Lytinių takų karpos

Lytinių takų karpos kitaip vaidinamos smailiagalėmis kondilomomis. Tai lytiškai plintanti liga, sukeliama virusų. Ši liga pasireiškia tam tikrų darinių - vadinamųjų karpų atsiradimu lytinių organų srityje. Karpų gali turėti tiek vyrai, tiek moterys, jos plinta nesaugių lytinių santykių metu.

Priežastys

Lytines karpas sukelia žmogaus papilomos virusas (žpv). Šis virusas turi daug variantų: vieni iš jų sukelia paprastas odos karpas, kiti - gimdos kaklelio, varpos vėžius, o dar kiti - lytines karpas (6 ir 11 tipai). Virusas perduodamas lytiškai santykiaujant su užsikrėtusiu asmeniu. Yra yvairių nuomonių apie apsisaugojimo būdus, tačiau manoma, kad prezervatyvai neapsaugo nuo žpv (kitos kontracepcijos priemonės - taip pat).

Požymiai

Liga pasireiškia odos darinukais - karpomis. Jos gali būti plokščios ar spenelių formos, odos spalvos ar rožinės. Susiliejusios karpos gali sudaryti didelius darinius. Karpos paprastai atsiranda praėjus keliems mėnesiams ar metams po užsikrėtimo. Jos būna ant varpos, išangės srityje, makštyje, ar bet kurioje kitoje tarpvietės srityje. Karpos gali nesukelti jokių požymių, kartais būna nepastebimos (ypač makštyje, išangėje). Kartais dėl karpų kyla lėtinis uždegimas. Tuomet prisideda skausmas, niežėjimas, nemalonios išskyros.

Tyrimai

Karpos diagnozuojamos apklausos, apžiūros metu. Kartais diagnozės patikslinimui naudojami specialūs dažai. Didesnėse laboratorijos naudojamas specialus būdas viruso atpažinimui (ieškoma jo nukleorūgščių).

Gydymas

Gydymui naudojami įvairūs būdai:

• Specialūs tepalai (podofilinas, podofilotoksinas, trichloroacetato rūgštis, imikvimodas);
• Krioterapija (gydymas šaldymu);
• Elektrokoaguliacija;
• Lazerio terapija;
• Gydymas interferonais.

Prognozė

Liga paprastai nėra gyvybei pavojinga. Tačiau ji sunkiai pasiduoda gydymui - net visiškai išnaikinus karpas, jų gali vėl atsirati. Būtina gydyti ir esamą ar buvusį partnerį.