To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Gydytojas tarė savo pacientui...

Gydytojas tarė savo pacientui:
- Jūsų kraujospūdis padidėjęs. Gal žinote nuo ko?
- Taip, žinau, daktare, visa tai nuo žvejybos...
- Pirmą kartą girdžiu, kad nuo žvejybos gali taip nutikti.
- Iš tikrųjų negali, nebent žvejojate uždraustose vietose.

  • Jeigu profilaktiškai vartojate vaistažolių arbatas, jomis nepiktnaudžiaukite ilgai. Gerkite kuo įvairesnes ir kuo trumpesnį laiką.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Jaunesni nei 35 metų amžiaus asmenys, kurie patyrė širdies smūgį, bet toliau rūko, turi tris kartus didesnę riziką sirgti širdies ligomis nei tie, kurie neberūko.

Paprastoji jonažolė

Paprastoji jonazole.jpg
Lotyniškas pavadinimas: 
Hypericum perforatum

Paprastosios jonažolės yra daugiamečiai, 30-80 cm. aukščio žoliniai augalai. Stiebas šakotas, su dviem išilginėmis briaunomis. Lapai su daug taško pavidalo pusiau skaidrių liaukų. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio vidurio, pavieniai atžėlę nušienauti augalai- iki rugsėjo vidurio. Sėklos sunoksta liepos-rugsėjo mėnesiais.

Paprastosios jonažolės randamos pievose, pakrūmėse, retuose miškuose, senuose dirvonuose, pakelėse, dykvietėse. Įsikuria įvairios mechaninės sudėties, neutralios arba šarminės reakcijos, karbonatų turinčiuose dirvožemiuose, tik svarbu, kad jis nebūtų labai sausas. Paplitusios visoje Lietuvoje, esant palankioms sąlygoms, pavyzdžiui, kelerius metus neartuose dirvonuose, būna gausios.

Be paprastųjų jonažolių, Lietuvoje dažnos keturbriaunės jonažolės, kurių stiebas apatinėje dalyje su aiškiomis keturiomis briaunomis, o vainiklapiai ir taurėlapiai nusėti juodomis liaukomis. Keturbriaunės jonažolės aptinkamos visoje šalyje ir auga panašiose buveinėse kaip ir paprastosios jonažolės. Kalninės ir plaukuotosios jonažolės Lietuvoje retos, ribotai paplitusios. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose.

Paprastosios jonažolės - labai seniai gydymui naudojamos vaistažolės. Ilgą laiką buvo labai vertinamos, bet XIX a. primirštos, o per kelis paskutinius dešimtmečius tyrimais nustatyta, kad šie augalai turi išskirtinių savybių ir yra veiksmingi gydant nervų sistemos ligas. Klinikiniais tyrimais įrodyta, jog paprastųjų jonažolių preparatai padeda sergantiems lengvo ir vidutinio laipsnio depresija, tačiau netinka nuo chroniškos depresijos. Paprastosiomis jonažolėmis gydomi dėl nervinių priežasčių atsiradę vaikų naktinio šlapinimosi sutrikimai. Žieduose ir lapuose rasta medžiagų, pasižyminčių nuskausminamosiomis, antiseptinėmis, spazmus atpalaiduojančiomis savybėmis. Antpilas arba nuoviras padeda sergant virškinimo sistemos sutrikimais, vartojami kaip šlapimo skyrimąsi skatinantys, atsikosėjimą palengvinantys vaistai.

Išoriškai paprastųjų jonažolių šutekliai, antpilai ir nuovirai naudojami patinimams, opoms, nudegimams, nedidelėms žaizdoms, nubrozdinimams gydyti, raumenų spazmams malšinti.

Paprastosiose jonažolėse yra daug biologiškai aktyvių junginių, iš kurių svarbiausi hipericinas ir pseudohipericinas. Nustatyta, kad šie junginiai veiksmingai slopina retrovirusų dauginimąsi, todėl tiriamos jų pritaikymo galimybės gydant virusinius susirgimus, pavyzdžiui, AIDS.

Iš paprastųjų jonažolių gaminami homeopatiniai preparatai, kuriais gydomos žaizdos, vabzdžių įgėlimai. Teigiama, kad jie labai efektyvūs tais atvejais, kai pažeisti daug nervų galūnių turintys audiniai.

Jonažolėse esančios medžiagos padidina organizmo jautrumą ultravioletiniams saulės spinduliams, o jautriems žmonėms oda gali nudegti net tada, kai ant jos
patenka jonažolių sulčių. Dėl to iš jonažolių pagamintų preparatų negalima vartoti vasarą ir taikant spindulinį gydymą. Jonažolių preparatų nereikėtų vartoti ilgą
laiką.

Vaistinei žaliavai skinamos 15-30 cm. ilgio žydinčių augalų viršūnės, dažniausiai birželio-liepos mėnesiais, žydėjimo pradžioje. Džiovinamos nuo saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Paprastųjų jonažolių žolė kartais vartojama kaip arbatžolių pakaitalas, bet tokią arbatą patartina gerti tik vėlų rudenį ir žiemą. Kai kuriose šalyse šių augalų žiedai naudojami midaus, žolė- trauktinių gamyboje.

Paprastųjų jonažolių žiedų ir lapų nuoviras audinius dažo gelsvai, geltonai arba rudai, o pridėjus rūgščių- raudonai. Geriausiai tinka vilnai dažyti. Raudoną spalvą įgauna ir ant jonažolių užpiltas aliejus arba alkoholis. Visose augalų dalyse yra raugų.

 

Receptai su šia vaistažole: 

Jonažolės žiedų aliejus

 

  • 20 g žviežių jonažolės žiedų užpilama 200 ml. saulėgrąžų aliejaus. Kaskart pamaišant laikoma 2-3 savaites tamsioje vietoje, kol išsiekstraguoja veikliosios medžiagos. Tada perkošiama ir supilama į tamsaus stiklo butelį. Aliejumi tepami iššutimai, pragulos, opos, žaizdos. Aliejus taip pat gali būti lašinamas į nosį slogai gydyti.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai