Onkologiniams ligoniams – žmonių aukos

Klaipėdos universitetinę ligoninę jau pasiekė pirmieji žmonių paaukoti pinigai onkologiniams ligoniams gydyti. Už juos ketinama pagerinti sunkiomis ligomis sergančių moterų dalią.

Nudžiugino ne pinigai

Gerumo dieną organizavusios LNK televizijos akiratyje pirmąkart atsidūrė ir didžiausia uostamiesčio gydymo įstaiga. Ši tradicinė televizijos akcija antrus metus buvo skirta onkologiniams ligoniams remti.

Per savaitę trukusią akciją surinkta beveik 10 milijonų litų. Šios lėšos turėtų būti skirtos keturioms didžiausioms onkologines ligas gydančioms Lietuvos ligoninėms: Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninei, Kauno medicinos universiteto klinikai ir Klaipėdos universitetinei ligoninei.

"Nėra baisiai dideli pinigai", - apie į gydymo įstaigos sąskaitą pervestus pinigus sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Kol kas ligoninę pasiekė vos pusantro tūkstančio litų. 500 iš jų paaukojo Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Galutinę sumą ligoninė tikisi sužinoti mėnesio pabaigoje.

"Onkologija užsiima didelės Lietuvos gydymo įstaigos. Labai ženkliai pinigine ar technikos prasme akcija situacijos nepagerins. Bet tai, kad žmonės aukojo per sunkmetį, rodo didelį jų sąmoningumą ir norą padėti. Labiausiai džiugina tas supratimas, o ne pinigai", - sakė V.Janušonis.

Dalijasi vienu aparatu

Už paaukotus pinigus uostamiestyje planuojama įsigyti laparoskopą, skirtą onkologinėms ginekologinėms operacijoms. Šiuo metu ligoninė panašiu naudojasi, tačiau beveik prieš dešimtmetį įsigyta technika jau yra moraliai pasenusi. Be to, ji skirta paprastesnėms ginekologinėms operacijoms.
Naujasis laparoskopas su reikiamos įrangos komplektacija atsieis beveik 700 tūkst. litų.

Pasak ligoninės 2 ojo ginekologijos skyriaus vedėjo Raimondo Šiaulio, radikalios onkologinės ginekologinės operacijos, kai šalinamas ne tik auglys, būna labai ilgos ir traumuojančios.

Modernus laparoskopas šias operacijas leidžia atlikti su mažiausia invazija į moters organizmą. Tai palengvina ligonės būklę, nepalieka didžiulio rando, sumažina išvaržų tikimybę. Naujasis aparatas bus saugesnis bei taupesnis.
"Techniškai laparoskopinės operacijos labai sudėtingos ir rizikingos ligonės sveikatai, o jei dar technika netobula - rizika išauga", - aiškino gydytojas.
R.Šiaulys šmaikštavo, jog pradėjus dirbti naująja aparatūra po 4-5 valandas trunkančios laparoskopinės operacijos nebereikės vienas kitam masažuoti įskaudusių strėnų, o kitą dieną medikai vėl jausis darbingi.

Skyriaus vedėjas prisipažino nesitikėjęs tokio žmonių dosnumo. "Jei ne ši akcija, galimybės įsigyti tokios komplektacijos aparatūrą nebūtume turėję", - neslėpė jis.

25 lovų skyriuje per metus atliekama apie 500 operacijų. Pernai pusė jų sudarė laparoskopinės.
Kliūtų po kelis litus

Pasak V.Janušonio, šiuo metu pas juos patekusiems onkologiniams ligoniams labiausiai trūksta spindulinio gydymo. Šią spragą tikimasi užpildyti dar šiais metais už "europinius" pinigus įsigijus linijinį greitintuvą spindulinei terapijai.
"Onkologiniams ligoniams gydyti daug kas reikalinga, bet daug ką ir turime", - gydymo įstaigos situaciją lakoniškai nusakė V.Janušonis.

Pasak ligoninės vadovo, plačiąja prasme onkologinius ligonius dabar gydo "bet kas", tad visiems padalijus paaukotus pinigus kliūtų vos po kelis litus ir prilygtų absurdui. Tik galbūt tikslinga būtų paremti Šiaulių ir Panevėžio ligonines.

Zigmas Juzumas, Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas

Akcijos pinigai atiteko vos kelioms ligoninėms, tačiau onkologinius ligonius gydo ne tik trys centrai. Šiandien daugeliui ligonių vėžio diagnozė nustatoma ne tokiose didelėse gydymo įstaigose. Tad gal prasmingiau paaukotus pinigus skirti pirminei onkologinių ligų diagnostikai. Pagerinti bei praplėsti šios paslaugos prieinamumą, kad vėžys būtų diagnozuojamas kuo anksčiau. Vien tik per praėjusią parą paguldėme 70 ligonių. 12-ai jų iškart diagnozuotas įvairių lokalizacijų vėžys. Penktadaliui pacientų įtariamas. Tokia situacija šiandien yra ne tik pas mus, bet ir rajono ligoninėse, kur žmonės kreipiasi pirmiausiai. Tad gana svarbu šias gydymo įstaigas aprūpinti diagnostine aparatūra. Ji nėra brangi, tačiau labai svarbi. Kita problema - didžiulės eilės pas onkologus. Ar nereikėjo akcijos pinigų skirti specialistų skaičiui padidinti, galbūt finansuoti rezidentūrą?

Mindaugas Jurgutis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriaus vedėjas onkologinius ligonius daug kas gydo. Tad gal žmonių paaukoti pinigai vienodai turėtų būti paskirstyti visoms šioms gydymo įstaigoms. Geriau po truputį visoms, nei viskas didiesiems centrams, kurie ir taip specializuojasi onkologijos srityje. Pas mus per metus gydoma apie tūkstantis onkologinių ligonių.