksčiausiai žydinčių, daug nektaro išskiriančių augalų. Nustatyta, kad vienas žiedas per žydėjimą išskiria iki 1mg nektaro.