To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Gydytojas-dietologas klausia paciento...

Gydytojas-dietologas klausia paciento:
- Na, ir kaip jums padeda česnakų dieta?
- Hmm... Na, numečiau tris kilogramus ir visus draugus...

  • Jei sunkiai tuštinatės, ar dažnai būna užkietėję viduriai, gerkite daug skysčių ir valgykite skaidulinio maisto (vaisių, daržovių, rupių duonos produktų).

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Dr. R. Kusteris pirmasis tiksliai aprašė su azartiniais lošimais susijusį sindromą, kurį tuomet pavadino kompulsyviu (patologiniu) lošimu. 1977 metais patologinis potraukis azartiniams ...

Didžioji dilgėlė

Didzioji dilgele.jpg
Lotyniškas pavadinimas: 
Urtica dioica

Didžiosios dilgėlės yra daugiamečiai, 60-120 cm, kartais net 180 cm. aukščio, ilgus
šakniastiebius išauginantys ir sąžalynus sudarantys augalai. Didžiosios dilgėlės randasi miškuose,  pamiškėse, krūmynuose, vandens telkinių pakrantėse, pievose, prie sodybų, pakelėse, dykvietėse. Iš tikrųjų dilgėlės auga beveik visur, tik nemėgsta labai rūgščių dirvožemių. Labiausiai suveša atvirose vietose, tačiau pakenčia ir ūksmę.

Visoje Lietuvoje paplitęs ir tikrai dažnas augalas. Didžiosios dilgėlės žydi nuo  gegužės iki rugsėjo. Augalai dvinamiai. Vyriškieji ir moteriškieji žiedai susidaro ant  skirtingų individų. Žiedus apdulkina vėjas. Dilgėlės apžėlusios standžiais, bet labai trapiais šereliais, kuriuose yra skruzdžių rūgšties ir kitų organinių rūgščių. Prisilietus prie dilgėlės, šerelis lengvai įsminga į odą ir nulūžta, o patekusios rūgštys sukelia skausmą arba stiprų niežulį.

Lietuvoje žmonės puikiai žinojo dilgėlių naudingąsias savybes ir šiuos augalus  naudojo maistui, gydymuisi, vis dėlto dilgėlės visais laikais buvo apsileidimo, nevalyvumo simbolis. Jeigu jos augo prie trobos, darželyje ar patvoryje, šeimininkai laikyti apsileidėliais. Tokį požiūrį į dilgėles parodo netgi lietuvių liaudies mįslės: „Dygi, šiurkšti žolė- tinginių gėlė"; „Tinginių gėlė kilnias kvapias gėles dygiais nugėlė".

Dilgėlės nuo labai seniai naudojamos liaudies medicinoje. Šiuolaikinėje medicinoje jos irgi yra svarbūs vaistiniai augalai. Iš didžiųjų dilgėlių lapų išvirta arbata nuo seno vartojama organizmui stiprinti, kraujui valyti, ja gydoma mažakraujystė, šienligė, astma, artritas. Antpilas padeda nuo vidinio kraujavimo, reumato, odos ligų, pavyzdžiui, egzemos. Išoriškai gydomos odos ligos, malšinamas artrito sukeltas skausmas, nervų (ypač sėdmenų) uždegimai, hemorojus, stiprinami plaukai, naikinamos pleiskanos. Liaudies medicinoje žaliomis dilgėlėmis būdavo plakama oda sergant reumatu. Tikėta, kad į išdilgintą odą priplūsta daugiau kraujo ir taip pašalinamos dėl ligos audiniuose susikaupusios nuodingos medžiagos. Be to, į organizmą patenkanti skruzdžių rūgštis palankiai veikia reumato pažeistus sąnarius.

Atlikti bandymai dilgėlių šaknų nuoviru gydyti prostatos ligas davė neblogų rezultatų. Iš didžiųjų dilgėlių lapų gaminami homeopatiniai preparatai nuo reumato, podagros ir vėjaraupių. Jauni dilgėlių lapai valgomi troškinti arba iš jų verdamos sriubos. Juos galima džiovinti ir vartoti ištisus metus. Lapai labai maistingi, juose gausu mineralinių
medžiagų ir vitaminų. Teigiama, kad jauni lapai kaloringumu prilygsta bulvėms ir  dukart kaloringesni už morkas. Badmečiais dilgėlių lapai tapdavo vienu iš svarbiausių žmonių maisto produktų. Iš pramoniniu būdu auginamų didžiųjų dilgėlių lapų išgaunamas chlorofilas naudojamas kaip maistiniai dažai (vadinami E140) ir farmacijos pramonėje.

Maistui ir vaistams vartoti reikėtų tik jaunus lapus, kol ūgliai būna ne aukštesni kaip 15-20 cm, nes subrendusiuose lapuose susidaro adatėlių pavidalo kristalų drūzų, kurios patekusios į organizmą gali sudirginti gleivines ir pakenkti inkstams. Dilgėles skinti ir ruošti maistą arba jų žaliavą vaistams reikia mūvint pirštines. Troškinant arba verdant dilgėlių lapus, dilgieji šereliai ir juose esančios medžiagos suyra, todėl valgyti jas visai saugu.

Iš dilgėlių stiebų gaunamas stiprus pluoštas, tinkamas virvėms vyti ir naudotas audiniams austi. Tai į liną panašus pluoštas, bet jo išeiga gerokai mažesnė negu iš linų stiebelių. Šviežios didžiųjų dilgėlių lapų sultys arba stiprus nuoviras sūryme sutraukia pieno baltymus. Iš lapų ir stiebų gaunami patvarūs žali audinių dažai, o šaknys, pavirintos su kandikais, audinius dažo geltonai. Plikytais dilgėlių lapais šeriamos kiaulės, galvijai, lesinamos vištos.

 

Receptai su šia vaistažole: 

Užpilo ruošimas ir vartojimas

  • 15 g. smulkintų dilgėlės lapų užpilama stikline verdančio vandens, palaikoma 15 min, nukošiama. Geriama po 2 valg. šaukštus 3 kartus per dieną. Užpilą galima laikyti 2 paras vėsioje vietoje.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai