To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Greitoji? - Taip...

- Greitoji?
- Taip.
- Greitai atvažiuokite. Mano žmonai prasidėjo baltoji karštinė!
- O kaip jūs nustatėte?
- Čia pilnas kambarys velnių, o ji nieko nemato...

  • Moterims, vyresnėms nei 35 metai, rekomenduojama reguliariai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio. Šią sunkią ligą galima lengvai išgydyti, nustačius pradinėse stadijose.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Anot statistikos, 2009 m. ES 100 vyrų tenka 105 moterys. Lietuvoje šis santykis - 100:114. Blogesnė situacija tik Latvijoje ir Estijoje (100:117). Švedijoje, santykis vyrų nenaudai ima ...

Gamtoje slypintys pavojai

Straipsnio šaltinis: 
Sekundė
ikando bite ka daryti.jpg

Šiemet kaip niekad daug uodų. Dėl to kaltas vėlyvas pavasaris, staiga sušilęs oras ir drėgmė. Visi uodai iš lervų išsirito vienu metu, taip paaiškinama jų gausa. Patelėms kiaušinėliams brandinti reikia kraujo, todėl jos puola žmones.

Įprastos priemonės apsisaugoti nuo uodų nebepadeda. Vienu metu vaistinėse net trūko įvairių tepalų nuo uodų įkandimo. Šiemet uodų įkąstos vietos labiau niežti, žmonės tinsta, dėl nuolatinio kasymosi atsiveria žaizdelės, jos ilgai negyja.

Uodai gelia dažniau nei kiti vabzdžiai, nes jų yra daugiau. Alergiškų uodų įkandimams žmonių pasitaiko itin retai. Sveikatai ir gyvybei jų įkandimai nėra pavojingi, tik sukelia nemalonių pojūčių.

Pasaulyje žinoma apie tris tūkstančius uodų rūšių, Lietuvoje gyvena apie tris šimtus.

Ne visų rūšių uodai puola žmogų: vieni renkasi paukščius, kiti - arklius. Labiausiai paplitę vadinamieji miško uodai.

Kaip apsisaugoti

Nuo uodų namus geriausiai galima apsaugoti specialiais langų ir durų tinkleliais. Į gamtą vykstantiesiems patariama naudoti repelentus - specialias medžiagas, atbaidančias kraujasiurbius. Jų gali būti įvairių - aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai, garuojantys prietaisai. Veikimo trukmė ir efektyvumas priklauso nuo repelento rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui.

Neseniai atsirado nauja priemonė - pleistras nuo uodų. Tai unikalus, saugus ir natūralus būdas atbaidyti uodus, muses, mašalus, moskitus. Pleistras turi 300 mg vitamino B1. Mūsų kūnas normaliai sugeria nuo 50 iki 75 mg šio vitamino. Perteklius pašalinamas per prakaito liaukas. Tyrimai parodė, kad vabzdžiai nemėgsta su prakaitu išsiskiriančio vitamino B1 kvapo.

Lauke patartina naudoti nuo uodų skirtas žvakes. Jų sudėtyje yra aromatinių medžiagų, žvakei degant jos pasklinda aplinkoje ir nubaido uodus.

Uodus atbaido gvazdikėlių, bazilikų, pelargonijų, anyžių, eukaliptų kvapai. Šių augalų aliejumi reikia tepti odą arba užlašinti kelis lašus ant laužo, degtuko, įkaitintos keptuvės. Ant palangės galima padėti vatos gabalėlį, išmirkytą šių augalų aliejuje.

Bitės

Bitės visai netrokšta mūsų kraujo, jos minta nektaru, tačiau jeigu joms kas nors nepatinka, gelia labai skaudžiai. Jei nebūsite išsitepę kitomis kvapiomis medžiagomis - kremu, toniku, tikimybė, kad įgels bitė, mažėja.

Be to, reikia nepamiršti, kad ant ryškių gėlėtų ar tamsių drabužių sunkiau pastebėti nutūpusius vabzdžius, tai didina įgėlimo riziką. Norint išvengti bitės įgėlimo nereikia artintis prie avilių, nevaikščioti basomis po gėlių pilną pievą, kur dūzgia bitės.

Vis daugiau žmonių yra alergiški bitės įkandimams. Kartais užtenka keliolikos minučių, kad įgėlus bitei žmogus mirtų dėl alerginės reakcijos. JAV mokslininkai nustatė, kad beveik 1 proc. amerikiečių yra alergiški vabzdžių įkandimams.

Nuo jų - nuo reakcijos į nuodus - per metus Amerikoje miršta apie 50 žmonių. Tokia staigi reakcija vadinama anafilaksiniu šoku.

Normali organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą nebūna pavojinga: įkąsta vieta parausta, patinsta, juntamas skausmas, niežulys. Po kurio laiko nemalonūs pojūčiai praeina. Tačiau jei įgėlus bitei ima dažniau plakti širdis, pradeda pykinti, skaudėti galvą, tinsta visas kūnas, žmogus dūsta, netenka sąmonės - tai anafilaksinio šoko požymiai.

Žmogus gali mirti per kelias minutes. Pirmą kartą anafilaksinis šokas gali ištikti įkandus vos vienai bitei ar širšei, net jei žmogus nežinojo esąs alergiškas.

Ką daryti įgėlus

Įgėlus bitei reikia odą patepti antihistamininiu geliu ar išgerti antihistamininių vaistų. Vykstant į gamtą būtina jais pasirūpinti. Nuo vaistų nemalonūs pojūčiai per pusvalandį sumažėja ar praeina. Naujų geriamųjų antihistamininių vaistų poveikis trunka ilgiau, be to, jie neturi migdomojo poveikio, todėl galima vartoti ilgiau.

Į odą patekusį geluonį reikia ištraukti - palei odą nubraukti nagu ar peiliu. Geluonies neištraukus į organizmą patenka didžiausia bitės nuodų dozė. Todėl ilgiau skauda sugeltą vietą, neslūgsta patinimas, skausmas, galimos stipresnės alerginės reakcijos.

Pavojingiausia, jei bitė įgelia į kaklą, veidą, burnos ertmę, nes pradėjus tinti šių kūno dalių audiniams prasideda dusulys. Nesiėmus jokių priemonių žmogus gali uždusti, todėl būtina kreiptis į gydytoją.

Jei yra laiko, iki atvykstant gydytojui vietą, kur įkando bitė, vapsva, širšė, nuplaukite tekančiu vandeniu su muilu. Kad nuodai nepasklistų po organizmą, įkąstos vietos jokiu būdu netrinkite, nespaudykite.

Vabzdžių nuodų sklidimą stabdo ledas, taip pat nuo šalčio mažiau skauda ir tinsta.

Erkės

Anksčiau buvo manoma, jog pavojus, kad gali įsisegti erkė, gresia tik miške, pasirodo, jų pilna visur: pievose, kiemuose, net vaikų darželiuose mažieji negali jaustis saugūs - ir čia erkės gali įsisiurbti.

Erkė yra ypatinga tuo, kad jai reikia daug daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują iki 15 dienų.

Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams ir žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų arba virusų, jie pernešami į aukos organizmą. Erkės gali užkrėsti erkiniu encefalitu, Laimo liga, anaplazmoze, dėmėtąja šiltine, Marselio karštine ir kt. Erkės maitinasi tik krauju, joms nereikia nieko kito. Vieną kartą pasimaitinusi erkė gali išgyventi iki 10 metų.

Kad geriau pasiektų savo auką, erkės įkopia į žolę, krūmus. Aktyvi erkė aukos tyko ant žolės stiebo apie 10-20 centimetrų aukščiau žemės. Dažniausiai erkės aptinkamos tankiame lapuočių jaunuolyne, miško proskynoje, krūmuose, aukštoje žolėje. Erkės ypač aktyvios vasarą po lietingos dienos. Tolimų nuotolių erkės įveikti negali. Joms energijos pakanka įveikti 1 metrą. Po pasaulį jas platina žmonės, paukščiai, gyvūnai.

Dažniausios ligos, kuriomis erkės užkrečia - Laimo liga ir erkinis encefalitas. Panevėžys priklauso zonai, kurioje didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu. 100 tūkstančių gyventojų tenka 51 susirgusysis.

Kaip apsisaugoti

Vienintelio patikimo būdo apsisaugoti nėra. Tačiau einant į gamtą reikia dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, jų galus patartina sukišti į puskojines.

Drabužiai turi būti šviesūs, taip bus lengviau pastebėti erkę. Erkės, ieškodamos tinkamos vietos įsisiurbti, ropoja išilgai kūno, ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo, galvos plaukuotoje dalyje.

Po iškylos būtina rūpestingai apžiūrėti kūną, nusiprausti po dušu, išsišukuoti plaukus, juos išsitrinkti. Vilkėtus drabužius pakabinti saulėtoje vietoje, negyvenamoje patalpoje.

Iškylaudami venkite pamiškių, aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones, nors jos trumpalaikės. Nuo erkinio encefalito patikimiausia priemonė - skiepai. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, kartą sirgęs žmogus gali vėl susirgti įkandus erkei.

Aptikus erkę reikia ją ištraukti. Reikia stengtis nespausti erkės kūno ir netepti jokiais riebalais. Pincetu reikia sučiupti kuo arčiau galvos ir traukti. Nesukioti į šalis. Nepavykus ištraukti galvos, nedraskykite. Organizmas pats ją išstums. Jei įkandimo vieta paraudo, blogai pasijutote, kreipkitės į gydytoją.

Gyvatės

Nors Lietuva - ne Afrika ir gyvatė į kambarį neįšliauš, tačiau miške ją sutikti galima. Dažniausiai toks susitikimas baigiasi įkandimu, nes žmonės nepastebi aukštoje žolėje ir ant kelmo besišildančios gyvatės ir ant jos užlipa, tada gyvatė besigindama įkerta. Gyvačių pasitaiko ne tik miške, jų gali būti ir soduose miesto pašonėje.

Lietuvoje gyvena vienintelė nuo-dingų gyvačių rūšis - paprastoji angis. Per metus šalyje nuo gyvačių nukenčia 60-70 žmonių. Daugiausia gyvačių įkandimų būna Dzūkijoje.

Gyvačių nuodai ypač pavojingi vaikams. Jie sveria nedaug, todėl nuodų koncentracija jų organizme kelia didelį pavojų sveikatai.

Susitikę gyvatę jos neerzinkite, nedarykite staigių judesių, nemosuokite lazda. Geriau ramiai palaukite, kol pasitrauks į šalį. Nekiškite rankų į dreves, olas, o prieš kišdami jas į žolę ar sėsdami ant kelmo, apsižiūrėkite, ar nėra gyvatės. Eidami į mišką apsiaukite guminius batus.

Jei gyvatė vis dėlto įkirto, svarbiausia nepanikuoti, nedaryti staigių judesių. Nuo įkąstos galūnės reikia nuimti žiedus, apyrankes, kad neveržtų. Reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Gyvatės nuodai pasklinda po organizmą per 20 minučių. Ima pykinti, silpna, kamuoja troškulys, skauda galvą. Pažeistos galūnės negalima pakelti aukščiau širdies lygio, nes nuodai greičiau išplis. Nereikia užveržti, nes gali sukelti gangreną. Nuodų nereikia bandyti iščiulpti, nes per pažeistą burnos gleivinę jie pateks į kraują.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai