To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Ateina moteriškė pas gydytoją ir sako...

Ateina moteriškė pas gydytoją ir sako:
- Daktare aš nenustoju viduriuot. Ką daryt?
Daktaras ir sako:
- Nusimaukit kelnes ir pasilenkit!
Moteriškė taip ir padaro!
Daktaras įkišo raudoną lemputę moteriškei į užpakalį!
- Ką jūs darot? - sušuko moteris.
Daktaras atsako:

  • Ar geriate pakankamai skysčių rodo bespalvis ir bekvapis šlapimas. Gerkite daugiau skysčių!

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Soliariumai asmenims iki 35 metų amžiaus didina odos vėžio riziką 98 proc., o melanomos riziką 22 proc., teigia Australijos mokslininkai. Australijoje daugiausiai pasaulyje nustatomas odos ...

Paprastoji bruknė

Paprastoji brukne.jpg
Lotyniškas pavadinimas: 
Vaccinium vitis-idaea

Paprastosios bruknės (raudonuogė) - 10-30 cm. aukščio visžaliai krūmokšniai. Paprastoji bruknė auga sausuose retuose pušynuose ir jų kirtavietėse, pamiškėse, miškų aikštelėse, viržynuose, pelkėse ant kemsų, kartais tyrulinėse pievose. Jeigu pakanka šviesos ir yra tinkamos sąlygos, sudaro tankius sąžalynus. Nepakenčia stipraus pavėsio.

Bruknių pasitaiko ir kitokio tipo miškuose, bet paprastai jos auga pavieniui, menkai žydi ir beveik nemezga vaisių. Bruknėms svarbu, kad dirvožemis būtų palyginti nederlingas, gana drėgnas, tačiau neįmirkęs, rūgštus arba labai rūgštus. Bruknės paplitusios visoje Lietuvoje, bet nevienodai gausios. Didelius sąžalynus jos sudaro ir gausiai dera pietiniuose bei rytiniuose šalies rajonuose, kitur bruknių gerokai mažiau ir uogų derlius būna menkas. Žydi gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, pavienių žydinčių augalų galima aptikti ir iki vasaros antrosios pusės. Uogos sunoksta rugpjūčio mėnesį ir laikosi iki rudens.

Bruknes ir jų naudingąsias savybes žmonės tikriausiai žinojo nuo labai senų laikų. Apie tai galima spręsti ir iš plačiai paplitusio augalo pavadinimo. Šie augalai visuose Lietuvos regionuose vadinami bruknėmis ir nėra užrašytų jokių kitų liaudiškų pavadinimų. Reikia pridurti, kad ir gretimuose kraštuose bruknės vadinamos labai panašiai: latviškai- brūklenājs, lenkiškai - brusznicza, čekiškai - brusinky, rusiškai- brusnika. Neaišku, ar šį žodį baltai pasiskolino iš slavų, ar slavai iš baltų, o gal bruknės pavadinimas šiose kalbose mažai pakitęs iki dabar išliko nuo labai senų laikų?

Gydymo tikslais dažniausiai naudojami bruknių lapai. Jų antpilas turi antiseptinių savybių, skatina šlapimo skyrimąsi, malšina šlapimo pūslės ir takų uždegimus, mažina karščiavimą. Literatūroje nurodoma, kad kai kurių šalių liaudies medicinoje bruknių lapais gydoma gonorėja, artritas, reumatas, diabetas, podagra, slopinamas viduriavimas. Sunokusios šviežios arba džiovintos uogos valgomos viduriavimui stabdyti. Uogos padeda nuo gerklės uždegimo, jos vartojamos kosint ir peršalus, stiprina organizmą. Teigiama, kad bruknių sultys taip pat veiksmingai gydo skaudančią gerklę.

Vaistams subrendę bruknių lapai skinami sausu oru vėlyvą rudenį arba žiemą, bet galima skinti iki balandžio mėnesio. Uogos renkamos visai prinokusios, ne anksčiau kaip nuo rugpjūčio vidurio.

Paprastųjų bruknių uogos valgomos šviežios, o ne visai prinokusios truputį aitrios. Dažniausiai iš bruknių ruošiama uogienė, kurią galima valgyti su mėsos patiekalais. Iš lapų ruošiama arbata, tačiau jos nederėtų gerti kiekvieną dieną, nes lapuose esama arbutino. Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje, kur bruknių ištekliai dideli ir derliai gausūs, pastaraisiais metais iš uogų pramoniniu mastu imta gaminti vyną.

Bruknių uogose yra 5-8 procentai (kartais net 12 procentų) cukrų, daugiausiai monosacharidų fruktozės ir gliukozės, be to, tik bruknėms būdingos maltozės. Jose taip pat nemažai organinių rūgščių, pektinų, vitaminų. Kadangi gamtoje bruknių uogų ištekliai palyginti nedideli ir augalai dera ne kiekvienais metais, kai kurie sodininkai jas veisia soduose. Išvesta derlingų bruknių veislių su gerokai stambesnėmis uogomis negu laukinių augalų. Kartais bruknės auginamos gėlynuose, nes sudaro gana tankias, žemaūges, visą laiką žaliuojančias vejas, kurios baigiantis pavasariui pasipuošia rausvų arba beveik baltų žiedų, o vasaros pabaigoje - raudonų uogų kekėmis.

Iš bruknių lapų ir stiebų būdavo gaunami geltoni, o iš uogų - raudoni dažai audiniams. Bruknių sultys tinka maisto produktams, ypač gaiviesiems gėrimams dažyti.

Bruknių tyrelės ir sultys vartojamos kosmetikoje. Švelniai rūgščios kaukės, kompresai (iš sulčių) fitoncidų, arbutino, vitaminų C ir A dėka minkština veido odą, naikina spuogelius, sumažina odos poras. Geriau tinka riebiai ir normaliai odai.

Receptai su šia vaistažole: 

Bruknių lapų užpilo ruošimas ir vartojimas

  • 1 valg. šaukštas smulkintų bruknių lapų užpilamas stikline karšto vandens ir paverdama 10-15 min. Dar 10 min. palaikoma uždengtame inde, nukošiama. Geriama po stiklinę 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Bruknių morso ruošimas ir vartojimas

  • Bruknės nuplaunamos virintu vandeniu, iš jų į porcelianinį indą išspaudžiamos sultys. Išspaudos užpilamos vandeniu (100 g. išspaudų ir 0,75 l. vandens), paverdamos ir nukošiamos. Į nuovirą supilamos šviežiai išspaustos sultys, pagal skonį pridedama cukraus. Gėrimas tinkamas vartoti 2-3 dienas. Laikoma vėsiai.

Sergant šlapimo pūslės uždegimu

  • Imti valgomąjį šaukštą bruknių lapų, tiek pat vaistinės šventagaršvės šaknų ir užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Palaikyti 1val, nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 4 kartus per dieną.

Sergant lėtiniu inkstų uždegimu

  • Imti po valgomąjį šaukštą bruknės, tiek pat beržo lapų ir vaistinės dirvuolės žolės. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užplikyti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Palaikyti 40 min. ir nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 4 kartus per dieną.

Skaudant šlapimo pūslei

  • Amerikos mokslininkai neseniai nustatė, kad bruknių sultys mažina šlapimo pūslėje bakterijų skaičių, o kartu ir uždegimo pavojų. Tam reikia nors mėnesį laiko pagerti atskiestas vandeniu (1:2) bruknių sultis.

Nuo hipertonijos

 

  • Valgomąjį šaukštą bruknių lapų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Po 30min nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 4 kartus per dieną. Po savaitės daryti pertrauką, vėliau vėl pakartoti.

 

Nuo avitaminozės, peršalimo, gripo

  • Imti lygiomis dalimis po valgomąjį šaukštą bruknių lapų ir uogų, užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens, pavirti 5 min, nukošti. Karštą nuovirą pasaldinti medumi ir tuoj pat išgerti. Per dieną reikia išgerti 3 stiklines šio nuoviro.

Naktinis šlapimo nelaikymas

 

  • 2 valgomuosius šaukštus bruknių lapų ir uogų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Palaikyti 30min ir nukošti. Pusę gauto kiekio (200 ml.) vaikui sugirdyti per dieną, o kitą pusę - prieš miegą.

 

Bruknių uogų sultys

  • Sergant žvyneline, oda vilgoma bruknių uogų sultimis. Tai daroma per dieną 4-5 kartus.

Nuo cukrinio diabeto

  • Šviežios bruknių uogos gydo diabetą. Sutrintos su cukrumi (nevirtos ir nekonservuotos) bruknių uogos valgomos 3-4 kartus per dieną po valgomąjį šaukštą. Po 10 dienų daryti pertrauką.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai