Žindymas ir vaisingumas

Žindymas yra dalis motinystės, - to turbūt nepaneigs nei viena mama. Tačiau gyvenimo būdo pasikeitimas, būtinybė dirbti arba studijuoti dažnai paveikia daugelio moterų norą natūraliai maitinti. Ir jeigu moteris nusprendžia to atsisakyti, jos apsisprendimą reikėtų gerbti bei palaikyti.

Kodėl motinos pienas yra geriausias kūdikiui?

• Jame yra pakankamai maisto medžiagų pirmiesiems šešiems gyvenimo mėnesiams.
• Su motinos pienu kūdikiui perduodami antikūniai, apsaugantys nuo kai kurių infekcijų. Kūdikis taip pat apsaugomas nuo virškinamojo trakto infekcijų, galinčių atsirasti maitinant dirbtinai ir ypač nesilaikant higienos reikalavimų.
• Natūraliai žindant perduodami hormonai, augimo faktoriai ir sensoriniai stimuliatoriai.
• Užtikrinamas svarbus motinos - vaiko ryšys.
• Žindymas pailgina intervalus tarp gimdymų, o tai naudinga motinos, kūdikio ir vaiko sveikatai.

Žindymas ir vaisingumas

Dar tebėra paplitęs įsitikinimas, jog lytiniai santykiai, natūraliai maitinant, kenkia motinai ir vaikui. Ši nuostata neturi jokio mokslinio pagrindo. Moters organizmas "surykiuotas" taip, kas jis natūraliai apsaugo šiuo periodu moterį nuo galimo pastojimo jai gyvenant lytinį gyvenimą.

Žindymas stabdo ovuliacijos atsistatymą po gimdymo, ir mėnesinių nebuvimas yra tokios ovuliacijos slopinimo ženklas. Žindančioms moterims amenorėja gali tęstis mėnesius ar net metus. Tačiau moterims, kurios nežindo, mėnesinės gali atsirasti praėjus vos 35- 40 dienų po gimdymo.

Kiaušidžių veiklos aktyvumo atsistatymas ir vaisingumas priklauso nuo laikotarpio po gimdymo, žindymo periodo trukmės, mitybos, geografinių, socialinių ir kultūrinių faktorių. Nors populiacijoms bei individams būdinga įvairovė, būtina prisiminti, kad juo ilgiau moteris žindo, juo labiau tikėtina, jog ovuliacija ir menstruacinis kraujavimas atsistatys žindymo laikotarpiu.

Kiaušidžių veiklos slopinimas labai priklauso nuo žindymo dažnumo, jo pasiskirstymo dienos bei nakties metu ir nuo žindymo trukmės. Amenorėja (mėnesinių nebuvimas) ilgiau tęsiasi toms moterims, kurios žindo dažniau tiek naktį, tiek dieną, o kūdikis žinda krūtį ilgiau.

Papildomo pieno arba maisto įvedimas kūdikiui žymiai sumažina slopinantį poveikį kiaušidžių funkcijai ir vaisingumui, todėl atsiranda didesnis pavojus pastoti. Amenorėja trunka ilgiau, kuomet papildomai maitinti pradedama palaipsniui, kūdikiui esant vyresniam.

Patarimai, kada, kokį ir kiek duoti papildomai maisto žindant, labai skiriasi. Taip pat specialistai ginčijasi dėl mitybos poveikio laktacinei amenorėjai. Tikėtina, jog moterims, kurios žindymo periodu maitinasi netinkamai, amenorėja gali tęstis ilgiau.

Tačiau sunku labai tiksliai nustatyti laktacinio nevaisingumo trukmę. Reiktų žinoti, kad:

• laktacinė amenorėja dideliu laipsniu apsaugo nuo nėštumo, jei pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo maitinama pilnai.
• dažnas, maitinant ir dieną, ir naktį, žindymas gali uždelsti mėnesinių ir vaisingumo atsiradimo pradžią.
• papildomas maitinimas, ir ypač maitinimas iš buteliuko, nerekomenduojamas pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo, nebent yra nustatytas nepakankamas kūdikio augimą.

Pastojimo rizika didėja:

• atsiradus pirmosioms mėnesinėms po gimdymo (grįžus mėnesinėms arba praėjus 8 savaitėms po gimdymo, kai pasirodo tepimas (kraujavimas) dvi dienas iš eilės).
• įvedant papildomą pieną arba maistą kūdikiui.
• po gimdymo praėjus maždaug 6 mėnesiams.