Pavasarį išsitirkime šulinių vandenį

Rūpintis šulinio vandens kokybe yra labai svarbu, nes užterštas vanduo daro neabejotiną įtaką žmonių sveikatai. NEMOKAMAI šulinių vanduo tiriamas tiems asmenims, kurie namuose augina kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus bei nėščioms moterims. Kitiems gyventojams pageidaujant šulinių vanduo, kurį jie vartoja maistui, gali būti ištirtas už mokestį. Mokesčio dydis priklauso nuo tyrimo apimties. Galima nustatyti geležies, azoto, nitritų, nitratų kiekį ir kitus parametrus.
Primename, kad, pristatydamos vandenį tyrimui (ne mažiau 2 l), nėščios moterys ar kūdikius iki 6 mėn. auginančios šeimos pagal nustatytą tvarką privalo atnešti gydytojo siuntimą.

Pagal Geriamojo vandens įstatymą, savo namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe žmonės rūpinasi patys. Todėl ir moralinė atsakomybė už savo ir savo šeimos narių, vartojančių blogą vandenį, sveikatą tenka šulinio savininkui.

Rekomenduojama gyventojams bent kartą ar du per metus išsitirti šulinių vandenį. Pavasario polaidis ar vasaros liūtys šulinių vandenį gali užteršti tiek chemiškai, tiek mikrobiologiškai. Mūsų apskrities gyventojai savo šulinių vandens kokybę gali išsitirti pristatę ne mažiau 2 litrus šulinio vandens į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Marijampolės skyrių (A.Valaičio g. 2/ J.Dailidės g. 5), Šakių skyrių (Bažnyčios g. 39, Šakiai) ar Vilkaviškio skyrių ( P.Jašinsko g. 2A, Vilkaviškis) arba į kitų įstaigų licencijuotas laboratorijas.

2010 metais Marijampolės VSC ištyrimui buvo patiekti 123 šachtinių šulinių vandens mėginiai. Atlikus cheminius vandens tyrimus nustatyta, kad Marijampolės savivaldybėje iš 44 šulinių 19-oje vanduo neatitiko higienos normos reikalavimų - nitratų rasta 10-yje, amonio - 7-iuose vandens mėginiuose, o mikrobiologinis užterštumas viršijo normą 13-oje mėginių.

Kalvarijos savivaldybėje tirtas 13 šulinių vanduo, viename mėginyje rasta amonio, keturiuose - nitratų, septyniuose - mikrobiologinis užterštumas viršijo normą.
Kazlų Rūdos savivaldybėje tirta 15-os šulinių vandens mėginių, iš jų nitratų rasta 6-iuose, amonio - 2-juose, mikrobiologinis užterštumas didesnis nei leidžiama norma - 2-juose mėginiuose.
Šakių rajono savivaldybėje tirta 16-os šulinių vandens mėginių, 3-juose nitratai viršijo leistiną normą, 3-juose buvo daugiau nei leidžiama amonio junginių, net 7-iuose - didesnė nei leidžiama norma mikrobiologinė tarša.
Vilkaviškio rajono savivaldybėje tirti 35 vandens mėginiai, iš jų 11-oje nitratų buvo daugiau nei leidžiama norma, 4-uose mėginiuose amonio daugiau nei nustatyta aukščiausia leistina riba, net 20 šulinių vanduo užterštas mikrobiologiškai (viršijama leistina norma).
Vartojant mikrobiologiškai užterštą vandenį, į žmogaus organizmą patekę mikrobai ne visada sukelia ligą, bet galima ir sunkiai susirgti. Tam įtakos turi žmogaus amžius, bendra sveikatos būklė, higieninės gyvenimo sąlygos, taip pat į organizmą patenkančių teršalų tipas ir kiekis. Svarbiausia, kad į geriamąjį vandenį nepatektų jokių teršalų.

Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinant, nei naudojant buitinius vandens filtrus. Virinat jų kiekis talpoje net padidėja, nes dalis vandens išgaruoja). Apie vandens saugumą sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus. Yra nustatyta, kad nitratų toksinis poveikis žmogui atsiranda organizme jiems virstant į nitritus. Šie kraujo hemoglobiną paverčia į methemoglobiną, galintį sukelti mirtį dėl vidinio deguonies bado. Pirmieji methemoglobinemijos požymiai: mėlynavimas, dėmėta oda, dusulys, traukuliai. Patys jautriausi yra naujagimiai, pirmųjų mėnesių kūdikiai, nėščiosios. Mamos, maitinančios kūdikius dirbtiniu maistu, turi žinoti, ar mišinėliams gaminti vartojamas vanduo saugus.