To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Sveikstantis ligonis prisipažino simpatiškai seselei...

Sveikstantis ligonis prisipažino simpatiškai seselei:
- Aš jus taip myliu, kad net nenoriu pasveikti.
- Nesirūpinkite, - atsakė sesuo, - jūs ir nepasveiksite. Gydytojas taip pat mane įsimylėjęs. Jis matė, kaip vakar mane bučiavote.

  • Maitinant kūdikį krūtimi, nuo 6 mėn. pradėkite primaitinti virtomis daržovėmis, košytėmis, o nuo 8 mėn. duokite virtos pertrintos mėsos. Mėsa padės išvengti mažakraujystės.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • 10 proc. sumažėjus alkoholio kiekiui vienam gyventojui, 20 proc. sumažėja vyrų mirtingumas nuo ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, ir 5 proc. – visų savižudybių ir ...

Miltinė meškauogė

Miltine meskauoge.jpg
Lotyniškas pavadinimas: 
Arctostaphylos uva-ursi

Miltinės meškauogės (arkliauogė) yra visžaliai, 10-15 cm. aukščio krūmokšniai, išauginantys ilgus, gulsčius, daugelyje vietų įsišaknijančius ūglius su stačiomis ar pagulusiomis šakelėmis. Dėl to vienas augalas gali visiškai uždengti 1-2 m2 ar net didesnį plotą. Iš pirmo žvilgsnio miltinės meškauogės panašios į bruknes, tik jų lapai smulkesni, o pats augalas prigludęs prie žemės. Žydi gegužės-birželio mėnesiais.

Vaisiai - raudonos, miltingos uogos- sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Miltinės meškauogės aptinkamos šviesiuose sausuose pušynuose, kirtavietėse, pamiškėse. Jeigu miškas sutankėja ir ima stigti šviesos, skursta ir ilgainiui sunyksta. Įsikuria smėlio dirvožemiuose. Lietuvoje miltinės meškauogės paplitusios pietinėje ir rytinėje šalies dalyse, kitur retos arba visai neauga.

Kadangi gamtoje miltinių meškauogių ištekliai nedideli, o vaistinė žaliava turi didelę paklausą, Europos Tarybos reglamente dėl laukinių augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos yra reikalavimas, kad miltinių meškauogių žaliava ir iš jų pagaminta produkcija, įvežama arba išvežama iš Europos Sąjungos šalių, turi būti registruojama pagal Vašingtono(CITES) konvencijos reikalavimus.

Įdomu, kad daugelyje kalbų miltinė meškauogė siejama su lokiais, meškomis. Mokslinis genties vardas - Arctostaphylos - kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: arktos- meška, staphyle - kekė. Rūšies pažyminys uva-ursi- meškos uoga. Lietuvoje miltinės meškauogės liaudiškai vadinamos arkliauogėmis, ankšlaputėmis, ankšlapūtėmis, lokžolėmis, kaulauogėmis.

Miltinių meškauogių vaisiai Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos šalių maistui nevartojami, bet Šiaurės Amerikos indėnai ypatingo skonio neturinčias, gana sausas ir miltingas uogas valgė šviežias arba virtas. Jų taip pat buvo dedama į troškinius, virtos uogienės, gaminti gaivieji gėrimai. Meškauogių uogas indėnai džiovindavo žiemai.

Visur, kur tik auga, miltinės meškauogės nuo seno naudojamos liaudies medicinoje. Šiuolaikinėje medicinoje šių augalų lapai irgi vertinami kaip viena iš veiksmingiausių priemonių gydant infekcines šlapimo sistemos ligas, taip pat ir akmenligę. Lapų nuoviras ar antpilas skatina šlapimo skyrimąsi. Lapuose yra iki 1,2 procentų hidrochinono, kuris pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Džiovintų lapų arbata vartojama sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, pavyzdžiui, chronišku cistitu, šlapimo takų uždegimais, tačiau šių ligų gydymą turi prižiūrėti gydytojas. Arbata taip pat skalaujama išopėjusi burnos ertmė. Iš meškauogių lapų ir aliejaus pagamintu tepalu išoriškai gydomi odos bėrimai, opos, pleiskanojanti kūdikių galvos oda. Šiaurės Amerikos indėnai miltinių meškauogių ir paprastųjų mėlynių lapų mišinio nuoviro duodavo gimdyvėms, kad greičiau atgautų jėgas ir sustiprėtų.

Iš miltinių meškauogių pagamintų preparatų ir arbatų nepatariama vartoti nėščiosioms, nes jie gali pabloginti kraujotaką placentoje ir taip pakenkti vaisiui. Taip pat šių augalų preparatų nerekomenduojama vartoti vaikams, sergantiems chroniškomis inkstų ligomis.

Miltinių meškauogių lapais audiniai dažomi patvaria gelsvai ruda, uogomis - pilkšvai ruda spalva, o pridėjus kandikų galima išgauti raudoną, violetinę ar oranžinę spalvas. Lapuose esama nuo 7 iki 25 procentų raugų. Kai kuriuose kraštuose uogomis, kad taptų atsparūs vandeniui, įtrinami smulkūs mediniai dirbiniai. Miltinės meškauogės yra dekoratyvios ir gali būti auginamos smėlėtuose šlaituose arba ant pylimų. Jos ištisu kilimu uždengia dirvožemį.

Vaistinė žaliava renkama dažniausiai pavasarį arba antrojoje vasaros pusėje. Augalai po paruošų sunkiai atželia, todėl lapus ir ūglius toje pačioje vietoje skinti reikėtų ne dažniau kaip kas 4 metai. Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 50°C temperatūroje.

Receptai su šia vaistažole: 

Šalto užpilo ruošimas ir vartojimas

 

  • 1 arb. šaukštelis smulkintų meškauogės lapų ar miltelių užpilami stikline šalto virinto vandens, palaikoma 6-12 val. kaskart pamaišant, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės pašildyto užpilo 3-4 kartus per dieną 30 min. po valgio.

 

Nuoviro ruošimas ir vartojimas

 

  • 1 arb. šaukštelis meškauogės lapų užpilamas stikline šalto vandens, pašildoma iki virimo ir 10 min. virinama ant silpnos ugnies. Po 10-15 min. nukošiama. Vartojama po 1 valg. šaukštą 5-6 kartus per dieną.

 

Sergant šlapimo pūslės uždegimu

  • 2 valgomuosius šaukštus džiovintų ir susmulkintų miltinės meškauogės lapų užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens. Lėtai virti 30 min., nukošti ir palikti 10 min. nusistoti. Gerti po 50 ml. 3-4 kartus per dieną po valgio.

Sergant inkstų ligomis

  • Imti valgomąjį šaukštą miltinės meškauogės lapų, tiek pat plačialapio gysločio lapų ir mažalapės liepos žiedų. Viską sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens. Po 30min nukošti. Gerti po valgomąjį šaukštą 3-5 kartus per dieną 20 min. prieš valgį.

Sergant vandenlige

  • Išspausti miltinės meškauogės uogų sultis ir gerti jas šviežias po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną 10min. prieš valgį.

Nuo inkstų ir šlapimo pūslės akmenligės

  • Imti valgomąjį šaukštą džiovintų miltinės meškauogės lapų, tiek pat paprastosios kraujažolės žolės ir juoduogio šeivamedžio žiedų. Viską sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens. Po 30min nukošti ir gerti šiltą po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.

Ilgai ir didelėmis dozėmis meškauogės preparatų vartoti nerekomenduojama. Būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai