To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Ligonis su didžia padėka ir džiaugsmu tarė gydytojui...

Ligonis su didžia padėka ir džiaugsmu tarė gydytojui:
- Daktare, tai ką jūs man padarėte iš tikrųjų padėjo!
- Ką padarysi,- tarė jis - visko pasitaiko...

  • Nėštumo metu valgykite kepenis. Tačiau tai turi būti galvijo kepenys, pirktos iš patikimo ūkininko.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Bėgant gyvenimo metams, žmonės tampa laimingesni, teigiama tris dešimtmečius trukusio mokslinio tyrimo išvadose.

Paprastoji bruknė

Paprastosios bruknės (raudonuogė) - 10-30 cm. aukščio visžaliai krūmokšniai. Paprastoji bruknė auga sausuose retuose pušynuose ir jų kirtavietėse, pamiškėse, miškų aikštelėse, viržynuose, pelkėse ant kemsų, kartais tyrulinėse pievose. Jeigu pakanka šviesos ir yra tinkamos sąlygos, sudaro tankius sąžalynus. Nepakenčia stipraus pavėsio.

Bruknių pasitaiko ir kitokio tipo miškuose, bet paprastai jos auga pavieniui, menkai žydi ir beveik nemezga vaisių. Bruknėms svarbu, kad dirvožemis būtų palyginti nederlingas, gana drėgnas, tačiau neįmirkęs, rūgštus arba labai rūgštus. Bruknės paplitusios visoje Lietuvoje, bet nevienodai gausios. Didelius sąžalynus jos sudaro ir gausiai dera pietiniuose bei rytiniuose šalies rajonuose, kitur bruknių gerokai mažiau ir uogų derlius būna menkas. Žydi gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, pavienių žydinčių augalų galima aptikti ir iki vasaros antrosios pusės. Uogos sunoksta rugpjūčio mėnesį ir laikosi iki rudens.

Bruknes ir jų naudingąsias savybes žmonės tikriausiai žinojo nuo labai senų laikų. Apie tai galima spręsti ir iš plačiai paplitusio augalo pavadinimo. Šie augalai visuose Lietuvos regionuose vadinami bruknėmis ir nėra užrašytų jokių kitų liaudiškų pavadinimų. Reikia pridurti, kad ir gretimuose kraštuose bruknės vadinamos labai panašiai: latviškai- brūklenājs, lenkiškai - brusznicza, čekiškai - brusinky, rusiškai- brusnika. Neaišku, ar šį žodį baltai pasiskolino iš slavų, ar slavai iš baltų, o gal bruknės pavadinimas šiose kalbose mažai pakitęs iki dabar išliko nuo labai senų laikų?

Gydymo tikslais dažniausiai naudojami bruknių lapai. Jų antpilas turi antiseptinių savybių, skatina šlapimo skyrimąsi, malšina šlapimo pūslės ir takų uždegimus, mažina karščiavimą. Literatūroje nurodoma, kad kai kurių šalių liaudies medicinoje bruknių lapais gydoma gonorėja, artritas, reumatas, diabetas, podagra, slopinamas viduriavimas. Sunokusios šviežios arba džiovintos uogos valgomos viduriavimui stabdyti. Uogos padeda nuo gerklės uždegimo, jos vartojamos kosint ir peršalus, stiprina organizmą. Teigiama, kad bruknių sultys taip pat veiksmingai gydo skaudančią gerklę.

Vaistams subrendę bruknių lapai skinami sausu oru vėlyvą rudenį arba žiemą, bet galima skinti iki balandžio mėnesio. Uogos renkamos visai prinokusios, ne anksčiau kaip nuo rugpjūčio vidurio.

Paprastųjų bruknių uogos valgomos šviežios, o ne visai prinokusios truputį aitrios. Dažniausiai iš bruknių ruošiama uogienė, kurią galima valgyti su mėsos patiekalais. Iš lapų ruošiama arbata, tačiau jos nederėtų gerti kiekvieną dieną, nes lapuose esama arbutino. Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje, kur bruknių ištekliai dideli ir derliai gausūs, pastaraisiais metais iš uogų pramoniniu mastu imta gaminti vyną.

Bruknių uogose yra 5-8 procentai (kartais net 12 procentų) cukrų, daugiausiai monosacharidų fruktozės ir gliukozės, be to, tik bruknėms būdingos maltozės. Jose taip pat nemažai organinių rūgščių, pektinų, vitaminų. Kadangi gamtoje bruknių uogų ištekliai palyginti nedideli ir augalai dera ne kiekvienais metais, kai kurie sodininkai jas veisia soduose. Išvesta derlingų bruknių veislių su gerokai stambesnėmis uogomis negu laukinių augalų. Kartais bruknės auginamos gėlynuose, nes sudaro gana tankias, žemaūges, visą laiką žaliuojančias vejas, kurios baigiantis pavasariui pasipuošia rausvų arba beveik baltų žiedų, o vasaros pabaigoje - raudonų uogų kekėmis.

Iš bruknių lapų ir stiebų būdavo gaunami geltoni, o iš uogų - raudoni dažai audiniams. Bruknių sultys tinka maisto produktams, ypač gaiviesiems gėrimams dažyti.

Bruknių tyrelės ir sultys vartojamos kosmetikoje. Švelniai rūgščios kaukės, kompresai (iš sulčių) fitoncidų, arbutino, vitaminų C ir A dėka minkština veido odą, naikina spuogelius, sumažina odos poras. Geriau tinka riebiai ir normaliai odai.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai