To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Studentas gydytojui...

Studentas gydytojui:
- Daktare, padėkite, aš apsinuodijau!
- Kaip tai atsitiko?
- Iš pradžių mes išgėrėm degtinę, paskui vyno, tada alaus, o po to aš apsinuodijau sausainiu...

  • Planuojant nėštumą, folio rūgštį reikia gerti abiem! Kai moteris pastoja, ji folio rūgštį turėtų vartoti dar keletą mėnesių.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Kasmet krūties vėžys diagnozuojamas 300000 pasaulio moterų, iš jų Lietuvoje 1300.

Parkinsono ligą gali įveikti neurostimuliacija

Stasiui Žemaičiui dar tik 58-eri metai, bet jis be pagalbininkų negali nei paeiti, nei atsistoti. Jo kūną sukaustė Parkinsono liga. Vilčių išsivaduoti iš jos gniaužtų suteikė naujas chirurginio gydymo metodas - neurostimuliacija.

Operavo 12 valandų

Praėjus parai po operacijos S.Žemaitis sėdėjo palatoje, apsuptas artimųjų, ir su didžiausiu apetitu valgė kalakutienos kepsnį. Jei ne subintuota galva, nė nepagalvotum, kad ji operuota 12 valandų.

"Ilgai truko, kol nustatėme taikinio į smegenų požievio branduolius koordinates ir į jas nusitaikėme. Tai didžioji operacijos dalis", - paaiškino pirmąją neurostimuliacijos operaciją Lietuvoje atlikęs Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos Funkcinės stereotaksinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas docentas Juozas Šidiškis.

Į ligonio galvos smegenų požievio branduolius įvesti elektrodai, laidais sujungti su stimuliatoriumi, implantuotu po raktikauliu. Stimuliatorius leis elektros impulsus, kurie neutralizuos tuose branduoliuose esančius neuronus, sukeliančius ligos simptomus: galvos ir galūnių drebėjimą, viso kūno sukaustymą, judesių sulėtėjimą ir kitus.

Vaistai ligos nesustabdė

Kas sukelia tokią sunkią ligą?

"Žinome, kad tai atsitinka dėl pakitimų smegenyse. Smegenų gilumoje yra darinys, turintis daug pigmento - melanino, ir dėl to vadinamas juodąja smegenų medžiaga. Nustatyta, kad joje neuronai žūsta, bet kodėl - neaišku. Tai morfologiniai pokyčiai. Dėl jų susidaro biocheminių junginių - neuromediatorių, kurie reguliuoja smegenų veiklą, disproporcija. Tai išbalansuoja neurodinamiką, sutrikdo judesius reguliuojančias funkcijas", - Parkinsono ligos simptomų atsiradimo priežastis aiškino docentas J.Šidiškis.

Jo pacientas S.Žemaitis pirmuosius ligos simptomus pajuto prieš 10 metų. Inžinierius, baigęs Kauno technologijos universitetą, dirbo vadovaujamąjį darbą. Nuo vaikystės buvo stiprios sveikatos. Yra apkeliavęs visą pasaulį - buvęs ir JAV, ir Japonijoje, moka ne vieną užsienio kalbą. Kodėl jam išsivystė ši liga - neaišku.

"Giminėje niekas tokia neserga", - tvirtino ligonio žmona Laima Žemaitienė.

Docentas J.Šidiškis pažymėjo, kad tam, kad liga atsirastų ir progresuotų, įtakos gali turėti psichologinė įtampa, ūmus stresas.

A.Žemaitis jokių išgyvenimų lyg ir neturėjo, bet liga jam smogė iš pasalų, progresavo labai sparčiai. Ligonis gydėsi vaistais, pastaruosius šešerius metus - itin didelėmis dozėmis. Nuo jų šalutinio poveikio išsivystė komplikacijos, nevaldomas galūnių ir viso kūno drebėjimas kėlė skausmą, kaustė ne tik kūną, bet ir kalbą.

"Kai vaistai nebepadeda, neurologai ligonius siunčia pas mus, neurochirurgus", - reziumavo docentas J.Šidiškis.

Naujo metodo privalumai

Taip alytiškis S.Žemaitis atsidūrė Kaune. Prieš trejus metus jam buvo atlikta destrukcinė galvos smegenų vienos pusės požievio branduolio operacija, bet ji padėjo tik laikinai.

"Rentgenu, kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso metodu nustatomas ligos simptomus skleidžiantis židinys, į jį per mažą angutę kaukolėje įvedama elektrodų ir židinys suardomas. Drebėjimas, sustingimas išnyksta", - aiškino Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas.

Tačiau tai - branduolius negrįžtamai sunaikinantis metodas. Jis taikomas jau 50 metų. Neurostimuliacijos metodas daug pranašesnis tuo, kad smegenys nesuardomos, židinys branduolyje nesunaikinamas, o patologiški neuronai išjungiami, tarsi nukenksminami. Židinių veiklą galima kontroliuoti ir reguliuoti keičiant srovės parametrus.

Stimuliatorių išjungus ligos simptomai atsinaujina. Svarbiausia, anot docento J.Šidiškio, taikant šį metodą galima išvengti nepataisomų komplikacijų. Beje, jų gali sukelti bet koks neurochirurgų operacinis judesys, nukrypus nuo tikslo net per pusę milimetro. Visos neurochirurgijos procedūros turi būti atliktos preciziškai tiksliai - ir destrukcinės, ir stimuliacinės operacijos.

Pastarąją docentas J.Šidiškis prieš dvejus metus kartu su kolegomis atliko Suomijoje. Galėjo jų atlikti ir Lietuvoje daug anksčiau nei šiemet - Neurochirurgijos klinikoje yra visa tam reikalinga aparatūra, gydytojai seniai atlieka sudėtingas destrukcines operacijas, bet labai ilgai reikėjo laukti personalinio neurostimuliatoriaus ligoniui. Laikui bėgant įsisenėjo liga ir dabar neurochirurgai tikisi mažesnio efekto.

"Manome, kad ligonis galės pats atsistoti, pereiti per kambarį, minimaliai apsitarnauti. Jei operacija būtų buvusi atlikta prieš metus, kai ligonis dar pats atsikeldavo iš lovos, efektas būtų geresnis", - įsitikinęs neurochirurgijos virtuozas J.Šidiškis.

Valstybė padėti neskuba

Didžiausia problema buvo ta, kad ligonių kasos tik dabar nupirko neurostimuliatorių. Jis kainuoja 60 tūkst. litų. Parkinsono liga serga 0,3 proc. šalies gyventojų. Jiems nuolat reikia gerti vaistus, nes pasibaigus jų veikimui simptomai atsinaujina. Yra ligonių, kuriems vaistai nepadeda, kai kurių ligos simptomų neslopina. Po 5-6 metų neretai išsivysto medikamentinės komplikacijos, sunkesnės už pačią ligą.

"Dėl to ieškoma naujų gydymo būdų", - pabrėžė docentas J.Šidiškis.

Operacijas atlikti kasmet reikia bent dešimčiai ligonių. Deja, ir vienam jų dėl rezervuoto valstybės požiūrio į naujų gydymo metodų diegimą teko ilgai laukti. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse tokių problemų nekyla.

Anot neurochirurgų, ir pas mus jų būtų mažiau, jei būtų peržiūrėti lėšų sveikatos apsaugai prioritetai, jos nebūtų švaistomos brangiems ir ne visada būtiniems ligų diagnostikos metodams. Jiems lėšų negailima, o nauji gydymo metodai, kurie yra vienintelis būdas padėti tokiems ligoniams kaip S.Žemaitis, neretai ignoruojami. Neurochirurgijos virtuozo J.Šidiškio, sukaupusio didžiulę darbo patirtį funkcinės-stereotaksinės neurochirurgijos srityje, skaitančio pranešimus pasaulio neurochirurgų kongresuose, buvo paklausta, ar jis turi licenciją neurostimuliacijos operacijoms atlikti.

J.Žemaičiui neurostimuliatorius bus prijungtas praėjus po operacijos dviem savaitėms, kai sugis žaizda elektrodo įvedimo vietoje. Fiziologinė kontrolė jau atlikta per operaciją: nustatytos aktyviausios vietos ir neuronų reakcija į impulsus.

"Dabar svarbu tik tai, kad neurostimuliatorius veiktų preciziškai tiksliai, o stimuliacijos parametrai bus reguliariai kontroliuojami ir koreguojami", - apibendrino vienas žymiausių Parkinsono ligos gydytojų Lietuvoje, neurostimuliacinės chirurgijos pradininkas mūsų šalyje J.Šidiškis.

Sergamumas

Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 proc. žmonių, vyresnių kaip 55 metų. Žymesnio skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Retai susergama iki 40 metų.

Parkinsono ligos simptomai:

  • Galvos ir galūnių drebėjimas.
  • Galūnių ir kūno sukaustymas.
  • Judesių sulėtėjimas.
  • Eisenos ir pusiausvyros pasikeitimai.
  • Pusiausvyros, kalbos, rijimo sutrikimai.
  • Sulėtėjęs mąstymas.
  • Sutrikusi orientacija.

Diagnostika

Esant ankstyvai stadijai diagnozuoti ligą gali būti sunku. Bet kuris gydytojas, įtaręs Parkinsono ligą, turi nukreipti ligonį konsultuotis pas neurologą. Diagnostika remiasi pagrindiniais klinikiniais simptomais. Jei reikia, atliekami laboratoriniai kraujo ir kiti tyrimai, galvos smegenų kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija.

Ligos eiga

Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka ar koja, vėliau - ir kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva ar, rečiau, visas kūnas. Kad kūnas dreba, matyti esant ramybės būklei, tam tikrai pozai, sustiprėja susijaudinus, sumažėja darant judesius ir išnyksta miegant. Judesiai tampa lėti, mažiau gestikuliuojama, veido mimika tampa skurdesnė: ligonis rečiau mirksi, mažiau šypsosi. Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis rankomis per alkūnes ir kojomis per kelius. Jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, einant - laiku sustoti, pasukti į šoną. Kad kūnas sukaustytas, labiausiai matyti pažvelgus į galūnes: vienos ar abiejų pusių galūnės atrodo sunkios, nerangios, kartais ligoniui susidaro įspūdis, kad jos silpnesnės. Pasikeičia rašysena: raidės tampa smulkios, ilgiau rašant - dar mažesnės, neaiškios. Balsas tampa monotoniškas, gali būti prikimęs. Ilgiau sergant vargina seilėtekis, gali pasunkėti kramtymas, rijimas. Neretai labiau riebaluojasi oda ir plaukai, užkietėja viduriai, gali atsirasti šlapinimosi ir lytinės funkcijos sutrikimų. Ligoniai gali jausti didesnį nei anksčiau nuovargį. Sulėtėja ir mąstymas, minčių dėstymas. Dažnai kartu nustatoma depresija.

Patarimai ligoniams

Mankštinkitės. Kasdienė mankšta didina ištvermingumą ir gerina savijautą. Jei kūnas nuolat dreba ir tai vargina, atsipalaiduokite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Vaikščiodami stipriau kilnokite kojas ir mosuokite rankomis, stovėdami galvą laikykite iškeltą. Norėdami apsisukti eikite ratu. Jeigu kojos sustingo, prispauskite kulnus prie grindų, stovėkite ir žiūrėkite tiesiai, neatsiloškite, tada pasirinkite taikinį ir eikite tiesiai į jį. Jei sunku rašyti, rinkitės didelį rašiklį. Kartkartėmis pamankštinkite ranką. Jei dažnai griūvate, pašalinkite iš kelio kilimėlius ir kitas kliūtis kojoms. Prieš atsikeldami iš lovos arba nuo kėdės, stabtelėkite minutę sėdėdami. Jei pajutote, kad svaigsta galva, sustokite arba atsisėskite. Dėvėkite drabužius, kuriuos patogu apsirengti. Stiprinkite veido judesius kalbėdami, balsu skaitydami. Valgykite pasidėję indus ant neslystančio patiesalo, naudokite maisto smulkintuvą, kad nereikėtų pjaustyti peiliu. Valgykite mažais kąsniais, gerai sukramtykite, atsargiai rykite. Dažnai užsigerkite. Valgykite laiku, tuo pačiu metu. Nurykite seiles prieš įsidėdami maisto į burną.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai