Kraujo

Liga, pasireiškianti sumažėjusiu trombocitų kiekiu kraujyje, vadinama trombocitopenija. Trombocitai - labai svarbios kraujo ląstelės, dar vadinamos kraujo plokštelėmis. Trombocitai atsako už kraujo krešėjimo funkciją, kuri yra labai svarbi žmogaus organizmui.

Kraujo spaudimas dar vadinamas kraujospūdžiu. Kraujospūdis - jėga, kuria kraujas tekėdamas kraujagyslėmis slegia jų sieneles.

Trombocitai - labai svarbūs kraujo forminiai elementai, dar vadinami kraujo plokštelėmis. Pagrindinė trombocitų funkcija - dalyvavimas kraujo krešėjime. Normalus trombocitų kiekis kraujyje yra nuo 150 iki 400 mln/ml.

Padidėjęs eritrocitų kiekis kraujyje dar vadinamas eritrocitoze arba policitemija. Eritrocitais vadinami raudonieji kraujo kūneliai. Jie yra labai svarbūs kraujo komponentai, kurie atlieka vieną svarbiausių kraujo funkcijų - aprūpina organizmą deguonimi.

Limfoma - limfinės sistemos onkologinis susirgimas. Visos limfomos skirstomos į dvi stambias grupes: Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas.

Mielominė liga (kartais vadinama mieloma, daugine mieloma arba mielomatoze) yra plazminių ląstelių, kurios randamos kaulų čiulpuose, piktybinis susirgimas. Normalios plazminės ląstelės yra leukocitai, gaminantys antikūnus (dar vadinamus imunoglobulinais), kurie padeda kovoti su infekcija.

Anemija (geležies stokos anemija) - tai mažakraujystė - hemoglobino sumažėjimas kraujyje. Ši mažakraujystė pasireiškia dėl geležies trūkumo organizme - tuomet sutrinka hemoglobino gamyba.

Ūminė leukemija kitaip vadinama ūmine leukoze. Tai leukemijų rūšis, ypatinga tuo, kad progresuoja labai greitai, pasireiškia itin audringa eiga. Liga paprastai išplinta per keletą mėnesių. Ūminė leukemija sudaro apie pusę visų leukemijų (apie leukemijų priežastis, vystymąsi bei požymius skaitykite „leukemija").

Lėtinė leukemija kitaip vadinama leukoze, kraujo vėžiu. Tai - laukemijų grupė, kuriai būdinga tai, kad ji lėtai progresuoja, kartais praeina keleri metai, kol ji diagnozuojama, o sergantysis neretai gali išgyventi iki kelių dešimčių metų. Pagal tai, kurią leukocitų grupę pažeidžia, lėtinė laukemija skirstoma į mieloleukemiją ir limfoleukemiją (apie leukemijų priežastis, vystymąsi ir požymius skaitykite „leukemija").

Kiti šios ligos pavadinimai - leukozė, kraujo vėžys. Leukemija - kraujo sistemos navikas; šios ligos metu pažeidžiami kaulų čiulpai. Kaip ir kitų vėžių atveju, leukemijos priežastis - nekontroliuojamai besidauginančios ląstelės. Šiuo atveju tai - kaulų čiulpuose esančios ląstelės, iš kurių formuojasi baltieji kraujo kūneliai, kitaip tariant, leukocitų pirmtakės.

Hemofilija yra paveldima kraujo liga, kai trūksta tam tikrų krešėjimo faktorių ir kraujas nekreša, arba kreša labai sunkiai. Hemofilija skirstoma į tris grupes: A (kai trūksta VIII faktoriaus; tai - dažniausia ligos forma), B (trūksta IX faktoriaus) ir C (trūksta XI faktoriaus).