To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Operacija Rusijos glūdumoj. Chirurgas...

Operacija Rusijos glūdumoj. Chirurgas:
- Sesele, narkozę!
- Kokią?
- Mūsų, vietinę!
- Baju bajuški bajuuu.

  • Gausios mėnesinės - kai higieninį paketą reikia keisti dažniau nei kas 2 valandas. Tai priežastis kreiptis į ginekologą.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Krūties vėžys - dažniausia moterų onkologinė liga: ši liga sudaro trečdalį visų moterų piktybinių navikų.

Vaistinis valerijonas

Vaistinis valerijonas.jpg
Lotyniškas pavadinimas: 
Valeriana officinalis

Vaistiniai valerijonai yra daugiamečiai, 80-200 cm. aukščio augalai su trumpu, maždaug 2 cm. ilgio ir tokio paties skersmens vertikaliu šakniastiebiu, gausiai apaugusiu iki 25 cm. ilgio šaknimis. Stiebas stačias, viršūnėje šakotas. Lapai plunksniški, plunksniškai karpyti arba ištisiniai. Žiedai smulkūs, susispietę skėtiškomis kekėmis, kvapūs. Vainikėlis baltas, rausvas ar šviesiai violetinis. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Vaisiai subręsta liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Vaistiniai valerijonai auga drėgnose pievose, vandens telkinių pakrantėse, krūmynuose, kartais miškų aikštelėse. Paprastai įsikuria nuolat drėgnuose durpiniuose ar priesmėlio, rečiau - priemolio dirvožemiuose. Vaistiniai valerijonai paplitę visoje Lietuvoje, bet dažnesni ir gausesni rytinėje šalies dalyje.

Vaistinės valerijonų savybės buvo gerai žinomos senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Jas tuo laikotarpiu išsamiai aprašė Dioskoridas ir Plinijus. Kadangi jau minimu laikotarpiu gamtiniai valerijonų ištekliai nepatenkino žaliavos paklausos, juos imta auginti. Dar labiau žaliavos paklausa išaugo XIX a. Tada Austrijoje vietos gyventojai kalnuose kasė valerijonų šaknis, džiovino ir eksportavo į Egiptą, nes daug jų sunaudodavo aromatinėse pirtyse.

Vaistiniai valerijonai - labai seniai naudojami vaistiniai augalai ir visiškai įrodytas jų veiksmingumas. Dažniausiai šių vaistinių augalų preparatai vartojami nervų ligoms gydyti ir kaip raminamieji, ypač veiksmingai slopina nervinę įtampą ir dirglumą, padeda greičiau užmigti, gerina miego kokybę, mažina kraujo spaudimą. Kaip vidiniai vaistai, vaistinių valerijonų antpilas arba ištrauka padeda nuo skausmingų mėnesinių, raumenų spazmų ir padidėjusio raumenų tonuso. Išoriškai šių augalų šutekliais arba ištraukomis gydoma egzema, opos ir nedidelės, sunkiai gyjančios žaizdos. Tyrimais nustatyta, jog kai kurios valerijonų šaknyse esančios medžiagos, jas išgryninus, vienus žmones veikia raminamai, kitus - stimuliuojamai.

Yra duomenų, kad ilgai vartojant vaistinių valerijonų preparatus gali susidaryti priklausomybė. Be pertraukos gydytis valerijonais leidžiama ne ilgiau nei tris mėnesius. Didelės dozės didina kraujo krešumą, atsiranda galvos skausmai, gali sutrikti širdies ritmas. Kai kuriems žmonėms valerijonų kvapas sukelia staigų galvos svaigulį arba pykinimą. Valerijonų preparatų nerekomenduojama vartoti asmenims, sergantiems kepenų ligomis.

Valerijonų šaknyse ir šakniastiebiuose susirenkančių eterinių aliejų kiekis priklauso nuo jų amžiaus. Vienerių metų požeminėse dalyse jų būna apie 0,4 procento, dvejų metų - apie 0,6 procento. Be to, šaknyse ir šakniastiebiuose susikaupia apie 1,3 procentų valerijonų rūgšties, taip pat alkaloidų, glikozidų, raugų, krakmolo ir aliejaus.

Valerijonų šaknys ir šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį. Nuo iškastų šaknų pašalinamos žemės ir stiebų bei lapų likučiai, jos nuplaunamos šaltame vandenyje ir 1-3 paras vytinamos, kad vyktų fermentacija. Šakniastiebiai su šaknimis perpjaunami į 3-4 dalis ir džiovinami šildomoje bei vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Nustatyta, jog džiovinant aukštesnėje nei 80°C temperatūroje visos veikliosios medžiagos suyra. Paruoštą žaliavą galima laikyti iki 3 metų. Reikia saugoti nuo kačių ir žiurkių, kurias labai vilioja valerijonų kvapas.

Iš vaistinių valerijonų gaunamu eteriniu aliejumi maisto pramonėje kvapinami konditerijos gaminiai. Džiovinti lapai naudojami prieskoniams, truputis jų dedama į arbatžolių mišinius.

Receptai su šia vaistažole: 

Užpilo šaltu būdu ruošimas ir vartojimas

  • 1 arb. šauštelis valerijono šaknų miltelių užpilamas stikline šalto virinto vandens ir palaikoma 4-5 val., kartkartėmis pamaišoma, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį.

Nuo nemigos ir nervams raminti

  • 1 dalis džiovintų vaistinio valerijono šaknų, 2 dalys pipirmėtės ir trilapio pupalaiškio lapų, 1 dalis apynio spurgų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užplikyti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Po 30min nukošti ir gerti po stiklinę (200 ml.) iš ryto ir nakčiai.
  • Valgomąjį šaukštą džiovintų vaistinio valerijono šaknų užplikyti stikline (200 ml.) verdančio vandens. Palaikyti 30 min, nukošti ir gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.

Nuo vidurių pūtimo

  • Valgomąjį šaukštą džiovintų vaistinio valerijono šaknų, tiek pat vaistinės melisos ir vaistinės ramunės žolės. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 1,5 stiklinės (300 ml.) verdančio vandens. Po 30 min. nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 3 kartus per dieną.

Sergant širdies neuroze

  • Valgomąjį šaukštą džiovintų vaistinio valerijono šaknų, tiek pat paprastosios sukatžolės žolės ir vienapiestės gudobelės žiedų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens, pavirti 5-6 min ir palaikyti 20 min, kad pritrauktų. Nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 3-4 kartus per dieną.

Nuo pūliuojančių spuogų

  • Sumalti vaistinio valerijono šaknis, užpilti karštu vandeniu ir susidariusia košele aptepti veidą. Taip daryti 8-10 kartų kas antrą dieną po 15-20 min. Kad poveikis būtų stipresnis, galima pabūti saulėkaitoje.

Valerijono nepatartina naudoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas, raumenų tonusas, susilpnėjusi skydliaukės veikla. Prieš vartojant jo preparatus reikia pasitarti su gydytoju.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai