Venerinės ligos

Lytiškai plintančios ligos (LPL) yra vadinama ligos, kurios perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių (sekso, mylėjimosi) metu. Gydytojai LPL dar vadina šlapimo ir lyties takų ligomis, nes LPL gali pažeisti ir lyties takų, ir šlapimo sistemos, pvz., šlapimo kanalą. Šlapimo ir lyties organų ligos dažniausiai plinta lytinio kontakto metu.
Pasaulyje per metus LPL (kurių šiandien žinoma apie 25) suserga apie 250 mln. žmonių. Iš jų: 120 mln. užsikrečia trichomonomis, 50 mln. chlamidijomis, 30 mln. papilomos virusu, 25 mln. gonorėja ir 3,5 mln. sifiliu. Dėl gerai sukoordinuotos sveikatos apsaugos sistemos kai kuriose vakarų šalyse, pvz., Švedijoje, sergamumas LPL, o ypač gonorėja ir sifiliu, labai mažas. Tuo tarpu visoje Rytų Europoje, įskaitant ir Lietuvą, LPL, o ypač sifilis, yra labai paplitusios.

LPL priklauso tų ligų grupei, apie kurias mes mieliau nutylime arba kalbame pašnibždomis. Iškreipti vaizdiniai ir žinių apie šias ligas stoka, sukelia bereikalingą įtampą, nerimą ar baimę.

Čia jūs rasite aprašytus svarbiausių LPL požymius, jų gydymo būdus, patarimus kaip padėti sau ir savo lytiniams partneriams. Tai informacija, būtina apsaugojimui nuo užkrečiamųjų ligų.

Ką vadiname lytiniais santykiais?

Lytiniai santykiai - tai ne vien varpos įvedimas į makštį. Lytiniais santykiais arba seksu taip pat vadinami:

• Burnos arba oralinis seksas - kai partneriai bučiuoja arba kitaip stimuliuoja vienas kito lyties organus arba išeinamąją angą liežuviu;
• Analinis arba išeinamosios angos - kai varpa įvedama į tiesiąją žarną.

Kai LPL užsikrečiama oralinio (burnos) sekso metu, šios infekcijos taip pat gali pažeisti burnos ertmę ir gerklę.

Koks skirtumas tarp veneros ir lytiškai plintančių ligų?

Jokio skirtumo čia nėra. Abu pavadinimai apibūdina ligas, plintančias lytinio akto metu. Anksčiau šios ligos, dažniausiai sifilis ir gonorėja, buvo vadinamos meilės deivės Veneros vardu, t.y. venerinėmis.

Dėl tuometinio požiūrio į seksą, deja, pasitaikančio ir dabar, venerinės ligos buvo laikomos "nešvariu" žodžiu, peršančiu mintis apie amoralų gyvenimą. Todėl dažnai buvo bijoma net šį žodį ištarti.

Šiandienos visuomenėje seksas yra pripažintas normalaus gyvenimo dalimi. Nustatyta, kad nemaža dalis infekcijų plinta būtent lytinio akto (sekso) metu. Tad dauguma žmonių yra linkę vadinti šias ligas lytiškai plintančiomis ligomis.

Kuo ypatingos LPL?

Gyvenime mes kiekvienas "pasigriebiame" vienokią ar kitokią infekciją. Tačiau lytiškai plintančios infekcijos ypatingos tuo, kad visai negydomos ar netinkamai gydomos jos gali sukelti ilgalaikius ar net nepranykstančius sveikatos pakitimus, pavyzdžiui nevaisingumą (negalėjimą turėti vaikų). Nėštumo metu LPL galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Užsikrėtusi motina gali perduoti infekciją savo vaikui gimdymo metu. Taigi labai svarbu, kad visos LPL būtų gydytojų diagnozuojamos ir kuo greičiau gydomos.

Kas gali užsikrėsti?

Kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus. Jeigu "mylėsitės" su užsikrėtusiu partneriu, Jūs taip pat galite užsikrėsti. Kuo dažniau keičiate partnerius, santykiaujate be apsaugos priemonių, tuo labiau rizikuojate užsikrėsti patys ir užkrėsti kitus.

Tačiau net jei Jūsų ir Jūsų partnerio santykiai ilgalaikiai, galimybė, kad vienas iš Jūsų pastebės ligos požymius, išlieka. Tai gali atsitikti todėl, kad kai kurios infekcijos tūno užsislėpę kūne ir dažnai nesukelia jokių ligos požymių (simptomų) net keletą mėnesių ar ilgiau. Gali būti, kad esate užsikrėtę ankstesnėje sąjungoje ir dar "tebenešiojate" infekciją, nors pats to net neįtariate. Gali nutikti ir taip, kad Jūs, pats to nežinodamas, užkrėtėte partnerį ir ne Jūs, bet Jis pastebi ligos požymius. Todėl neišsiaiškinę situacijos, nedarykite skubotų išvadų dėl savo partnerio neištikimybės.

LPL užsikrečia vyrai ir moterys nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų. JAV (skelbiančioje daugiausia statistinių duomenų) kas penktas gyventojas (t.y. apie 56 mln. ) yra užsikrėtęs kokia nors LPL. Paaugliai yra didžiausia rizikos grupė dėl elgesio (dažnai linkę rizikuoti), nepakankamų žinių (nežino, kad rizikuoja užsikrėsti), ekonominės padėties (neturi už ką nusipirkti apsaugos priemonių) ir galiausiai dėl biologinių ypatybių (paauglių mergaičių gimdos kaklelis yra jautresnis chlamidijoms ir gonorėjai nei vyresnių).

Ar teisybė, kad moterims rizika užsikrėsti LPL yra didesnė?

Dėl moters anatominių ypatybių rizika užsikrėsti lytiškai santykiaujant be apsauginių priemonių joms yra didesnė nei vyrams. Moterys du kartus dažniau užsikrečia chlamidijomis vienkartinio lytinio akto metu su užsikrėtusiu partneriu nei vyrai analogiškoje situacijoje. Tie patys anatominiai ypatumai prisideda prie to, kad ankstyvi ligos požymiai dažniau lieka nepastebėti. Dėl negydytų LPL moterys nukenčia sunkiau nei vyrai, t.y. suserga dubens organų ligomis arba lieka nevaisingos. Tačiau laiku diagnozavus, dauguma moterų išgydomos.

Į ką atkreipti dėmesį ?

Jeigu Jūs pastebėsite kurį nors iš įspėjamųjų požymių (simptomų) išvardintų žemiau, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, urologą ar venerologą. Atminkite, kuo greičiau pastebėsite ankstyvus simptomus ir pradėsite gydytis, tuo greičiau ir lengviau gydytojui pavyks Jus išgydyti.

Pagrindiniai infekcijos požymiai:

• neįprastos išskyros iš makšties (normalu, kad moters lyties organai yra drėgni, t.y. esama išskyrų, kurių dėka palaikoma švara ir sveikatingumas. Tačiau būtina konsultuotis su gydytoju, jei pakitusi išskyrų spalva, atsiradęs nemalonus kvapas ar pasikeitęs išskyrų tirštumas);
• išskyros iš varpos;
• žaizdelės arba pūslelės prie makšties, varpos ar tiesiosios žarnos;
• dirginimas apie makštį, varpą arba tiesiąją žarną;
• skausmas arba deginimo jausmas šlapinantis;
• padažnėjęs šlapinimasis;
• skausmas lytinių santykių metu;
• jokių simptomų (dauguma moterų ir vyrų, užsikrėtusių chlamidijomis, ir devynios iš dešimties moterų, užsikrėtusių gonorėja, visiškai nejaučia jokių požymių. Taip gali būti dėl to, kad jokie požymiai nepasireiškia iš viso arba požymiai gali būti tokioje kūno vietoje, kur Jūs negalite jų matyti arba jausti).

Ką daryti, jei įtariu esąs užsikrėtęs?

Tiktai gydytojas gali Jums pasakyti, kuo Jūs užsikrėtęs ir kaip šią infekciją galima išgydyti. Jei Jūs manote, kad esate užsikrėtęs LPL, ar lytiškai santykiavote su asmeniu, kuris gali būti užsikrėtęs, kreipkitės į gydytoją nedelsdami. Laikas čia lemia daug ką: ankstyvas gydymas padės Jums išvengti daugumos ilgalaikių LPL pasekmių.
Jokiais būdais nesigydykite pats, nesinaudokite draugų patarimais. Be gydytojo konsultacijos ir specialių tyrimų Jūs nežinosite, kokia liga sergate. Daugelis LPL turi panašius požymius. Vienos infekcijos požymiai negarantuoja, kad Jūs neužsikrėtę keliomis infekcijomis, gydomomis visiškai skirtingais vaistais. Ir jeigu Jūs naudosite tinkamus vaistus prieš vieną infekciją, kita, kuri tuo pat metu bus organizme, liktų negydoma. Todėl galvodami, kad esate sveiki, iš tikrų jų Jūs tapsite infekcijos nešiotoju. Po kurio laiko liga gali pasireikšti Jums ir Jūsų užkrėstam lytiniam partneriui.
Jūs taip pat turite pasiūlyti ištirti savo lytinį partnerį. Tai padės Jums įsitikinti, ar neužkrėtėte jo, o antra vertus, padės Jums apsisaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo.

Ar LPL pagydomos?

Bakterinės infekcijos, tokios kaip gonorėja, chlamidijozė, sifilis yra pagydomos antibiotikais. Dėl įvairių priežasčių pasitaiko, kad gydymas yra nesėkmingas 0 -3 proc. vyrų ir 0 - 8 proc. moterų. Pastarieji pagyja pakartotino gydymo metu. Virusinių LPL, tokių kaip lyties takų herpes, taikomos priemonės dažnai tesušvelnina ligos simptomus, retina ligos pasikartojimus.

Kas vyks pas gydytoją?

Gydymo įstaigos personalas yra išmokytas gydyti lytis takų ligas efektyviai ir konfidencialiai. Kai pateksite pas gydytoją, Jūsų paklaus apie bendrą Jūsų sveikatos būklę, infekcijos požymius ir apie tai, kokį lytinių santykių būdą Jūs praktikuojate.
Tie klausimai yra ne gydytojo smalsumas, bet būdas aptikti kokios nors infekcijos simptomus ir jos buvimo vietą.

Po to Jus apžiūrės. Gydytojas paprašys Jus nusirengti, nes jis turės ištirti Jūsų lyties organus.

Vyrams paims mėginį iš šlaplės, moterims - iš šlaplės, gimdos kaklelio ir makšties.
Dažniausiai šis tyrimas iš karto padės atsakyti į klausimą esate užsikrėtęs ar ne. Dalis mėginių gali būti pasiųsta ištyrimui į laboratoriją. Mėginio paėmimas nėra skausmingas, bet gali būti šiek tiek nemalonus. Jums gali paimti ir kraujo mėginį (sifilio arba ŽIV testui).

Jeigu esate nėščia, būtinai praneškite apie tai gydytojui. Nuo to gali priklausyti, kokiomis priemonėmis gydytojas turės imti mėginėlį, o taip pat ir vaistų parinkimas (kai kurie vaistai gali pakenkti Jūsų dar negimusiam kūdikiui).

Kai kuriais atvejais gydytojas iš karto Jums atsakys, kuo Jūs užsikrėtęs, ir nedelsiant parašys Jums receptą. Tačiau Jus gali paprašyti atvykti pakartotinai po keleto dienų. Ypač svarbu, kad Jūs atvyktumėte pas gydytoją po paskirto gydymo (jeigu jis taip nurodo).Tik tuomet Jūs galėsite būti tikri, kad gydymas pasisekė.

Pasakymas partneriui. Kai Jums bus paskirtas gydymas, gydytojas gali paprašyti, kad Jūs patartumėte visiems savo lytiniams partneriams, turėtiems per pastaruosius šešis mėnesius, atvykti pasitikrinti. Taip yra todėl, kad galbūt jie taip pat yra užsikrėtęs ir turi būti kuo skubiausiai gydomi. Kai kada poros atvyksta pasitikrinti kartu. Tuo atveju Jūs galite suteikti vienas kitam emocinę paramą. LPL yra ne vieno, o visada kelių žmonių liga. Įtariant užsikrėtus, iki išsityrimo ir gydymo laikotarpiu yra patariama susilaikyti nuo lytinių santykių. Todėl labai svarbu LPL gydymo principas - gydytis reikia pradėti tuo pačiu metu Jums ir Jūsų lyties partneriams. Taip pasiekiami du tikslai. Pirma: pradėjus gydytis tuo pačiu metu, tikėtina, kad gydymo kursui pasibaigus tiek Jūs, tiek ir Jūsų partneris (-iai) būsite sveiki ir nebeužkrėsite vienas kito. Antra: tampa aišku, kad jeigu vienas iš partnerių nesigydys, tai pabaigę vaistų vartojimą Jūs ir vėl susirgsite.

Jeigu Jūsų partneriai nėra pastovūs ir Jūsų kontaktas yra atsitiktinis, yra labai svarbu įtikinti partnerį atvykti į gydymo įstaigą. Jis arba ji gali būti užkrėsti kitus. Todėl netgi anoniminis laiškas yra geriau negu nieko. Atminkite - bet kokia informacija, kurią Jūs pateikiate gydytojui, išliks konfidenciali.

Kuo daugiau iš žemiau išvardintų patarimų Jūs laikysitės, tuo mažesnė rizika užsikrėsti LPL:

Apribokite partnerius. Kuo platesnis Jūsų lytinių partnerių ratas, tuo didesnė tikimybė sutikti užsikrėtusį lytiškai plintančia liga. Jūs rizikuojate užsikrėsti pats.
Galvokite prieš ,,mylėdamiesi"! Geriausia vengti lytinių santykių, jeigu Jūs arba Jūsų partneris pastebėjo žaizdelę arba neįprastas išskyras lyties organų srityje. Jeigu Jūsų partneris yra peršalęs ir turi pūsleles apie burną, venkite lytinių santykių burna, kol pūslelės išnyks.

Naudokite prezervatyvą arba diafragmą, nes LPL perduodamos per tokius kūno skysčius, kaip sperma, kraujas ir makšties išskyros. Sumažinus sąlyčio su šiais skysčiais galimybę, kartu sumažėja ir užsikrėtimo LPL galimybė. Moterims naudojant diafragmą pastaroji gali apsaugoti nuo gimdos kaklelio infekcijų. Teisingai naudojami prezervatyvai yra efektyvi priemonė, sumažinanti užsikrėtimą net ir sunkiausiomis infekcinėmis ligomis, tame tarpe ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Prezervatyvai neatlieka savo funkcijų, kai naudojami neteisingai arba nereguliariai. Pasitaiko ir nekokybiškų prezervatyvų, kurie lytinių santykių metu plyšta. Geriausia apsaugos priemonė yra 100 proc. abstinencija, kuria verta prisiminti kai kuriose, o ypač netikėtų "galimybių" situacijose. Moteriškas sargis makšties viduje yra alternatyvinis apsaugos būdas.

Nusišlapinkite arba apsiplaukite lyties organus iš karto po lytinių santykių. Tai ne visada patogu, bet gali Jus apsaugoti nuo cistito ir uretrito.
Pasakykite savo partneriui, jei įtariate ar žinote, kad esate užsikrėtę. Tai padaryti ne visuomet lengva. Bet visiškai tikėtina, kad partneris pirmasis užkrėtė Jus, ir gali būti, kad Jis užkrečia Jus pakartotinai, pats to nežinodamas.

Ar LPL sukelia AIDS?

Nors LPL tiesiogiai AIDS nesukelia, tačiau jos gali žmogų padaryti žymiai jautresnį ŽIV, sukeliančiam AIDS. Kadangi uždegimo vietose atsiradę gleivinių pažeidimai palengvina mikroorganizmo patekimą į kraują, asmenys, užsikrėtę sifiliu, gonorėja, chlamidija, gali lengviau užsikrėsti ir ŽIV, kai jie santykiauja su užsikrėtusiu partneriu.

Ar yra galimybė šimtu procentų užtikrinti, kad aš nesu LPL nešiotojas?

Deja, ne. Kai kurių LPL požymių nejaučiam, nematom iš karto. Nuo užsikrėtimo dienos iki ligos požymių pasireiškimo gali užtrukti nuo keleto dienų iki kelerių metų. Tad jei galvojate esą užsikrėtę - geriausia nedelsiant išsitirti. Netgi jei pasirodys, kad nesate užsikrėtę, tęskite "saugaus sekso" praktiką.

Ar normalu jausti depresiją dėl užsikrėtimo LPL?

Jei Jūs sužinojote, kad esate užsikrėtęs LPL, yra normalu jaustis sukrėstu, susirūpinusiu ar net supykusiu. Dauguma žmonių stipriau ar silpniau reaguoja emocionaliai. Svarbu atminti, jog nesate vieniši. LPL yra ne tokios jau retos, kaip galbūt galvojate iki šiol. Net du šimtai penkiasdešimt milijonų žmonių pasaulyje suserga kasmet! Labai svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytoją. Kai pajusite, kad Jūs patys kontroliuojate situaciją, pasijusite žymiai geriau.

Ar galiu užsikrėsti LPL per rankšluosčius ar kitaip buityje?

Dauguma lytiškai plintančiomis ligomis užsikrečiama tiktai tiesioginio lytinio kontakto metu. Nelytiniu keliu dėl artimo kontakto užsikrėsti galima utėlėmis ir niežais. Niežai ir utėlės taip pat plinta per higienos reikmenis. Buityje užsikrėsti kitomis LPL galimybė labai maža.
Nesilaikant higieninių taisyklių, sergančios mamos gali užkrėsti mažas mergaites.
Taigi matote, kad nors ir ne visuomet, bet galima apsaugoti save ir savo lytinį partnerį nuo lytiškai plintančių infekcijų.