To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Moteriškė sustabdo taksi...

Moteriškė sustabdo taksi:
- Į gimdymo namus,- sako ji.
Netrukus ji taria taksistui:
- Ir nelėkite jūs taip greitai. Aš ten dirbu.

  • Valgykite liesus pieno produktus. Juose daug netukinančių baltymų ir nėra sočiųjų riebalų, kurie tukina ir kenkia kraujagyslėms.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Genetiniai rizikos faktoriai – tyrimai įrodė, kad 10 proc. krūties vėžio atvejų yra paveldimi, dauguma dėl mutacijų BRCA1 ir BRCA2 genuose.

Moteris ir ŽIV

Straipsnio šaltinis: 
www.lorna.lt
Moteris ir ziv.jpg

Gyvenimas sparčiai koreguoja vyro ir moters santykius. Galima pasakyti, kad moteris laisvėja, tačiau nereti tokie atvejai, kai moterų teisės yra pažeidžiamos. Vienas iš tokių atvejų - žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija. Nors iki šiol buvo laikoma, kad ši infekcija - daugiau vyrų liga (homoseksualūs lytiniai santykiai, neištikimybė, narkotikų vartojimas ir t.t.), tačiau kai kuriose šalyse ši infekcija sparčiai plinta heteroseksualiu būdu ir užsikrečia moterys. Net apie 30 proc. ŽIV infekuotų moterų pasaulyje prisipažįsta, kad turėjo tik vieną seksualinį partnerį - savo vyrą.

Dar didesnė tragedija moteriai - pagimdyti ŽIV infekuotą kūdikį.

ŽIV ir nėštumas

Kai kuriose besivystančiose šalyse ŽIV/AIDS infekcija tapo viena iš rimčiausių problemų motinos ir vaiko sveikatos apsaugos sistemoje. Kiekvienais metais pastoja vidutiniškai apie 1,5 mln. ŽIV infekuotų moterų; to pasekoje apie 600 000 kūdikių gimsta su ŽIV infekcija. Lietuvoje šiuo metu oficialiai žinoma 40 ŽIV infekuotų moterų. Tai jauno amžiaus moterys, galinčios gimdyti. Kol kas Lietuvoje negimė kūdikių, infekuotų ŽIV, tačiau netolimoje ateityje ir Lietuvoje ŽIV infekcija gali tapti kūdikio ir motinos problema.

Kaip ŽIV infekcija veikia nėštumo eigą?

Statistiniai duomenys rodo, kad nėščioms ŽIV infekuotoms moterims dažnai įvyksta ankstyvi savaiminiai abortai.

ŽIV infekuotos moterys turi daug didesnę tikimybę pastoti ne gimdoje. Manoma, kad tai gali būti susiję su kitomis ŽIV infekciją lydinčiomis infekcijomis, pvz.: chlamidioze, sifiliu, trichomonoze ir pan. Tyrimų duomenys rodo, kad ŽIV infekuotos nėščios moterys 3 kartus dažniau serga sifiliu, negu neinfekuotos.

ŽIV infekuotos moterys 2 kartus dažniau pagimdo neišnešiotus kūdikius, negu sveikos moterys, ir šiek tiek dažniau pagimdo mirusius kūdikius.
ŽIV infekuotos moterys dažniau, negu neinfekuotos serga pogimdyminėmis infekcijomis.

Kaip nėštumas veikia ŽIV infekuotos moters sveikatą?

Nėštumas tik nežymiai pablogina ŽIV infekuotos moters sveikatą. Bet jeigu moteris pastoja toli pažengusiose ŽIV infekcijos stadijose, nėštumas gali pagreitinti ŽIV infekcijos eigą.

Kaip ŽIV perduodamas iš motinos kūdikiui?

ŽIV iš motinos kūdikiui gali patekti trimis būdais:

  1. Per placentą. Šiuo būdu infekuojama apie 20 - 25 proc. visų ŽIV infekuotų kūdikių. Tai įvyksta dažniausiai paskutiniais nėštumo mėnesiais;
  2. Gimdymo metu (apie 65 proc.);
  3. Maitinant krūtimi (apie 20 - 25 proc.).

Veiksniai, kurie padidina riziką ŽIV patekti iš motinos kūdikiui:

Tikimybė nėštumo metu perduoti ŽIV kūdikiui bus tuo didesnė, kuo didesnė viruso koncentracija motinos kraujyje (plazmoje).

Tikimybė, kad gimdymo metu kūdikis gaus ŽIV, bus tuo didesnė, kuo didesnė bus viruso koncentracija makšties - gimdos kaklelio išskyrose.
Tikimybė po gimdymo perduoti ŽIV kūdikiui bus tuo didesnė, kuo aukštesnė bus viruso koncentracija motinos piene.

Kada ŽIV infekuotos moters kraujyje, makšties - gimdos kaklelio išskyrose ir motinos piene yra didžiausia viruso koncentracija?

Kad suprastume tai, reikia išsiaiškinti ŽIV viruso kelionės organizme schemą.
Daugelis žmonijai žinomų virusų, patekę į žmogaus organizmą, savo "veiklą" išvysto tuoj pat. Pavyzdžiui, žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, jau kitą dieną serga, karščiuoja, kosti. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra kitoks.
Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, gali nesirgti 5 - 8 metus ar net ilgiau ir jaustis visai neblogai. Tiesa, praėjus kelioms savaitėms nuo užsikrėtimo momento, toks asmuo lengvai sunegaluoja: skauda galvą, gerklę, pakyla temperatūra, padidėja limfmazgiai, atsiranda išbėrimų. Visi šie simptomai medikų yra vadinami ūmia ŽIV infekcija arba pirmąja ŽIV ataka.

Šie negalavimai po kelių savaičių praeina ir žmogus vėl jaučiasi kuo puikiausiai, net neįtardamas, kad jau gali būti užsikrėtęs mirtinu virusu.
Netrukus po to, kai praeina pirmoji viruso ataka, organizmas, pajutęs svetimkūnį (ŽIV), pradeda gaminti antikūnus, kurie bando jį sunaikinti. Deja, šią kovą organizmas pralaimi. Kai antikūnų žmogaus kraujyje atsiranda pakankamai daug (maždaug po 2 - 3 mėn. nuo užsikrėtimo pradžios), jie jau aptinkami specialaus kraujo tyrimo dėl ŽIV metu. Taigi, ieškomas ne pats virusas, o antikūnai.

Laikotarpis nuo užsikrėtimo momento iki tos dienos, kai kraujyje pradeda cirkuliuoti pakankamai didelis kiekis antikūnų, yra vadinamas "slaptuoju", "lango" ar "inkubaciniu" periodu. 2-3 mėnesius žmogus nežino, kad yra užsikrėtęs ŽIV, ir to negali nustatyti medikai, nebent būtų atliekamos labai tikslios, sudėtingos ir brangiai kainuojančios kraujo analizės.

"Lango" periodu ŽIV ne tik nepagaunamas įprastiniais tyrimais, bet ir yra ypač "piktas".

ŽIV užsikrėtęs asmuo būtent "lango" laikotarpiu yra pats pavojingiausias aplinkiniams. Šiuo laikotarpiu viruso koncentracija kraujyje yra labai didelė (vėliau ji sumažėja). Labai pavojingi yra švirkštai, sutepti šio žmogaus krauju, lytiniai kontaktai be apsaugos priemonių, o ypač grėsminga, jei toks žmogus sugalvoja tapti donoru.

Jei moteris pastoja būtent šiuo "lango" periodo laikotarpiu arba jei užsikrečia ŽIV, likus trims mėnesiams ar mažiau iki gimdymo, arba jei gauna virusą tuoj po gimdymo, kol maitina kūdikį krūtimi, tikimybė užkrėsti ŽIV kūdikį yra gana didelė.

Ypač pavojinga, kai užsikrėtimas ŽIV ir apvaisinimas (pastojimas) įvyksta tą pačią dieną. Todėl labai svarbu, kad nėščia ir maitinanti krūtimi moteris lytinių santykių metu visuomet naudotųsi prezervatyvais.

Jei moteris pastoja, gimdo ir maitina kūdikį toli pažengus ŽIV infekcijai (AIDS stadijoje), kai viruso koncentracija kraujyje (plazmoje) taip pat labai padidėja, pavojus kūdikiui taip pat smarkiai išauga.

Kaip pati motina gali sumažinti riziką perduoti ŽIV infekciją kūdikiui?

Yra patikimų mokslinių tyrimų duomenų, jog moters organizme trūkstant vitamino A, tikimybė, kad gims infekuotas kūdikis, yra didesnė. Nėščia moteris turi vartoti polivitaminų, o ypatingai sekti, kad netrūktų vitamino "A". Nesaugūs lytiniai santykiai (be prezervatyvo) nėštumo metu ir bet kokia lytiniu keliu plintanti infekcija, kuria užsikrečia moteris, taip pat didina riziką, kad kūdikis gims infekuotas.

Visoms ŽIV infekuotoms moterims po 36-os nėštumo savaitės rekomenduojama atlikti makšties sanaciją išorinio apruošimo būdu (pvz.: benzolalkonijaus tirpalu). Kadangi tikimybė perduoti ŽIV virusą kūdikiui maitinimo krūtimi metu yra gana didelė (nuo 15 iki 30 proc.), ŽIV infekuotos motinos (o ypač turinčios spenelių įtrūkimus arba sergančios mastitu) turi nemaitinti kūdikio krūtimi, o pereiti prie maitinimo pieno mišiniais. Yra duomenų, kad Cezario pjūvio operacija 50 proc. sumažina riziką užkrėsti kūdikį ŽIV gimdymo metu.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai