To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Vyras ateina pas gydytoją ir skundžiasi...

Vyras ateina pas gydytoją ir skundžiasi:
- Štai gerklę suspaudė - skauda - baisu! Bet aš turiu metodą - išgeriu 100 g konjako ir viskas praeina.
Gydytojas klausia:
- Taigi, ką jums dar skauda?
- Ir širdį skauda. Taip suspaudžia - rodos, mirsiu. Bet aš tuoj pat gydausi. Išmetu 150 konjakėlio - ir praeina.

  • Per dieną suvalgykite apie 400 gramų daržovių ir vaisių (išskyrus bulves). Jie padės  išvengti nutukimo, sumažins vėžio riziką, cholesterolio kiekį kraujyje, aprūpins organizmą ...

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Pasyvus rūkymas - tai reiškinys, kuomet rūkančio žmogaus įkvėptus ir iškvėptus rūkalų dūmus įkvepia kitas žmogus.

Vanduo iš šulinio gali virsti mirtinais nuodais

Straipsnio šaltinis: 
Valstiečių laikraštis, www.valstietis.lt
Kibiras vandens.jpg

Visuomenės specialistai perspėja apie prastėjantį šachtinių šulinių vandenį ir ragina jį ištirti. Mat vanduo gali būti užterštas sveikatai ir gyvybei pavojingomis medžiagomis.

Daugėja užterštų šulinių

Pasirodo, sveikiau gerti vandenį iš čiaupo, o ne iš šulinio. Ypač sveikata rizikuoja tie, kurie geria vandenį iš šulinių Šiaulių apskrityje. Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai informuoja, kad mieste ir apskrityje blogėja šachtinių šulinių vandens kokybė. Šiaulių apskrityje pernai ištirta 712 šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Paaiškėjo, kad beveik 52 proc. tyrimų buvo nustatytas per didelis nitratų kiekis vandenyje ir beveik 20 proc. tyrimų buvo nustatyta mikrobinė tarša. Didžiausias nitratų kiekis vandenyje rastas Akmenės, Pakruojo ir Joniškio rajonų šachtiniuose šuliniuose. Šių rajonų šulinių vandenyje nitratų buvo nuo 405 iki 460 mg/l. Didžiausia leidžiama geriamojo vandens nitratų koncentracija - 50 mg/l, nitritų - 0,5 mg/l. Kelmės, Radviliškio rajonų šachtinių šulinių vandenyje dažna mikrobinė tarša.

Užteršti šuliniai ir Klaipėdos apskrityje. Pernai joje buvo ištirti 349 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį vartoja nėščios moterys arba kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistų, padidinta mikrobiologinė tarša (rasta žarnyno lazdelių, kurių geriamajame vandenyje neturi būti) buvo nustatyta 26 proc. tirtų vandens šulinių, 21 proc. tirtų vandens šulinių viršyta leistina nitratų ir nitritų norma.

Daugiausia užterštų šulinių buvo nustatyta Klaipėdos (30 proc.) ir Kretingos (27 proc.) rajonuose, dėl mikrobinių rodiklių - Šilutės (45 proc.) ir Skuodo (33 proc.) rajonuose.

Ypač pavojingi vaikams

Nitratais užterštas vanduo ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Nitratai yra toksinės medžiagos, pavojingos ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Patekę į žmogaus organizmą, jie virsta nitritais, trikdo deguonies tiekimą audiniams, t. y. žmogaus organizme hemoglobinas, kuris aprūpina organizmą deguonimi, paverčiamas metemoglobinu. Taip vystosi vidinis deguonies badas. Kai metemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., išryškėja klinikiniai metemoglobinemijos požymiai - kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja oda ir gleivinės, nesuteikus pagalbos, ištinka traukuliai, kūdikis gali net mirti.
Anot specialistų, suaugusiųjų organizmui nitratai labiau pavojingi tuo, kad jie jungiasi su aminais: susidaro kancerogeniški junginiai - nitrozaminai bei nitrozamidai. Taigi atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis.
Nitratų poveikiui itin jautrūs ir užkrečiamosiomis ligomis sergantys vaikai, senyvi žmonės, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste.
Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių medžiagų negalima pašalinti nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais. Apie vandens užterštumą sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Nėščiosioms bei kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus nitratų ir nitritų tyrimas turėtų būti atliekamas nemokamai, reikia tik kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris duos nukreipimą į visuomenės sveikatos centrą.

Ar gerti iš čiaupo

Pasak Vilniaus miesto visuomenės sveikatos specialisto Šarūno Alasausko, kai kurių Vilniaus vandenviečių (Žemųjų Panerių, Bukčių, Bičių korio, Daniliškių, Trakų Vokės) vandenyje yra daugiau, nei leidžiama, geležies (naujausi 2009 metų duomenys), todėl vanduo gali būti neskanus. Geležiai šalinti yra skirti spečialūs filtrai. „Aišku, vandens iš čiaupo kokybei įtakos gali turėti vamzdžiai. Jie gaminami iš įvairių medžiagų. Vamzdžiams sujungti naudojamos švininės fasoninės dalys, dalis švino išsiskiria į tiekiamą vandenį. Cinkas, kaip antikorozinė danga, irgi nėra idealus, nes jis skatina nitratų transformavimąsi į nitritus. Vis dėlto Vilniuje mikrobiologiniai rodikliai atitiko normas, todėl vandens nebūtina virinti", - patikino jis.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai