Šunys iš tiesų mus supranta

Jūsų šuo žino apie jus daugiau nei manote. Jis gali atpažinti jus nuotraukoje. Žiūrėdamas televizorių jis įsidėmi veidus. Ir meistriškai šifruoja jūsų mimiką.

Mokslininkai nustatė, jog sentimentalios istorijos apie žmogaus ir šuns draugystę turi realų pagrindą. Šunys iš tiesų gali skaityti mūsų veido išraišką ir nesunkiai suprasti, ką ji slepia.

Šunys tai daro vadovaudamiesi tuo pačiu principu, kuris, kaip anksčiau manyta, būdingas tik vaikams: stebėdami žmogaus veido dešiniąją pusę (pastaba: žiūrint į priešais esantį žmogų, jo veido kairioji pusė mums yra dešinė). Šią pusę jie tyrinėja ilgai ir atidžiai, o kairiąją veido pusę tik greitai perbėga akimis, kad susidarytų galutinį vaizdą. Britų mokslininkai nustatė, jog tai būdinga visiems stebėjime dalyvavusiems šunims.

Atlikdami tyrimą biologai stebėjo šunų akių judesius specialiomis kameromis. Mokslininkai apstulbo pamatę, jog šunys pirmiausia kreipia žvilgsnį į dešinę šeimininko veido pusę, ypač ryškiai tai matoma, kai žmogus yra įpykęs. Taip pat šunys žiūrėdavo ir į žmonių veidus nuotraukose.

Ką šunys tikisi išskaityti žmogaus veide ir kodėl jie žiuri būtent į dešinę veido pusę? Gyvendami kartu su žmonėmis šie gyvūnai išmoko žmogiškos komunikacijos ir ėmė kopijuoti žmogišką elgesį. Geriausio žmogaus draugo smegenys ilgainiui tapo „antropofiliškos". Kaip ir žmonėms, šunims būdinga žvilgsnio į kairę taisyklė.

Tokią orientaciją mokslininkai aiškina mūsų smegenų veiklos ypatumais. Už žmogaus emocijas yra atsakingas dešinysis smegenų pusrutulis, kuris atitinkamai valdo kairiąją žmogaus kūno pusę. Kairysis smegenų pusrutulis yra atsakingas už racionalų mąstymą. Ši taisyklė galioja nepriklausomai nuo to, ar žmogus yra kairiarankis, ar dešiniarankis.

Dėl šios priežasties emocijas geriau atspindi dešinioji veido pusė. Todėl šunys, norėdami suvokti, ką jaučia jų šeimininkas, pirmiausia žvelgia į ją.

Mokslininkai mano, jog toks šunų gebėjimas interpretuoti žmogaus emocijas yra įgimtas, per tūkstantmečius trunkantį gyvenimą greta žmogaus tapęs genetinio kodo dalimi. Vengrijos universiteto mokslininkų tyrimas yra parodęs, kad vilkai tokio komunikacinio gebėjimo neturi. Prisitaikydami prie žmogui įprastos žodinės komunikacijos, šunys išmoko ir tik jiems būdingo lojimo.

Tokie šių keturkojų įgūdžiai tik patvirtina teiginį, jog šuo yra geriausias žmogaus draugas. Joks kitas gyvūnas nesugeba taip interpretuoti žmogaus mimikos, suprasti jo elgesio ir emocijų.