Gastroezofaginis refliuksas

Gastroezofaginis refliuksas šnekamojoje kalboje minimas kaip „rėmens graužimas". Gastroezofaginis refliuksas - tai būklė, kai rūgštus skrandžio turinys grįžta į stemplę. Kai refliuksas (atpylimas, grįžimas) pažeidžia stemplės gleivinę, ar kitus organus, ši būklė vadinama gastroezofaginio refliukso liga (GERL).

Priežastys

Gastroezofaginis refliuksas - pakankamai dažna liga, ypač išsivysčiusiuose kraštuose. Tikslus skaičius nežinomas, nes ne visi sergantieji kreipiasi į gydytoją. GERL atsiradimo mechanizmas labai sudėtingas ir ne visai aiškus. Priežastys gali būti kelios

• Stemplės rauko patologija (normalus stemplės raukas susitraukia ir neleidžia skrandžio turiniui grįžti į stemplę).
• Stemplės gleivinės patologija (normali gleivinė pajėgi apsivalyti nuo rūgštaus skrandžio turinio, jei tik jo nėra per daug).
• Padidėjęs skrandžio turinio agresyvumas (tai reta priežastis; gali būti padidėjęs rūgštingumas arba tulžies priemaiša).
• Lėtas skrandžio išsituštinimas ir padidėjęs spaudimas pilve (nutukimas, nuolatinis pilvo pūtimas, nėštumas).

Požymiai

Gastroezofaginio refliukso požymiai gali būti tipiniai ir atipiniai. Tipiniai refliukso požymiai: rėmens graužimas (po valgio, ypač pasilenkus), atpylimas rūgščiu turiniu, pykinimas, skausmingas rijimas, skausmas už krūtinkaulio (dėl to labai svarbu teisingai diagnozuoti ir atskirti nuo miokardo infarkto). Atipiniai požymiai: dantų pakenkimas, užkimimas, kosulys, dusulio priepuoliai, burnos deginimas, skausmas. Šie simptomai atsiranda, kai rūgštis pažeidžia burną, patenka į trachėją, plaučius.

Tyrimai

Ligos diagnozavimui svarbiausias kriterijus yra tipiniai požymiai. Stemplės pakenkimo laipsniui įvertinti atliekamas endoskopinis tyrimas (FEGDS), tačiau liga neatmetama, net jei šis tyrimas pokyčių nerodo. Pokyčiai stemplėje gali būti mikroskopiniai, todėl atliekamas histologinis biopsijos tyrimas. Kai kur atliekamas rentgenologinis tyrimas, naudojant kontrastą. Rūgšties grįžimą į stemplę nesunku nustatyti naudojant specialų tyrimą - pH-metriją. Į stemplę įkišamas specialus prietaisėlis, kuris 24 valandų bėgyje matuoja stemplės rūgštingumą. Jei išreikšti atipiniai požymiai, reikalinga LOR gydytojo konsultacija.

Komplikacijos

Negydant GERL, stemplė gali išopėti, o randėjant gali susidaryti sąaugų, kurios sukelia stemplės nepraeinamumą. Ilgai veikiant rūgštims, galima piktybinė stemplės ląstelių metaplazija ir stemplės vėžys. Laimei, komplikacijos pasitaiko labai retai.

Gydymas

Gastroezofaginio refliukso gydyme pirmiausia, pacientui siūloma pakeisti gyvenimo būdą: mažinti nutukimą, pilvo pūtimą, sureguliuoti mitybą, keisti valgymo įpročius, miegojimo padėtį, atsisakyti žalingų įpročių. Dauguma atvejų refliukso gydymas priklauso tik nuo pačio žmogaus.

Patarimai

• Valgykite po truputį, bet dažnai; niekada nepersivalgykite.
• Daugiau judėkite. Fizinis aktyvumas pagerina skrandžio veiklą, mažina nutukimą ir pilvo pūtimą.
• Stenkitės mažiau valgyti riebaus maisto ir produktų, kurie skatina rėmens graužimą (šokolado, aštrių patiekalų).
• Meskite rūkyti, nepiktnaudžiaukite alkoholiu.
• Pakelkite lovos galvūgalį.
• Pavalgę bent kelias valandas negulėkite ir nedirbkite pasilenkę.

Gydymas vaistais

• Vaistai, gerinantys skrandžio peristaltiką. Dažniausiai skiriamas metoklopramidas (cerukalis).
• Vaistai, mažinantys rūgščių poveikį - PSI (omeprazolis) ir H2 receptorių antagonistai (ranitidinas).

Prognozė

Nors liga yra lėtinė ir pasikartojanti, tačiau gerai gydant prognozė gera.