To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Į psichiatro kabinetą įšliaužia žmogus...

Į psichiatro kabinetą įšliaužia žmogus.
- Na gi, kas dabar būsi? Krokodilas, driežas ar didelis smauglis? - teiraujasi supratingas psichiatras.
- Ne, daktare, aš tik labai bijau aukščio!- atsako ant grindų gulintis žmogus.

  • Naujagimį bent iki 6 - 12 mėnesių maitinkite krūtimi. Taip jis gaus reikalingiausias medžiagas vystymuisi bei augs sveikas ir protingas.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Cheminės medžiagos, esančios kai kuriuose plastikinėse maisto ir gėrimų pakuotėse, įskaitant ir kūdikių buteliukus, gali sukelti ankstyvą brendimą bei prostatos ar krūties vėžį, ...

Plaukų biologija

Straipsnio šaltinis: 
www.plaukai.lt
Plauku_biologija.jpg

Plaukai yra viso žmogaus organizmo dalis, ir jei mes turime rimtesnių problemų su plaukais - mes turime problemą su bendra organizmo sveikatos būkle. Kartais mes nesuvokiam elementarių dalykų arba suprantame juos klaidingai. Atrodo visiems aišku kas yra sveikata, bet iš tikrųjų mes pradedame tai suvokti tik tada, kai susiduriame su kokiais nors negalavimais ar liga. Ką mums reiškia sveikata, kas tai yra? Sveikata - šis žodis visada yra vartojamas vienaskaitoje, nes sveikata yra viena, tai dabarties būklė, svarbiausia gyvenimo kokybės sudėtinė dalis. Sveikata - tai nepastovi organizmo savybė ir būsena, sveikata nuolat reikalauja aktyvios ir protingos pagalbos, tai mūsų asmeninis, o ne kieno nors kito reikalas. Sveikata - tai sielos, proto ir kūno harmonija. Kiekvienas žmogus turi tam tikrų sveikatos rezervų, tačiau jais reikia mokėti naudotis. Mūsų organizmas turi fantastinius sugebėjimus kompensuoti sveikatos trūkumus, nes organizmas - tai tarpusavyje suderinta funkcionalių sistemų sąjunga, kuri pasirūpina specifiniu, organizmui naudingu, prisitaikymo rezultatu. Bet koks nukrypimas šio rezultato nuo normalios organizmo gyvenimo būklės nedelsiant iššaukia grandinę procesų, kurie yra nukreipti optimaliai kompensuoti šį nukrypimą ir pasiekti šios normos. Tam, kad organizmas galėtų sureaguoti į bet kokį sveikatos nukrypimą nuo normos, reikia kad organizmas sugebėtų reaguoti. Jeigu organizmo sugebėjimas reaguoti dėl kažkokių priežasčių yra nykus, tai sugrąžinti sveikatą tampa labai sunku. Atsirandančios didesnės plaukų problemos dažnai tampa pirmu organizmo sveikatos būklės nukrypimo nuo normos parodymu. Tam kad tinkamai tai suprasti reikia turėti bendrą informaciją apie plaukų ir odos biologiją. Kadangi plaukų ir odos formavimasis ir vystymasis priklauso nuo kraujo sudėties ir kraujotakos, plaukuose yra labai daug informacijos apie žmogų. Kraujo sudėtis ir kraujotaka - tai maisto kokybė ir saikas (ar jo stoka), tai dienos skysčių kiekio norma bei rūšis, tai vaistai, miego ir poilsio kokybė, kvėpavimas, psichologinis savęs, kitų ir aplinkybių vertinimas, ir begalė kitų dalykų. Apibendrinant galima pasakyti kad kraujo sudėtis ir kraujotaka ir atitinkamai mūsų plaukai atspindi mūsų sveikatos būklę. Plaukai saugo mūsų gyvenimo paslaptis net po mirties. Pavyzdžiui, laboratoriniai tyrimai įrodė, kad Egipto faraono Ramzeso II-jo, kuris gyveno XIII amžiuje prieš mūsų erą, plaukai buvo vario spalvos ir buvo dažomi chna. Plaukuose esantis melaninas, kaip kempinė, sugeria ir išsaugoja savo molekulėse visą informaciją. Kadangi melaninas yra labai jautrus įvairioms toksinėms medžiagoms, jis padaro gana didelę paslaugą praktinėje ir teisminėje medicinoje bei kriminalistikoje. Laboratorinių tyrimų dėka pagal plauką mokslininkai įrodė, kad Napoleonas Bonapartas buvo nunuodytas arsenu.

Odos biologija

Oda yra pats didžiausias žmogaus organas, kuris apima apie du kvadratinius metrus. Odos storis skirtingose kūno vietose gali svyruoti: pati ploniausia oda yra akių vokų oda (iki 0,05 mm) ir pati storiausia oda yra kojų padų oda (iki 0,6 mm). Išskyrus kojų padų ir rankų plaštakų bei lūpų visa kita oda yra padengta plaukais. Galvos plaukuotos dalies oda nelabai stipriai skiriasi savo struktūra nuo kitų kūno dalių odos. Bet galvos plaukų folikulai esa giliau po oda nei plaukų folikulai kitų kūno vietų.

Oda yra gyvas organas, dengiantis visą kūną, kuris atsinaujina iš vidaus ir nuolat keičiasi. Ją sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: epidermis (tai danga, apsauganti tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio), derma (šiame sluoksnyje yra daug nervų galūnėlių ir didelis kapiliarų tinklas) ir hipoderma (poodinis ląstelynas, jungiamojo audinio sluoksnis).

Hetorogeninė odos struktūra gaunama iš ektodermos ir mezodermos embriono, duodančio pradžią epidermiui (1 - išorinis suragėjęs odos sluoksnis) ir dermai (2 - pati oda); šių sluoksnių ribose yra specializuoti priedai, tame tarpe sensoriniai nervai, riebalų ir prakaito liaukos bei plaukų folikulai. Pati oda (derma) remiasi į poodinę medžiagą hipodermą (poodinis riebalų sluoksnis - 3), kuri yra sudaryta iš laisvų kolageno pluošto kilpų, riebalinių ląstelių ir raumens audinio. Odos audinių struktūros tankumas priklauso nuo vietos žmogaus organizme, taip vidutiniškai 1 kv.cm odos apytiksliai yra sudarytas iš 10 plaukų folikulų, 15 riebalinių liaukų, 100 prakaito liaukų, 0,5 m kraujagyslių, 2-jų metrų nervų su 3000 nervų narvelių ant nervų galiukų, 200 nervų galiukų reakcijai į skausmą, 25 spaudimo receptorių jutiminiams stimulams fiksuoti, 2-jų šalčio receptorių bei 12-kos aukštos temperatūros receptorių.

Plaukų šaknų biologija

Kokia yra plauko biologija, kokia sandara, kokie procesai vyksta viduje ir kokia įtaka turi bendra organizmo būklė plaukų išvaizdai? Informacija šiais klausimais leis mums geriau suvokti ką mes darome su savo plaukų išvaizda ir koks bus rezultatas. Yra žinoma, kad plaukai puikiai atspindi esamą žmogaus būklę, kadangi būtent jie greičiausiai reaguoja į visus organizmo ir aplinkos pakitimus.

Plauko sandara yra pakankamai sudėtinga ir supaprastinimui yra dalinama į pirminius ir antrinius plauko "organus".

Pirminiai plauko "organai" - plauko šaknis ir plauko kamienas. Plaukas susideda iš šaknies (radix pili), esančio po oda, ir kamieno (asarib), esančio virš odos. Plauko šaknis užsibaigia paplatėjimu (ostium)- plauko svogūnėliu ir yra plauko maišelyje, kuris vadinasi plauko folikulu. Kiekvienas plaukas turi nuosavą įvairaus gylio folikulą. Folikulo gylis priklauso nuo odos storio ir lokalizavimo. Kiekvieno plauko šaknis turi hormoninius receptorius ir hormonai beveik pilnai kontroliuoja plauko gyvenimo trukmę. Antriniai plauko "organai" - plauko raumuo ir riebalinės liaukos. Plauko raumuo susitraukęs priverčia plauką keltis, o riebalinės liaukos saugo plauko ir odos švelnumą ir lygiagrečiai skatinta plauko struktūros suragėjimą. Tačiau nagrinėti nuodugniau plaukų sandara reikia kartu su jų dirva - odą.

Plauko sandara iš arčiau: 1 - arterija ir vena; 2 - hipoderma (poodinis riebalų sluoksnis); 3 - plauko šaknis; 4 - plauko raumuo; 5 - kraujo kapiliarų tinklas; 6 - nervų galūnių (meissnerio) sluoksnis; 7 - riebalinė liauka; 8 - bazalinis (embrioninis) epidermio sluoksnis; 9 - dygliuotas epidermio sluoksnis; 10 - grūdėtas epidermio sluoksnis; 11 - blizgantis (permatomas) epidermio sluoksnis; 12 - prakaito liaukos anga; 13 - plauko kamienas.

Plaukų kamienas

Plauko kamienas tai lyg ilgas cilindras, sudarytas iš suragėjusių keratino ląstelių. Plauko kamienas yra labai patvarus - atlaiko tempimą, sukimą, cheminių medžiagų ir ultravioletinių spindulių poveikį. Plauko kamienas gali turėti skirtingą plauko augimo kampą galvos odos paviršiaus atžvilgiui - nuo 10 iki 90 laipsnių kampą. Labai mažas plaukų augimo kampas (10-20 laipsnių) kartais neleidžia sukurti norimos šukuosenos, nes yra labai sunku tokius plaukus sušukuoti skirta kryptimi. Plaukų augimo kampas per visą gyvenimą beveik nekinta. Plauko kamieno struktūrą sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: išorinis - plauko žvyneliai (cuticula), vidurinis - plauko žievė (cortex) su plauko pigmentu (melaninu) ir vidinis - plauko šerdis (medula). Plauko kamieno žievė yra pats storiausias iš paminėtų trijų sluoksnis. Jis yra sudarytas iš daugelio skaidulų ir branduolio ląstelių bei turi savyje plauko pigmentą - melaniną, kuris nusako plauko atspalvį. Bendrai visi šie sluoksniai atlieka konkrečias funkcijas plaukų struktūroje - žvyneliai saugo nuo išorinių veiksnių, lyg mūsų oda; žievė yra pagrindinis plauko pluoštas, lyg plauko kūnas; o plauko žievės pigmentas savo funkcijomis panašiai veikia kaip ir odos pigmentas, be to pigmento ląstelės melanocitai sugeria į savo molekules iš išorės įvairias medžiagas; šerdis yra vidinis visai kitos struktūros pluoštas, lyg plauko smegenys:

1 - plauko žvyneliai - išorinis sluoksnis;
2 - plauko žievės skaidulos;
3 - plauko žievės branduolio ląstelės;
4 - plauko šerdis - vidinis sluoksnis;
5 - plauko žievė - vidutinis sluoksnis;
6 - plauko pigmentas - melaninas.

Plaukų formavimasis

Plaukai pradeda formuotis esant kūdikiui mamos įsčiose jau trečiame mėnesyje, tuomet formuojasi plaukų folikulai (pailgos formos maišeliai, kanalai), kurie per visą žmogaus gyvenimą gamins plaukus. Yra nustatyta, kad tam tikri nėščios moters sveikatos nukrypimai nuo normos gali sąlygoti įvairių plaukų patologijas bei visišką nuplikimą paauglystėje ar jaunystėje.

Plauko ląstelės skersmuo yra maždaug 80-120 mikrometrų, priklausomai nuo lokalizavimo ir fiziologijos. Plauko ląstelės atomo skersmuo yra 0,000 000 000 1 m. t.y. vienoje ląstelėje yra nuo 80.000 iki 120.000 atomų. Bendrai ant galvos odos, priklausomai nuo plaukų formos, plaukų ląstelių atomų kiekis gali svyruoti nuo 500.000.000.000 iki 1.000.000.000.000.

Pirminio plauko formavimosi eigos procesas atrodo sekančiu būdu: pradžioje epidermio embrioniniame sluoksnyje prasideda plauko ląstelės formavimasis, t.y. plauko embrioninė ląstelė pradeda dalytis ir augti į odos audinį. Šis embrioninės ląstelės dalijimasis vadinasi "plauko embrionu", jai beaugant susiformuoja pailgos vamzdelio formos kanalas (plauko folikulas).

Iš arčiau yra parodyti plauko ląstelės formavimasis embrioniniame sluoksnyje ir pačios pirmos "plauko embriono" atsiradimo stadijos. Pačioj pradinėj stadijoje "A" prieš atsirandant plauko folikului epidermis ir dermis yra nepakitę. Sekančioje stadijoje "B" kelios derminės ląstelės susikaupia po epidermiu ir epiderminės ląstelės virš jų tampa stambesnės. Stadijoje "C" epiderminės ląstelės pradeda daugintis ir stumtis žemyn į dermį derminio spenelio ląstelėms iš paskos.

Plaukų augimas

Plaukai pradeda formuotis jau embrione ir auga ne vienodai, o ciklais. Kiekvienas atskiras plaukas (2) yra formuojamas svogūnėlyje, kuris sudaro vaisingąją folikulo (1), o taip pat ir giluminės plauko pradžios dalį, t.y. jo daigųjį centrą. Savo ruožtu folikulo dugne esantis derminis spenelis teikia visas maistingąsias medžiagas svogūnėliui iš kraujo kapiliarų. Prie folikulo stiebo prisitvirtina ir plauko "antriniai" organai - plauko raumuo (3) bei riebalinė liauka (4). Paskutiniais tyrimais yra įrodyta, kad būtent folikulas augina plauką, t.y. augina svogūnėlį iš kurio vėliau susiformuoja plaukas. Folikulą galima sulyginti su maža bet itin galinga „gamykla", kuri per visą žmogaus gyvenimą vargu kada sustabdo savo gamybą. Šios plaukų „gamyklos" unikalumas slypi tame, kad tai yra praktiškai vienintelis žmogaus organas, kuris per visą savo gyvavimą patiria nuolatinius pasikartojančius ciklus. Plauko gyvavimas dalinamas į keturias augimo fazes: naujo plauko susidarymo ir aktyvaus augimo (Anagen) fazė - A, šio plauko augimo pereinamasis periodas - augimo lėtėjimo ir atžangos (regresijos) fazė (Catagen) - B, ir, per „išaugusio" plauko ramybės (Telogen) bei iškritimo (Exogen) fazes - C, po to vėl grįžimas prie pradinės naujojo plauko susidarymo ir aktyvaus augimo (Anagen) fazės ir t.t. Taigi, nors mes kalbame apie keturias plauko augimo fazes, yra aišku, kad tai yra nuolat kintantys dinaminiai procesai ir šis fazių nustatymas padeda geriau suprasti žmogaus plaukų auginimo ciklus. Nurodoma vidutinė laiko trukmė kiekvienai šių fazių gali skirtis priklausomai nuo individualių organizmo savybių: amžiaus, mitybos, hormonalinių ir kitų fiziologinių bei pataloginių faktorių.

Plaukų biochemija

Jeigu mes truputi gyliau nagrinėsim plaukų struktūrą, mes pastebėsim, kad plaukų struktūroje be pagrindinių trijų sluoksnių (žvyneliai, žievė ir šerdis) yra įvairaus dydžio atomų, kurie ir sudaro aminorūgštis, proteinų spirales, pradines skaidulėles, mikro skaidulėles, mikro skaidulėlių pluoštą, skaidulas, žievę ir žvynelius. Kadangi plauko žievė sudaro plauko struktūroje bene pagrindinę masę, norėtume atkreipti dėmesį į jos struktūros vystymąsi. Plaukų svogūnėlyje iš atomų susidaro aminorūgštys, po to iš pastarųjų formuojasi proteinų spiralės, iš spiralių formuojasi pradinės skaidulėlės, po to - mikro skaidulėlės, pastarosios formuoja mikro skaidulėlių pluoštą, šis pluoštas sudaro skaidulas, o skaidulos sudaro žievės masę, kurią apgaubia plaukų žvyneliai.

Plaukų struktūros biocheminė sandara: 1 - plauko žvyneliai (cuticula); 2 - plauko žievė (cortex); 3 - plauko žievės skaidula (fibrila); 4 - plauko žievės skaidulos mikroskaidulų (microfibrila) pluoštas; 5 - plauko žievės skaidulos pradinė mikroskaidula (microfibrila); 6 - plauko žievės mikroskaidulos pradinė skaidulėlė (protofibrila); 7 - pradinės skaidulėlės proteinų spiralės; 8 - aminorūgštys; 9 - atomai.

Tik 3 procentus plauko sudėties sudaro vanduo, likusieji 97 procentai yra baltyminė medžiaga (keratinas), turintys savyje geležies, vario, cinko, chromo, permanganato, praturtintas sieros bei kitų mikroelementų ir vitaminų A, B, C, T ir P, todėl norint turėti sveikus plaukus yra labai svarbu su maistu gauti pakankamai proteino. Keratiną sudaro atsparios dėvėjimuisi ilgos suspaustos proteino molekulės su reguliaria struktūra, kuri yra pakankamai stipri ir lanksti. Šios didelės proteino molekulės savo ruožtu sudarytos iš didelės koncentracijos ženkliai mažesnių specifinių aminorūgščių molekulių susijungusių į grandines. Plaukų keratinas susideda iš devyniolikos aminorūgščių. Kada aminorūgštys yra surištoje būklėje (esant sveikam plaukui), jie sudaro polipeptidų grandinę. Viena iš aminorūgščių - cysteinas - yra susirišusi kryžminiais ryšiais su disulfidų. Disulfidų ryšiai parūpina keratino struktūros erdvę (formą) ir sąlygoja plaukų tamprumą. Disulfidų ryšių ardymas (cheminis plaukų sušukavimas, tiesinimas, dažymas ir t.t.) mažina plauko tamprumą ir leidžia pakeisti plauko formą.

Cheminė plauko sudėties struktūros formulė vaizduojama C-O-N-H-S. Šių cheminių elementų pavadinimas ir procento vidurkis: C - Carboneum (angliavandenis) - 49,6 proc. O - Oxygenium (deguonis) - 23,2 proc. N - Nitrogenium (azotas) - 16,8 proc. H - Hydrogenium ( vandenilis) - 6,4proc. S - Sulfur (siera) - 4,0 proc. Be to plaukuose yra magnezijos, arseno, geležies, fosforo, chromo ir kitų metalų bei mineralų.

Plauko keratino aminorūgščių pavadinimai ir jų procentinis santykis: Cysteine - 17,5proc., Serine - 11,7 proc. Glutamine acid - 11,1 proc. Threonine - 6,9 proc. Glycine - 6,5 proc. Leucine - 6,1 proc. Valine - 5,9 proc. Arginine - 5,6 proc. Aspartic acid - 5,0 proc. Alamine - 4,8 proc. Proline - 3,6 proc. Isoleucine - 2,7 proc. Tyrosine - 1,9 proc. Phenylalanine - 1,4 proc. Histidine - 0,8 proc. Methionine - 0,5 proc.

Nuo cheminės plauko sudėties priklauso plaukų spalva. Labiau tamsūs plaukai turi sudėtyje daugiau angliavandenio ir mažiau deguonies, labiau šviesūs plaukai atvirkščiai turi daugiau deguonies nei angliavandenio. Plaukai vidutinio tamsumo intensyvumo turi 50,65 proc. angliavandenio, 6,36 proc. vandenilio, 17,14 proc. azoto, 5,0 proc. sieros ir 20,85 proc. deguonies. Plauko molekulės susijungia zigzagu į molekulių grandines. Šios molekulių grandys yra labai glaudžiai viena kitos ir sukuria smulkiausio pluošto micelas. Iš šių micelų išsivysto pluoštinės pailgos formos ląstelės. Molekulių grandžių susijungimas su micelomis vyksta dėka sieros tiltelių. Šie cheminiai elementai sukuria „keratiną" ir "proteiną". Be to plauko sudėtyje yra tam tikras kiekis riebiųjų medžiagų, cholesterolio, mineralinių junginių ir arseno. Keratinas yra labai elastingas ir klampus baltymas, kuris skatina plauko ląstelių suragėjimą. Esantys plauko sudėtyje pigmentai yra baltyminių kompleksų junginys (triptofan ir pirol). Šio pigmento (melanino) baltymo sudėtyje yra azoto, sieros, deguonies ir nedidelis kiekis geležies ir arseno. Melanino sudėtinių dalių koncentracijos santykis nulemia nepakartojamą kiekvieno žmogaus plaukų spalvą.

Plaukų pigmentas

Natūrali plaukų spalva priklauso nuo natūralaus plaukų pigmento sudėtinių dalių santykio. Natūralus pigmentas yra vadinamas melaninu. Jo granulės formuojasi vidiniame plauko sluoksnyje tarp keratino plaušinio pluošto. Šių melanino granulių cheminių junginių santykis ir nusako nepakartojamą plaukų spalvą. Melanino granulės yra pritvirtintos prie keratino pluošto specifiniais organiniais junginiais - lipidais, kurie lyg cementuota pigmento granulės plaukų struktūroje. Plaukų spalva priklauso nuo pigmentų tarpusavio santykio, pigmento tipo, pigmento granulių formos ir šių granulių pasiskirstymo plauko struktūroje. Odos ir plaukų pigmentai atlieka mūsų organizme daugybę įvairių funkcijų: organizmo ląstelių metabolizmas ir regėjimo recepcija, įvairių organinių struktūrų atspalvis ir organizmo paviršiaus (odos ir plaukų) spalvos adaptacija aplinkai, pagrindinis organizmo apsaugos faktorius nuo saulės radioaktyvumo ir kt.. Plaukų ir odos atspalvių įvairovė sąlygoja pigmento būvimą ar nebūvimą. Natūrali plaukų spalva priklauso nuo pigmento kiekio plaukų struktūroje. Natūralių plaukų atspalvių diapazonas svyruoja nuo juodo (labai didelis pigmento kiekis) iki sidabriniai balto (beveik pilna pigmento stoka). Visi kiti natūralūs atspalviai susidaro dėl skirtingo pigmento komponentų santykio.

Pigmento pasiskirstimas plauko struktūroje: 1 - plauko pigmentas (melaninas); 2 - plauko šerdis (medula); 3 - plauko žievė (cortex); 4 - plauko žvyneliai (cuticula).

Plaukų spalvos pigmentas melaninas susideda iš melanocitų, jis yra plauko žievėje dviejų formų: išsklaidytoje ir grūdėtoje formoje. Išsklaidytos formos melaninas nudažo plaukus nuo šviesiai gelsvos iki rudos spalvos, grūdėtos formos melaninas nudažo plaukus nuo variniai rudos iki mėlynai juodos spalvos. Plauko spalvai turi įtakos deguonies burbuliukai, kurių yra ir plauko šerdyje ir plauko žievėje. Jeigu plauko žievėje yra daugiau melanocitų nei deguonies burbuliukų, plaukų spalva bus tamsiai ruda ar varinė, arba juoda. Kuo daugiau yra deguonies burbuliukų plauko žievėje ir šerdyje, tuo šviesesnė bus natūrali plaukų spalva. Nepakartojamą natūralią plaukų spalvą pagrinde sudaro šių dviejų melanocitų rūšių santykis. Žmogui bręstant ir senstant melanocitų aktyvumas mažėja ir plauko spalva gali keistis: gali tamsėti arba šviesėti iki baltumo, šviesėjamas yra susijęs su deguonies burbuliukų padidėjimu ir melanino kiekio sumažėjimu. Neesant pigmentui plaukai atrodo balti. Nepriklausomai nuo amžiaus baltų (žilų) plaukų gali atsirasti sutrikus nervų sistemai. Melaninas netirpsta vandenyje, bet pakankamai gerai tirpsta šarminėje ar koncentruotoje rūgštinėje aplinkoje. Melaninų cheminė sudėtis nėra galutinai nustatyta dėl jų pernelyg didelės įvairovės ir sudėtingos polimerų struktūros. Gamtiniai melaninai neturi kristalizuotos struktūros ir sudaro trijų matmenų polimerą indol-5, chinon-6, kuris sąveikaujant su baltymu, sukuria melanoproteidą.

 

 

Toliau skaitykite:

 

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai