Atrastas pykčio genas

Geno DARPP-32 izoliacija padėjo išsiaiškinti, kodėl vieni žmonės dėl mažiausio menkniekio ar provokacijos įniršta, tuo metu kiti išlieka ramūs.

Bonos universiteto mokslininkai apklausė per 800 žmonių, kurių buvo paprašyta paaiškinti, kaip jie suvaldo savo pykčio priepuolius.

Vokietijos mokslininkai taip pat atliko ir DNR testus tam, kad išsiaiškintų kokią iš trijų galimų geno DARPP-32 versijų šie nešioja.

Britų naujienų portale telegraph.co.uk teigiama, kad genas veikia dopaminą, žmogaus smegenų cheminę medžiagą, atsakingą už pyktį bei agresiją.

Mokslininkai išsiaiškino, kad tie, kurių geno versijos buvo „TT" ir „TC" supykdavo daug dažniau nei nešioję „CC" geno versiją.

Bonos universiteto mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad dažniau supykstantys amygdalijoje, smegenų dalyje atsakingoje už emocijų balansą, turi mažiau pilkųjų ląstelių.

„Žodžiu, jie nesugeba kontroliuoti savo jausmų taip gerai, kaip tai gali padaryti, kurių genai mutavę", - cituojamas vienas iš studijos autorių, Martinas Reuteris. Beje, jis turi TC geno versiją.

Mokslininkai pastebėjo, kad „TT" ir „TC" geno versijos yra labai paplitusios Vakaruose.

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „ Behavioural Brain Research", kuriame priduriama, kad genetikai išsiaiškino tik pusę su žmonių pykčiu susijusių genų.

Šiais metais jau buvo publikuotas tyrimas, kuriame teigta, kad slepiantys savo pyktį savo asmeniniame ir profesionaliame gyvenime būna mažiau sėkmingi nei tie, kurie atvirai demonstruoja savo emocijas.