To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Kaip jaučiasi jūsų vyras?...

- Kaip jaučiasi jūsų vyras?
- Ačiū, labai gerai, bet manau, kad iš ligoninės jis negreit išeis.
- Jūs kalbėjote su jo gydytoju?
- Ne, bet aš mačiau seselę, kuri jį aptarnauja.

  • Suteikdami pagalbą sušalusiam žmogui, netrinkite jo odos, nes suaktyvės kraujotaka paviršiuje ir šaltas kraujas iš odos nukeliaus į vidaus organus.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Soliariumai asmenims iki 35 metų amžiaus didina odos vėžio riziką 98 proc., o melanomos riziką 22 proc., teigia Australijos mokslininkai. Australijoje daugiausiai pasaulyje nustatomas odos ...

Narkotikų vartotojams gydymas Lietuvoje tampa prieinamesnis

Naujausiais Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) surinktais duomenimis, pakaitinio gydymo programose metadonu ir buprenorfinu dalyvaujančių priklausomų nuo narkotikų asmenų skaičius per metus Lietuvoje išaugo 26 proc. - nuo 395 pacientų 2007 m. iki 500 narkotikų vartotojų 2008 m.

Ypatingai šie rodikliai padidėjo Kauno mieste (nuo 78 pacientų 2007 m. iki 130 - 2008 m.) ir Vilniuje (nuo 192 asmenų 2007 m. iki 228 - 2008 m.).

VPLC vadovo, Koalicijos „Galiu gyventi" tarybos nario Emilio Subatos teigimu, tai yra ženklus pasiekimas, liudijantis apie teigiamus pokyčius ir pažangą Lietuvos priklausomybių gydymo politikoje ir artinantis šalį prie to, ką rekomenduoja tarptautinės organizacijos gydant priklausomybes.

„Pirmą kartą šalies istorijoje asmenų, kuriems taikoma farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais, skaičius viršijo 500. Tai džiuginančios naujienos, rodančios, kad Lietuvoje ima normalizuotis požiūris ir atmosfera į pasaulyje plačiai taikomą pakaitinį gydymą opioidiniais vaistiniais preparatais: daugiau žmonių šiandien gali gauti gydymą, paslauga taikoma net mažuose rajonų centruose, gydymas yra nemokamas" - sako E. Subata. 2008 m. šios paslaugos pradėtos teikti Kėdainiuose, Šilutėje, Mažeikiuose, kiek anksčiau Telšiuose, kur šių paslaugų teikimą inicijavo Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC).

Mokslo įrodymais ir faktais patvirtinta, kad farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais yra veiksminga, o 2005 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atsižvelgdama į šių medikamentų efektyvumą, įtraukė buprenorfiną ir metadoną į Keturioliktąjį būtinųjų vaistinių preparatų sąrašą. Toks gydymas mažina švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, užkerta kelią ŽIV plitimui, mažina nusikalstamumą, mirčių nuo perdozavimo skaičių, gerina visuomenės saugumą apskritai. Šiandien gydymas opioidiniais vaistiniais preparatais vykdomas visose Europos Sąjungos šalyse, nors šio gydymo paslaugų aprėptis yra gana skirtinga.

Suprasdamos tokio gydymo svarbą ir naudą, tarptautinės organizacijos - PSO, UNODC - ragina valstybes plėsti gydymo paslaugas narkotikų vartotojams ir didinti jų prieinamumą. Remiantis šių organizacijų rekomendacijomis, gydymo aprėpties rodikliai laikytini gerais, jeigu šio gydymo paslaugos yra teikiamos 20 -39 proc. šalyje gyvenančių priklausomų nuo švirkščiamųjų narkotikų asmenų .

Naujausiais 2007 m. kviestinio eksperto G. Hay vertinimu, Lietuvoje yra apie 3200 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Taigi, farmakoterapinio gydymo opioidiniais vaistiniai preparatais aprėpties rodikliai, nors vis dar neatitinka tarptautinių organizacijų rekomenduotinų standartų, Lietuvoje išaugo iki 15,2 proc. 2008 m.

E. Subatos teigimu, prie šių rodiklių pagerėjimo prisidėjo progresyvūs pastarojo meto politiniai sprendimai dėl priklausomybių gydymo teisinio reguliavimo ir finansavimo bei aktyvi visuomeninių organizacijų veikla.

Kaip vieną iš svarbiausių teisinių dokumentų, prisidėjusių prie pakaitinio gydymo programų plėtros ir jų prieinamumo padidėjimo, E. Subata įvardija 2007 m. LR sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą „Dėl pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo". Šis įsakymas, anot VPLC direktoriaus, palengvino gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais pradžią bei šio gydymo apmokėjimą iš Valstybinės ligonių kasos.

Lietuvoje farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais, LR Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus atitinkamus teisės aktus, pradėta taikyti 1995 m., tačiau darnią šių programų plėtrą stabdė įvairūs politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Ilgą laiką visuomenėje vyravo prieštaringas šių programų vertinimas, kurį lėmė informacijos trūkumas ir klaidingas gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais interpretavimas. Tas trukdė priklausomybių gydymui vystytis tiek teisinio reguliavimo, tiek praktinio įgyvendinimo lygmenyse. Be to, ilgą laiką už gydymo paslaugas turėjo mokėti patys pacientai. Turint omenyje tai, kad medikamentai turi būti vartojami kiekvieną dieną, o pigiausio medikamento dozė kainuoja nuo 1,5 LT iki 3 LT, susidarė ženklios sumos, kurias retas priklausomas nuo narkotikų asmuo galėjo apmokėti. Tai mažino gydymo prieinamumą šiai asmenų grupei.

Šiandien situacija pasikeitė ir farmakoterapijos opioidais teisinis reguliavimas, finansavimas bei požiūris į jį gerėja. Nepaisant to, priklausomybių specialistų teigimu, Lietuvoje dar yra ką veikti, norint pagerinti narkotikų vartotojų gydymą, padidinti jo prieinamumą ir pasiekti tarptautinių organizacijų rekomenduojamus standartus.

Anot, Koalicijos „Galiu gyventi" direktorės Jurgitos Poškevičiūtės, viena pagrindinių problemų, stabdančių gydymo aprėpties rodiklių augimą - siaura farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais geografija. Nors oficialiai pakaitinio gydymo programos Lietuvoje veikia daugiau nei 10 metų, šiandien jos įgyvendinamos tik 10 iš 60 šalies savivaldybių.

„Pakaitinė terapija galėtų būti tekiama bet kuriame psichikos sveikatos centre ir tokiu būdu padidėtų gydymo priklausomiems nuo narkotikų asmenims prieinamumas. Kadangi pacientai turi vartoti vaistus kasdien gydytojo priežiūroje, mažai tikėtina, kad jie kiekvieną dieną važinės į kitus rajonus gydytis. Todėl geografinę aprėptį būtina plėsti ir pradėti pakaitinį gydymą taikyti gal ir ne kiekviename rajone, bet tikrai didesniame šalies miestų skaičiuje" - sako J. Poškevičiūtė.

Šiai nuomonei pritaria ir pakaitinio gydymo Mažeikiuose iniciatorė, rajono saivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė. Anot jos, šiandien Lietuvoje teisinė bazė yra puikiai sutvarkyta ir visos galimybės teikti pakaitinio gydymo paslaugas yra sudarytos. Pagal dabartinius teisės aktus, ambulatorinė pagalba, tame tarpe ir farmakoterapija opioidais, priklausomiems nuo narkotikų asmenims turi būti teikiama pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, psichikos sveikatos centruose. Šiuo metu Lieuvoje veikia 64 psichikos sveikatos centrai. Jeigu šie centrai užtikrintų, kaip numatyta įstatymuose, gydymo paslaugų narkotikų vartotojams teikimą, priklausomų nuo narkotikų asmenų gydymo prieinamumas ženkliai padidėtų.

Viena iš priežasčių, kodėl šiandien tiek nedaug psichikos sveikatos centrų įgyvendina pakaitinio gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais, pasak I. Vaicekavičienės, galėtų būtų ta, jog dauguma psichikos sveikatos centrų neturi papildomų lėšų investicijoms, būtinoms, norint pradėti teikti tokio gydymo paslaugas. Farmakoterapijai opioidais reikalingų priemonių, tokių kaip seifas, dozatorius, kt., įsigijimas reikalauja papildomų finansinių išteklių, o ypatingai mažų rajonų psichikos sveikatos centrai tokių galimybių neturi.

Kita iš galimų priežasčių, stabdančių pakaitinio gydymo programų atsiradimą psichikos sveikos centruose, anot I. Vaicekavičienės, yra neigiamas visuomenės požiūris į narkotikų vartotojus ir į tokio pobūdžio gydymo programas apskritai. Su šia nuomone sutinka ir koalicijos „Galiu gyventi" direktorė J. Poškevičiūtė.

„Šiandien priklausomi nuo narkotikų asmenys yra stigmatizuojami, priklaisomybė vis dar dažnai suvokiama ir laikoma moraliniu nukrypimu, o ne liga. Dėl to pacientai nelinkę kreiptis dėl jokio priklausomybės gydymo ir pačios gydymo įstaigos vis dar nenoriai dirba su tokiais pacientais ir dažnu atveju nepasiūlo visų galimų gydymo metodų" - sako J. Poškevičiūtė.

Priklausomybių ir susijusių problemų specialistai tikisi, kas tokios tendencijos farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais srityje išliks, naujoji Vyriausybė tęs pradėtus darbus ir Lietuva toliau gerins priklausomybių gydymo politiką, atsižvelgdamą į gerą kitų šalių ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas.

Informaciją apie pakaitinio gydymo prieinamumą Lietuvoje VPLC surinko įgyvendinamo projekto "ŽIV/AIDS prevencija tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei jų priežiūra Estijos, Latvijos ir Lietuvos kalinimo įstaigose" rėmuose. Projektą nuo 2006 m. vykdo Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras Baltijos šalims kartu su LR Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijomis bei kitais partneriais. Projekto tikslas - padėti šalims sustabdyti ir sumažinti ŽIV/AIDS epidemiją tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei laisvės atėmimo vietose ir taip išvengti generalizuotos epidemijos.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai